Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Džou EnlaiGimė 1898 m kovo 5 d Dziangsu provincija KinijaMirė 1976 m sausio 8 d 77 metai Pekinas KinijaSutuoktinis ė Vai
Džou Enlai
| Džou Enlai | |
|---|---|
| Gimė | 1898 m. kovo 5 d. , Dziangsu provincija, Kinija |
| Mirė | 1976 m. sausio 8 d. (77 metai) Pekinas, Kinija |
| Sutuoktinis (-ė) | |
| Vaikai | Sun Weishi, Wang Shu |
| Veikla | politikas, diplomatas, |
| Pareigos | |
| Partija | Kinijos komunistų partija |
| Alma mater | |
| Vikiteka | Džou Enlai |
| Parašas | |
Džou Enlai (kin.: 周恩来, pinyin: Zhou Enlai; 1898 m. kovo 5 d. – 1976 m. sausio 8 d.) – Kinijos politikas, diplomatas, revolicionierius. Pirmasis šalies ministras pirmininkas, pareigas ėjęs nuo 1949 m. spalio iki mirties 1976 m. sausį. Taip pat dirbo užsienio reikalų ministru (1949–1958), Kinijos komunistų partijos vice-pirmininku (1956–1966, 1973–1976), partijos politbiuro nariu. Laikomas viena iš svarbiausių ir žinomiausių asmenybių šių laikų Kinijos politikoje, lojaliu Mao Dzedongo bendražygiu.
Biografija
Džou Enlai gimė 1898 m. kovo 5 d. rytinėje Kinijos Dziangsu provincijoje valstybės tarnautojų šeimoje. Įgijo klasikinį išsilavinimą. Paauglystės metais gyveno pas giminaičius Šanchajuje ir Mandžiūrijoje. Baigė Nankai vidurinę mokyklą, buvo aktyvus mokinys užklasinėje veikloje. Po mokyklos dvejus metus gyveno Japonijoje ir ten pirmą kartą išsamiau susipažino su marksizmu iš įtakingo japonų profesoriaus . 1919 m. grįžęs į Kiniją įstojo į ir aktyviai įsitraukė į politinę veiklą: leido leidinius, įkūrė komunistinę studentų bendriją. Po metų išvyko į Prancūziją, prisidėjo prie vietos kinų studentų politinio aktyvizmo. 1922 m. įstojo į Kinijos komunistų partiją ir padėjo įsteigti jos padalinį – Kinijos jaunimo komunistų partiją Europoje. Gyveno tiek Paryžiuje, tiek Berlyne, keliavo po kitas šalis: Angliją, Belgiją.
1924 m. Džou Enlai sugrįžo į Kiniją, tapo Guangdžou mieste įsikūrusio Guomindano Huangpu karo akademijos Politikos skyriaus vadovu, palaikė Komunistų partijos bendradarbiavimą su Guomindanu. 1927 m. dalyvavo penktajame Komunistų partijos kongrese Uhane, tapo Centrinio komiteto ir politbiuro nariu, atstovavo Kiniją Kominterno kongresuose Maskvoje. 1931 m. prisijungė prie Mao Dzedongo ir Džu De Dziangsi provincijoje ir tapo viena iš lyderiaujančių figūrų, stiprinusių komunistų įtaką ir dalyvaujančių Kinijos Liaudies Respublikos įkūrime.
Po Kinijos Liaudies Respublikos įsteigimo 1949 m., Džou Enlai tapo šalies ministru pirmininku (pareigas ėjo iki mirties) bei pirmuoju užsienio reikalų ministru (iki 1958 m.) Pastarosios pareigos lėmė, kad Džou Enlai reprezentavo Kiniją užsienyje: dalyvavo Stalino laidotuvėse Maskvoje, derėjosi dėl paliaubų Korėjos karo metu, įsitraukė į Bandungo konferenciją Indonezijoje, kuri padėjo pamatus Neprisijungimo judėjimui ir kita. Nors iš pradžių atstovavo gan nuosaikią poziciją politikos klausimais, laikui bėgant tapo radikalesnis ir Didžiojo šuolio bei Kultūrinės revoliucijos laikotarpiu palaikė Mao idėjas, prisidėjo prie susidorojimo su buvusiais bendražygiais.
