Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Chosė de Ribera isp José de Ribera arba Chusepė de Ribera isp Jusepe de Ribera itališkai Džiuzepė de Ribera 1591 m sausi

Chosė de Ribera

  • Pagrindinis puslapis
  • Chosė de Ribera
Chosė de Ribera
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Chosė de Ribera (isp. José de Ribera) arba Chusepė de Ribera (isp. Jusepe de Ribera, itališkai Džiuzepė de Ribera, 1591 m. sausio 12 – 1652 m. rugsėjo 2 d.) – XVII a. ispanų baroko tapytojas, grafikas. Dirbo Italijoje. Pagarsėjo ypač brutaliomis paveikslų scenomis. M. K. Čiurlionio muziejaus rinkiniuose yra jo paveikslas „Šv. Petro atgaila“ (Mykolo Žilinsko dailės galerija).

Biografija

Apie Chosė de Riberos jaunystę žinoma menkai. Jis gimė miestelyje netoli Valensijos. Buvo pasiturinčio batsiuvio sūnumi. Vėliau kilo legenda, kad jo tėvas buvo kariavęs Italijoje ir net buvo Neapolio tvirtovės valdytoju. Spėjama, kad apie 1600 m. Ribera galėjo mokytis to meto Valensijos žymiausio dailininko Fransisko Ribaltos dirbtuvėse. Būdamas apie 18 m. amžiaus Ribera dokumentuotas Italijoje. Esą jis turėjo bėgti iš F. Ribaltos dirbtuvių, nes užmezgė meilės romaną su šiojo dukterimi. Iš tikro jokių dokumentuotų žinių apie Riberos ryšius su F. Ribalta nėra. Nei vienas Riberos Ispanijoje sukurtas paveikslas nėra žinomas.

Spėjama, kad apie 1608 m. Ch. de Ribera buvo Romoje. Vieno kardinolo raštuose tikinama, kad jis jį matęs Romos gatvėse piešiantį eskizus. Romoje Ribera tikriausiai susižavėjo Karavadžo kūryba. Spėjama, kad jis galėjo keliauti į Neapolį pas patį meistrą, bet Karavadžas mirė 1609 m. Po to Ribera keliavo į Šiaurės Italiją, pabuvojo Parmoje ir, spėjama, Kremone, Milane. Parmoje kopijavo nuo Koredžo freskų − visiškai priešingos mokyklos Karavadžo tenebrizmui. Po to vėl keliavo į Romą. Italijoje jis buvo pramintas il Spagnoletto („mažuoju ispanu“).

1616 m. Ch. de Ribera persikėlė į Neapolį, kur tais pačiais ar sekančiais metais vedė Caterina Azzolino, dailininko dukterį. Su ja Ribera per savo gyvenimą susilaukė 7 vaikų. Panašu, kad Ribera dar prieš atvykdamas į Neapolį turėjo jame ryšių. Tai rodo greitos vestuvės ir tai, kad beveik iškart Ribera užsitikrino padėtį vietos dailininkų tarpe, surado savo paveikslų perpardavinėtoją (žmonos tėvas). Neapolyje Ribera visiškai persiėmė neapolietiškoje dailės mokykloje dominavusiu karavadžizmu. Su dailininkais Belisario Corenzio ir Giovanni Battista Caracciolo sudarė sąjungą, kurios tikslas buvo jokiais būdais neprileisti prie Neapolio dailės užsakymų konkurentų, visų pirma Romoje dominavusių Karačių Bolonijos mokyklos dailininkų. Atvažiavę dailininkai rasdavo ypač priešišką aplinką Neapolyje ir turėdavo miestą palikti. Gvidas Renis bėgo iš miesto, kai jo tarnas buvo nunuodytas. Sąjunga iširo 1641 m. mirus Caracciolo.

