Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Dangaus pusiaujas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Apžvalga
Dangaus pusiaujas yra didysis apskritimas įsivaizduojamoje dangaus sferoje ir yra toje pačioje plokštumoje, kaip ir Žemės pusiaujas. Kitais žodžiais tariant, tai yra Žemės pusiaujo projekcija dangaus skliaute. Dėl posvyrio, dangaus pusiaujas yra pasviręs ~23,5° į ekliptikos plokštumą.
Matomumas iš Žemės
Stebėtojas, stovintis Žemės pusiaujyje įsivaizduoja dangaus pusiaują kaip didįjį apskritimą, einantį per zenitą, nadyrą, rytų ir vakarų taškus, bei šiuose taškuose susikertantį su horizontu stačiu kampu. Jeigu stebėtojas juda į šiaurę (ar pietus), dangaus pusiaujas sukasi į pietus (ar šiaurę) link horizonto. Kampas tarp zenitą, nadyrą, rytų ir vakarų taškus jungiančio didžiojo apskritimo ir dangaus pusiaujo bus visada lygus stebėtojo geografinei platumai φ, o aukščiausiai pakilusio dangaus pusiaujo taško aukštis virš horizonto bus 90°-φ. Dangaus pusiaujas yra projektuojamas į begalybę dangaus sferoje, taigi stebėtojas visada matys virš horizonto esančio dangaus pusiaujo galus, besiremiančius į rytų ir vakarų taškus, nepaisant to, kurioje Žemės vietoje būtų stebėtojas. Geografiniame ašigalyje dangaus pusiaujas bus horizonto lygiagretė, t. y. sutaps tiksliai su horizontu, taigi čia esančiam stebėtojui nebus prasmės, kuria kryptimi yra rytai, o kuria vakarai. Visose platumose dangaus pusiaujas matomas tiksliai, nes stebėtojas yra nutolęs baigtiniu atstumu nuo Žemės pusiaujo ir begaliniu atstumu nuo dangaus sferoje suprojektuoto dangaus pusiaujo.
Dangaus šviesuliai, esantys dangaus pusiaujyje 12 valandų per parą yra matomi iš viso pasaulio, bet jie kulminuoja zenite tik stebėtojams, esantiems Žemės pusiaujyje.
Saulė dangaus pusiaujyje
Saulė, judėdama ekliptika dangaus pusiaują kerta du kartus per metus (kovo 20 arba kovo 21 ir rugsėjo 22 arba rugsėjo 23). Tuome skelbiamas lygiadienis. Kovo mėnesį Saulė pereina pavasario lygiadienio tašką, o rugsėjo mėnesį - rudens lygiadienio tašką. Lygiadienio metu yra 12 valandų ir lygus nakties ilgumui.
Žvaigždynai
Dangaus pusiaujas eina per šiuos žvaigždynus:
|
|
|
Taip pat skaitykite
- Dangaus polius
- Dangaus sfera
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dangaus pusiaujas, Kas yra Dangaus pusiaujas? Ką reiškia Dangaus pusiaujas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Dangaus pusiaujas yra pasvires 23 5 kampu į ekliptikos plokstuma Paveikslelyje parodomas rysys tarp Zemes asies posvyrio sukimosi apie savo asį ir orbitos plokstumos ApzvalgaDangaus pusiaujas yra didysis apskritimas įsivaizduojamoje dangaus sferoje ir yra toje pacioje plokstumoje kaip ir Zemes pusiaujas Kitais zodziais tariant tai yra Zemes pusiaujo projekcija dangaus skliaute Del posvyrio dangaus pusiaujas yra pasvires 23 5 į ekliptikos plokstuma Matomumas is ZemesStebetojas stovintis Zemes pusiaujyje įsivaizduoja dangaus pusiauja kaip didįjį apskritima einantį per zenita nadyra rytu ir vakaru taskus bei siuose taskuose susikertantį su horizontu staciu kampu Jeigu stebetojas juda į siaure ar pietus dangaus pusiaujas sukasi į pietus ar siaure link horizonto Kampas tarp zenita nadyra rytu ir vakaru taskus jungiancio didziojo apskritimo ir dangaus pusiaujo bus visada lygus stebetojo geografinei platumai f o auksciausiai pakilusio dangaus pusiaujo tasko aukstis virs horizonto bus 90 f Dangaus pusiaujas yra projektuojamas į begalybe dangaus sferoje taigi stebetojas visada matys virs horizonto esancio dangaus pusiaujo galus besiremiancius į rytu ir vakaru taskus nepaisant to kurioje Zemes vietoje butu stebetojas Geografiniame asigalyje dangaus pusiaujas bus horizonto lygiagrete t y sutaps tiksliai su horizontu taigi cia esanciam stebetojui nebus prasmes kuria kryptimi yra rytai o kuria vakarai Visose platumose dangaus pusiaujas matomas tiksliai nes stebetojas yra nutoles baigtiniu atstumu nuo Zemes pusiaujo ir begaliniu atstumu nuo dangaus sferoje suprojektuoto dangaus pusiaujo Dangaus sviesuliai esantys dangaus pusiaujyje 12 valandu per para yra matomi is viso pasaulio bet jie kulminuoja zenite tik stebetojams esantiems Zemes pusiaujyje Saule dangaus pusiaujyjeSaule judedama ekliptika dangaus pusiauja kerta du kartus per metus kovo 20 arba kovo 21 ir rugsejo 22 arba rugsejo 23 Tuome skelbiamas lygiadienis Kovo menesį Saule pereina pavasario lygiadienio taska o rugsejo menesį rudens lygiadienio taska Lygiadienio metu yra 12 valandu ir lygus nakties ilgumui ZvaigzdynaiDangaus pusiaujas eina per siuos zvaigzdynus Zuvys Banginis Tauras Eridanas Orionas Vienaragis Mazasis Suo Hidra Sekstantas Liutas Mergele Gyvate Gyvatnesis Erelis VandenisTaip pat skaitykiteDangaus polius Dangaus sfera