Kurija Murija salos arab جزر خوريا موري Jazāʾir Khurīyā Murīyā senovėje Zenobio salos gr Ζηνοβίου νησία salų grupė Arabi
Churja Murja

Kurija Murija salos (arab. جزر خوريا موري = Jazāʾir Khurīyā Murīyā), senovėje – Zenobio salos (gr. Ζηνοβίου νησία) – salų grupė Arabijos jūroje, Kurija Murijos įlankoje, 40 km nuo pietrytinio Omano kranto. Sudaro penkios salos, priklausančios Omano Dofaro muchafazai. Plotas 76 km². Salos: (didžiausia, 56 km²), Hasikija, Sauda, Karzavitas ir Kiblija. Salos kalnuotos, sudarytos iš granito; aukščiausia vieta 510 m (Halanijos saloje). Pagrindinė gyvenvietė ir uostas – Halanija. Verčiamasi daugiausia žvejyba.
Kurija Murijos salas mini Ptolemėjus. 1854 m. Maskato sultonas salas perleido Anglijai, kuri jas priskyrė . 1967 m. salos grąžintos Omano sultonatui.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 241
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Churja Murja, Kas yra Churja Murja? Ką reiškia Churja Murja?
Kurija Murija salos arab جزر خوريا موري Jazaʾir Khuriya Muriya senoveje Zenobio salos gr Zhnobioy nhsia salu grupe Arabijos juroje Kurija Murijos įlankoje 40 km nuo pietrytinio Omano kranto Sudaro penkios salos priklausancios Omano Dofaro muchafazai Plotas 76 km Salos didziausia 56 km Hasikija Sauda Karzavitas ir Kiblija Salos kalnuotos sudarytos is granito auksciausia vieta 510 m Halanijos saloje Pagrindine gyvenviete ir uostas Halanija Verciamasi daugiausia zvejyba Kurija Murija Kurija Murijos salas mini Ptolemejus 1854 m Maskato sultonas salas perleido Anglijai kuri jas priskyre 1967 m salos grazintos Omano sultonatui SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 241