Neapolyje Ch. de Ribera turėjo daug privačių užsakovų. Tapė paveikslus katalikų bažnyčių užsakymams. Suartėjo su Ispanijos vicekaraliaus dvaru (Neapolio karalystės valdovas tuo metu buvo Ispanijos karalius). Per vicekaraliaus dvarą Ribera gaudavo užsakymų iš Ispanijos užsakovų. Jo paveikslai turėjo didelę paklausą ir reikšmingai prisidėjo prie karavadžizmo plitimo Ispanijoje. Diegas Velaskesas asmeniškai buvo atvykęs į Neapolį susitikti su Ribera ir įsigyti jo darbų karališkajai Ispanijos kolekcijai. 1640-ųjų pradžioje Ribera buvo pasiturintis pripažintas miesto dailininkas. 1647-48 m. mieste kilo maištas prieš Ispanijos valdžią. Ribera prisiglaudė vicekaraliaus rūmuose. Per sukilimą prarado beveik visą savo turtą. Po to sekusios Ispanijos represijos Neapolyje nuo jo atbaidė daugelį vietinių neapolitiečių užsakovų. 1651 m. Ribera buvo priverstas parduoti savo namą ir mirė 1652 m. rugsėjo 2 d. Palaidotas Santa Maria del Parto in Mergellina bažnyčioje Neapolyje.

Kūryba

Chosė de Ribera visų pirma žinomas dėl žiaurias scenas vaizduojančių paveikslų, iš kurių žinomiausi: „Šv. Pilypo kančios“, „Šv. Baltramiejaus kančios“, „Šv. Andriaus kančios“, „Šv. Sebastijono kančios“ (po keletą varijantų), „Apolonas, diriantis odą Marsijui“ (2 varijantai, Kapodimontės ir muziejuose). Apie 1620-26 m. Chosė Ribera sukūrė daug grafikos spaudinių populiarindamas savo paveikslus. Tuo tapdamas vienu nedaugelių Ispanijos dailininkų, kurie kūrė graviūras ir ofortus. Iki 1632 m. Riberos kūryboje dominavo gilus tenebrizmas, aštrūs šviesos-tamsos kontrastai. Po 1632 m. jo paletė pašviesėjo, spalvos pradėjo įgauti reikšmingesnį vaidmenį. Žiaurios paveikslų scenos nenuslėpė dailininko sugebėjimų pateikti figūras švelniuose šešėliuose. Tuo Ribera priartėjo prie Koredžo kūrybos. Vienu garsiausių Riberos ir būdingiausių tokio pobūdžio darbų yra „Jokūbo sapnas“. Jame vaizduojamos mistinės kopėčios, kuriomis sapne esą leidosi angelai (paveiksle jie vos įžiūrimi). Be Karavadžo, Riberos kūryboje atsekama venecijiečų dailininkų įtaka. Iš portretų Riberos kūryboje pažymėtina apaštalų serija. Jo mokiniais buvo Salvatoras Roza ir Luka Džordanas. Riberos įtaką patyrė daugelis Ispanijos dailininkų. Didelės jo darbų kolekcijos sukauptos Prado muziejuje ir Luvre

Darbų galerija

  • „Girtas Silenas“ (1626, Kapodimontės muziejus, Neapolis)
  • „Šv. Andriaus kančios“ (apie 1628, Szépművészeti muziejus, Budapeštas)
  • „Šv. Petras“ (apie 1627-29, Ermitažas, Sankt Peterburgas)
  • „Šv. Simonas“ (apie 1630, Prado muziejus, Madridas)
  • „Šv. Šeima ir šventieji“ (apie 1630, Kapodimontės muziejus, Neapolis)
  • „Motina Dolorosa“ (apie 1637, Hesės muziejus, Kaselis)
  • „Apolonas, nudiriantis odą Marsijui“ (1637, , Neapolis)
  • „Atgailaujanti Marija Magdalena“ (apie 1637, Bilbao meno muziejus)
  • „Kreivapėdis berniukas“ (1642, Luvras, Paryžius)
  • „Šv. Jonas Krikštytojas dykumoje“ (apie 1644-47, Prado muziejus, Madridas)
  • „Šv. Šeima, Šv. Kotryna Aleksandrietė ir Šv. Ona“ (1648, Metropoliteno meno muziejus, Niujorkas)
  • „Piemenų pagarbinimas“ (1650, Luvras, Paryžius)

Šaltiniai

  1. limis.lt Archyvuota kopija 2015-01-21 iš Wayback Machine projekto.
  2. „Jusepe de Ribera, 1591-1652 “ Ed. Alfonso E. Pérez. Metropolitan Museum of Art, − 2013. ISBN-13: 978-0300200034. 9 p.