1969 m. devintojo partijos kongreso metu Džou Enlai buvo išrinktas partijos generaliniu sekretoriumi ir tapo trečiuoju asmeniu šalies hierarchijoje (po Mao ir po poros metų pašalinto ). Toliau prisidėjo prie Kinijos tarptautinių santykių plėtojimo ir buvo vienas iš pagrindinių asmenų, atsakingų už Kinijos įstojimą į JTO 1971 m., Mao ir Niksono susitikimą 1972 m. bei tolimesnį Kinijos ir JAV santykių šiltėjimą, ryšių užmezgimą su daugeliu kitų užsienio valstybių.
Išsekintas įtampų Kultūrinės revoliucijos metais, Džou Enlai susirgo šlapimo pūslės vėžiu ir mirė 1976 m. sausio 8 d. sulaukęs 78 metų. Pagal paties valią buvo kremuotas, o pelenai išbarstyti visoje Kinijoje.
Galerija
- 1919 metais
- Su Mao (dešinėje) ir (kairėje)
- Ženevos konferencijoje 1954 m.
- Su prezidentu R. Niksonu
- Su H. Kisindžeriu ir Mao
- Paminklas Nankine
Šaltiniai
- Vytautas Spečiūnas. Džou Enlai (Zhou Enlai, Džou Enlajus). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 293-294 psl.
- Colin Mackerras. Dictionary of the Politics of the People’s Republic of China. Routledge, 2001, p. 364
- Edwin Pak-wah Leung. Political Leaders of Modern China. Greenwood Press, 2002, p. 211
- Edwin Pak-wah Leung. Political Leaders of Modern China. Greenwood Press, 2002, p. 212
- Colin Mackerras. Dictionary of the Politics of the People’s Republic of China. Routledge, 2001, p. 365
- Edwin Pak-wah Leung. Political Leaders of Modern China. Greenwood Press, 2002, p. 213
- Edwin Pak-wah Leung. Political Leaders of Modern China. Greenwood Press, 2002, p. 214
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džou Enlai, Kas yra Džou Enlai? Ką reiškia Džou Enlai?
Dzou EnlaiGime 1898 m kovo 5 d Dziangsu provincija KinijaMire 1976 m sausio 8 d 77 metai Pekinas KinijaSutuoktinis e Vaikai Sun Weishi Wang ShuVeikla politikas diplomatas PareigosPartija Kinijos komunistu partijaAlma materVikiteka Dzou EnlaiParasas Dzou Enlai kin 周恩来 pinyin Zhou Enlai 1898 m kovo 5 d 1976 m sausio 8 d Kinijos politikas diplomatas revolicionierius Pirmasis salies ministras pirmininkas pareigas ejes nuo 1949 m spalio iki mirties 1976 m sausį Taip pat dirbo uzsienio reikalu ministru 1949 1958 Kinijos komunistu partijos vice pirmininku 1956 1966 1973 1976 partijos politbiuro nariu Laikomas viena is svarbiausiu ir zinomiausiu asmenybiu siu laiku Kinijos politikoje lojaliu Mao Dzedongo bendrazygiu BiografijaDzou Enlai gime 1898 m kovo 5 d rytineje Kinijos Dziangsu provincijoje valstybes tarnautoju seimoje Įgijo klasikinį issilavinima Paauglystes metais gyveno pas giminaicius Sanchajuje ir Mandziurijoje Baige Nankai vidurine mokykla buvo aktyvus mokinys uzklasineje veikloje Po mokyklos dvejus metus gyveno Japonijoje ir ten pirma karta issamiau susipazino su marksizmu is įtakingo japonu profesoriaus 1919 m grįzes į Kinija įstojo į ir aktyviai įsitrauke į politine veikla leido leidinius įkure komunistine studentu bendrija Po