Danijos ir Islandijos unijos aktas dan Den Dansk Islandske Unionslov isl Sambandslögin 1918 m gruodžio 1 d susitarimas t
Danijos ir Islandijos unijos aktas

Danijos ir Islandijos unijos aktas (dan. Den Dansk-Islandske Unionslov, isl. Sambandslögin) – 1918 m. gruodžio 1 d. susitarimas tarp Islandijos ir Danijos, kuriame Islandija pripažinta visiškai nepriklausoma ir suverenia valstybe – Islandijos karalyste, laisvai prisijungusia prie Danijos ir sudariusia asmeninę uniją su Danijos karaliumi. Islandija įsteigė savo vėliavą, paskelbė neutralitetą ir paprašė Danijos atstovauti jos vardu užsienio reikalams ir gynybos interesams, išlaikant visišką jų kontrolę. Islandija atidarė savo pirmąją ambasadą 1920 m. Aktas turėjo būti peržiūrėtas 1940 m., o po trejų metų, jei nebūtų pasiektas susitarimas, jis galėjo būti atšauktas.
Kontekstas
Nors keli žymūs islandai, pavyzdžiui, Benediktas Sveinsonas, norėjo nutraukti asmeninę sąjungą su Danijos karaliumi, islandai to rimtai nesiekė. Buvo suprantama, kad Danijos karalius nepasinaudos veto teise, kurią jam suteikė unijos aktas, o islandai manė, kad nereikia nutraukti visų ryšių su Danija, nes jie įgijo nepriklausomybę ir visiškai kontroliuoja visus valstybės reikalus.
Istorikas Gunaras Karlsonas teigia, kad Danija 1918 m. norėjo suteikti Islandijai suverenitetą dėl dviejų priežasčių. Pirma, tautų apsisprendimo teisė tapo vis svarbesnė pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Antra, Islandija įrodė, kad sugeba pati tvarkyti savo reikalus (nuo 1904 m., kai buvo įvesta vietos valdžia) ir santykius su kitomis valstybėmis (per Pirmąjį pasaulinį karą, kai Islandija buvo atskirta nuo Danijos).
Respublikos įkūrimas
1944 m. birželio 17 d. nacistinei Vokietijai okupavus Daniją, Islandijoje tebesant Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Kanados ginkluotosioms pajėgoms, buvo surengtas referendumas dėl ryšių su monarchija nutraukimo ir šalis didele balsų persvara nusprendė tapti respublika.
Išnašos
- „Small States and Shelter Theory: Iceland’s External Affairs, 1st Edition (Hardback) - Routledge“. Routledge.com (anglų). p. 108. Nuoroda tikrinta 2019-05-25.
- Jóhannesson, Guðni Th. (2016). Fyrstu forsetarnir. Sögufélagið. pp. 13–15.
- Karlsson, Gunnar (2000). History of Iceland. pp. 283–284.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Danijos ir Islandijos unijos aktas, Kas yra Danijos ir Islandijos unijos aktas? Ką reiškia Danijos ir Islandijos unijos aktas?
Danijos ir Islandijos unijos aktas dan Den Dansk Islandske Unionslov isl Sambandslogin 1918 m gruodzio 1 d susitarimas tarp Islandijos ir Danijos kuriame Islandija pripazinta visiskai nepriklausoma ir suverenia valstybe Islandijos karalyste laisvai prisijungusia prie Danijos ir sudariusia asmenine unija su Danijos karaliumi Islandija įsteige savo veliava paskelbe neutraliteta ir paprase Danijos atstovauti jos vardu uzsienio reikalams ir gynybos interesams islaikant visiska ju kontrole Islandija atidare savo pirmaja ambasada 1920 m Aktas turejo buti perziuretas 1940 m o po treju metu jei nebutu pasiektas susitarimas jis galejo buti atsauktas Danijos ir Islandijos karalius Kristijonas X KontekstasNors keli zymus islandai pavyzdziui Benediktas Sveinsonas norejo nutraukti asmenine sajunga su Danijos karaliumi islandai to rimtai nesieke Buvo suprantama kad Danijos karalius nepasinaudos veto teise kuria jam suteike unijos aktas o islandai mane kad nereikia nutraukti visu rysiu su Danija nes jie įgijo nepriklausomybe ir visiskai kontroliuoja visus valstybes reikalus Istorikas Gunaras Karlsonas teigia kad Danija 1918 m norejo suteikti Islandijai suvereniteta del dvieju priezasciu Pirma tautu apsisprendimo teise tapo vis svarbesne pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Antra Islandija įrode kad sugeba pati tvarkyti savo reikalus nuo 1904 m kai buvo įvesta vietos valdzia ir santykius su kitomis valstybemis per Pirmajį pasaulinį kara kai Islandija buvo atskirta nuo Danijos Respublikos įkurimas1944 m birzelio 17 d nacistinei Vokietijai okupavus Danija Islandijoje tebesant Jungtiniu Amerikos Valstiju Jungtines Karalystes ir Kanados ginkluotosioms pajegoms buvo surengtas referendumas del rysiu su monarchija nutraukimo ir salis didele balsu persvara nusprende tapti respublika Isnasos Small States and Shelter Theory Iceland s External Affairs 1st Edition Hardback Routledge Routledge com anglu p 108 Nuoroda tikrinta 2019 05 25 Johannesson Gudni Th 2016 Fyrstu forsetarnir Sogufelagid pp 13 15 Karlsson Gunnar 2000 History of Iceland pp 283 284