Nuorodos

Vikiteka: José de Ribera – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Chosė de Ribera Olga's Gallery tinklalapyje
  • Chosė de Ribera WGA tinklalapyje
  • Apie Chosė de Ribera Katalikų enciklopedijos tinklalapyje
  • Apie Chosė de Ribera Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
  • nndb.com
  • spanisharts.com Archyvuota kopija 2012-02-03 iš Wayback Machine projekto.
  • yourdictionary.com

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 14:03

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chosė de Ribera, Kas yra Chosė de Ribera? Ką reiškia Chosė de Ribera?

Chose de Ribera isp Jose de Ribera arba Chusepe de Ribera isp Jusepe de Ribera italiskai Dziuzepe de Ribera 1591 m sausio 12 1652 m rugsejo 2 d XVII a ispanu baroko tapytojas grafikas Dirbo Italijoje Pagarsejo ypac brutaliomis paveikslu scenomis M K Ciurlionio muziejaus rinkiniuose yra jo paveikslas Sv Petro atgaila Mykolo Zilinsko dailes galerija Chose de Riberos portretasBiografijaApie Chose de Riberos jaunyste zinoma menkai Jis gime miestelyje netoli Valensijos Buvo pasiturincio batsiuvio sunumi Veliau kilo legenda kad jo tevas buvo kariaves Italijoje ir net buvo Neapolio tvirtoves valdytoju Spejama kad apie 1600 m Ribera galejo mokytis to meto Valensijos zymiausio dailininko Fransisko Ribaltos dirbtuvese Budamas apie 18 m amziaus Ribera dokumentuotas Italijoje Esa jis turejo begti is F Ribaltos dirbtuviu nes uzmezge meiles romana su siojo dukterimi Is tikro jokiu dokumentuotu ziniu apie Riberos rysius su F Ribalta nera Nei vienas Riberos Ispanijoje sukurtas paveikslas nera zinomas Spejama kad apie 1608 m Ch de Ribera buvo Romoje Vieno kardinolo rastuose tikinama kad jis jį mates Romos gatvese piesiantį eskizus Romoje Ribera tikriausiai susizavejo Karavadzo kuryba Spejama kad jis galejo keliauti į Neapolį pas patį meistra bet Karavadzas mire 1609 m Po to Ribera keliavo į Siaures Italija pabuvojo Parmoje ir spejama Kremone Milane Parmoje kopijavo nuo Koredzo fresku visiskai priesingos mokyklos Karavadzo tenebrizmui Po to vel keliavo į Roma Italijoje jis buvo pramintas il Spagnoletto mazuoju ispanu Jokubo sapnas 1639 Prado muziejus Madridas 1616 m Ch de Ribera persikele į Neapolį kur tais paciais ar sekanciais metais vede Caterina Azzolino dailininko dukterį Su ja Ribera per savo gyvenima susilauke 7 vaiku Panasu kad Ribera dar pries atvykdamas į Neapolį turejo jame rysiu Tai rodo greitos vestuves ir tai kad beveik iskart Ribera uzsitikrino padetį vietos dailininku tarpe surado savo paveikslu perpardavinetoja zmonos tevas Neapolyje Ribera visiskai persieme neapolietiskoje dailes mokykloje dominavusiu karavadzizmu Su dailininkais Belisario Corenzio ir Giovanni Battista Caracciolo sudare sajunga kurios tikslas buvo jokiais budais neprileisti prie Neapolio dailes uzsakymu konkurentu visu pirma Romoje dominavusiu Karaciu Bolonijos mokyklos dailininku Atvaziave dailininkai rasdavo ypac priesiska aplinka Neapolyje ir turedavo miesta palikti Gvidas Renis bego is miesto kai jo tarnas buvo nunuodytas Sajunga isiro 1641 m mirus Caracciolo Neapolyje Ch de Ribera turejo daug privaciu uzsakovu Tape paveikslus kataliku baznyciu uzsakymams Suartejo su Ispanijos vicekaraliaus dvaru Neapolio karalystes valdovas tuo metu buvo Ispanijos karalius Per vicekaraliaus dvara Ribera gaudavo uzsakymu is Ispanijos uzsakovu Jo paveikslai turejo didele paklausa