metu isvyko į Prancuzija prisidejo prie vietos kinu studentu politinio aktyvizmo 1922 m įstojo į Kinijos komunistu partija ir padejo įsteigti jos padalinį Kinijos jaunimo komunistu partija Europoje Gyveno tiek Paryziuje tiek Berlyne keliavo po kitas salis Anglija Belgija 1924 m Dzou Enlai sugrįzo į Kinija tapo Guangdzou mieste įsikurusio Guomindano Huangpu karo akademijos Politikos skyriaus vadovu palaike Komunistu partijos bendradarbiavima su Guomindanu 1927 m dalyvavo penktajame Komunistu partijos kongrese Uhane tapo Centrinio komiteto ir politbiuro nariu atstovavo Kinija Kominterno kongresuose Maskvoje 1931 m prisijunge prie Mao Dzedongo ir Dzu De Dziangsi provincijoje ir tapo viena is lyderiaujanciu figuru stiprinusiu komunistu įtaka ir dalyvaujanciu Kinijos Liaudies Respublikos įkurime Po Kinijos Liaudies Respublikos įsteigimo 1949 m Dzou Enlai tapo salies ministru pirmininku pareigas ejo iki mirties bei pirmuoju uzsienio reikalu ministru iki 1958 m Pastarosios pareigos leme kad Dzou Enlai reprezentavo Kinija uzsienyje dalyvavo Stalino laidotuvese Maskvoje derejosi del paliaubu Korejos karo metu įsitrauke į Bandungo konferencija Indonezijoje kuri padejo pamatus Neprisijungimo judejimui ir kita Nors is pradziu atstovavo gan nuosaikia pozicija politikos klausimais laikui begant tapo radikalesnis ir Didziojo suolio bei Kulturines revoliucijos laikotarpiu palaike Mao idejas prisidejo prie susidorojimo su buvusiais bendrazygiais 1969 m devintojo partijos kongreso metu Dzou Enlai buvo isrinktas partijos generaliniu sekretoriumi ir tapo treciuoju asmeniu salies hierarchijoje po Mao ir po poros metu pasalinto Toliau prisidejo prie Kinijos tarptautiniu santykiu pletojimo ir buvo vienas is pagrindiniu asmenu atsakingu uz Kinijos įstojima į JTO 1971 m Mao ir Niksono susitikima 1972 m bei tolimesnį Kinijos ir JAV santykiu siltejima rysiu uzmezgima su daugeliu kitu uzsienio valstybiu Issekintas įtampu Kulturines revoliucijos metais Dzou Enlai susirgo slapimo pusles veziu ir mire 1976 m sausio 8 d sulaukes 78 metu Pagal paties valia buvo kremuotas o pelenai isbarstyti visoje Kinijoje Galerija1919 metais Su Mao desineje ir kaireje Zenevos konferencijoje 1954 m Su prezidentu R Niksonu Su H Kisindzeriu ir Mao Paminklas NankineSaltiniaiVytautas Speciunas Dzou Enlai Zhou Enlai Dzou Enlajus Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 293 294 psl Colin Mackerras Dictionary of the Politics of the People s Republic of China Routledge 2001 p 364 Edwin Pak wah Leung Political Leaders of Modern China Greenwood Press 2002 p 211 Edwin Pak wah Leung Political Leaders of Modern China Greenwood Press 2002 p 212 Colin Mackerras Dictionary of the Politics of the People s Republic of China Routledge 2001 p 365 Edwin Pak wah Leung Political Leaders of Modern China Greenwood Press 2002 p 213 Edwin Pak wah Leung Political Leaders of Modern China Greenwood Press 2002 p 214