ir reiksmingai prisidejo prie karavadzizmo plitimo Ispanijoje Diegas Velaskesas asmeniskai buvo atvykes į Neapolį susitikti su Ribera ir įsigyti jo darbu karaliskajai Ispanijos kolekcijai 1640 uju pradzioje Ribera buvo pasiturintis pripazintas miesto dailininkas 1647 48 m mieste kilo maistas pries Ispanijos valdzia Ribera prisiglaude vicekaraliaus rumuose Per sukilima prarado beveik visa savo turta Po to sekusios Ispanijos represijos Neapolyje nuo jo atbaide daugelį vietiniu neapolitieciu uzsakovu 1651 m Ribera buvo priverstas parduoti savo nama ir mire 1652 m rugsejo 2 d Palaidotas Santa Maria del Parto in Mergellina baznycioje Neapolyje KurybaChose de Ribera visu pirma zinomas del ziaurias scenas vaizduojanciu paveikslu is kuriu zinomiausi Sv Pilypo kancios Sv Baltramiejaus kancios Sv Andriaus kancios Sv Sebastijono kancios po keleta varijantu Apolonas diriantis oda Marsijui 2 varijantai Kapodimontes ir muziejuose Apie 1620 26 m Chose Ribera sukure daug grafikos spaudiniu populiarindamas savo paveikslus Tuo tapdamas vienu nedaugeliu Ispanijos dailininku kurie kure graviuras ir ofortus Iki 1632 m Riberos kuryboje dominavo gilus tenebrizmas astrus sviesos tamsos kontrastai Po 1632 m jo palete pasviesejo spalvos pradejo įgauti reiksmingesnį vaidmenį Ziaurios paveikslu scenos nenuslepe dailininko sugebejimu pateikti figuras svelniuose seseliuose Tuo Ribera priartejo prie Koredzo kurybos Vienu garsiausiu Riberos ir budingiausiu tokio pobudzio darbu yra Jokubo sapnas Jame vaizduojamos mistines kopecios kuriomis sapne esa leidosi angelai paveiksle jie vos įziurimi Be Karavadzo Riberos kuryboje atsekama venecijiecu dailininku įtaka Is portretu Riberos kuryboje pazymetina apastalu serija Jo mokiniais buvo Salvatoras Roza ir Luka Dzordanas Riberos įtaka patyre daugelis Ispanijos dailininku Dideles jo darbu kolekcijos sukauptos Prado muziejuje ir LuvreDarbu galerija Girtas Silenas 1626 Kapodimontes muziejus Neapolis Sv Andriaus kancios apie 1628 Szepmuveszeti muziejus Budapestas Sv Petras apie 1627 29 Ermitazas Sankt Peterburgas Sv Simonas apie 1630 Prado muziejus Madridas Sv Seima ir sventieji apie 1630 Kapodimontes muziejus Neapolis Motina Dolorosa apie 1637 Heses muziejus Kaselis Apolonas nudiriantis oda Marsijui 1637 Neapolis Atgailaujanti Marija Magdalena apie 1637 Bilbao meno muziejus Kreivapedis berniukas 1642 Luvras Paryzius Sv Jonas Krikstytojas dykumoje apie 1644 47 Prado muziejus Madridas Sv Seima Sv Kotryna Aleksandriete ir Sv Ona 1648 Metropoliteno meno muziejus Niujorkas Piemenu pagarbinimas 1650 Luvras Paryzius Saltiniailimis lt Archyvuota kopija 2015 01 21 is Wayback Machine projekto Jusepe de Ribera 1591 1652 Ed Alfonso E Perez Metropolitan Museum of Art 2013 ISBN 13 978 0300200034 9 p NuorodosVikiteka Jose de Ribera vaizdine ir garsine medziagaChose de Ribera Olga s Gallery tinklalapyje Chose de Ribera WGA tinklalapyje Apie Chose de Ribera Kataliku enciklopedijos tinklalapyje Apie Chose de Ribera Encyclopaedia Britannica tinklalapyje nndb com spanisharts com Archyvuota kopija 2012 02 03 is Wayback Machine projekto yourdictionary com

Naujausi straipsniai
  • Liepa 17, 2025

    Nimburko rajonas

  • Liepa 17, 2025

    Nikolajus Patruševas

  • Liepa 17, 2025

    Nikolajus Krylenko

  • Liepa 16, 2025

    Nikolajus Ježovas

  • Liepa 17, 2025

    Niki Lauda

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje