Cheminis junginys

Cheminis junginys – gryna (homogeninė) medžiaga, kurios molekulės sudarytos iš dviejų ar daugiau chemiškai susijungusių elementų atomų ir kurią galima suskaidyti į atomus. Cheminius junginius sudarančių dalelių atomus ar jų grupes jungia cheminis ryšys, tuo jie skiriasi nuo mišinių, neturinčių šių ryšių.

Pagal atominės sudėties pastovumą junginiai gali būti skirstomi į daltonidus ir bertolidus. Daltonidai sudaryti iš molekulių, kurių atomai sujungti stipriais cheminiais ryšiais ir turi pastovią atominę sudėtį (pvz., deguonis, dujinės fazės vanduo), o bertolidų (įvairaus tipo kompleksiniai junginiai, polimerai ir kondensatai) sudėtis tam tikrose ribose gali tolydžiai kisti.

Chaminiai junginiai gali būti jungiami keturiopų ryšių:

• molekulinius junginius jungia kovalentiniai ryšiai;
• joninius junginius jungia joniniai ryšiai;
• intermetalinius junginius jungia metaliniai ryšiai;
• koordinacinius kompleksus jungia koordinaciniai kovalentiniai ryšiai.

Nestechiometriniai junginiai (bertolidai) sudaro ginčytiną ribinį atvejį.

Cheminėje formulėje nurodomas kiekvieno elemento atomų skaičius junginio molekulėje, naudojant standartinius cheminius simbolius su skaitmenimis. Daugelis cheminių junginių turi unikalų CAS registracijos numerį, kurį skiria Cheminių medžiagų santraukų tarnyba (angl. Chemical Abstracts Service). Pasaulyje užregistruota daugiau kaip 350 000 cheminių junginių (įskaitant cheminių medžiagų mišinius).

Terminas „junginys“, kurio reikšmė panaši į šiuolaikinę (angl. compound), vartojamas bent jau nuo 1661 m., kai Robertas Boilis išleido knygą „Skeptiškas chemikas“. Šioje knygoje Boilas įvairiai vartojo terminus „junginys“, „jungtinis kūnas“, „tobulai sumaišytas kūnas“,. „Tobulai sumaišytais kūnais“ įvardyti auksas,švinas,gyvsidabris, ir vynas. Nors skirtumas tarp junginio ir mišinio nėra toks aiškus, skirtumas tarp elemento ir junginio yra pagrindinė veikalo tema.}}

Cheminių junginių rūšys

• Organiniai junginiai
• Neorganiniai junginiai

Literatūra

• Boyle, R. (1661). The Sceptical Chymist: or Chymico-Physical Doubts & Paradoxes, Touching the Spagyrist's Principles Commonly call'd Hypostatical; As they are wont to be Propos'd and Defended by the Generality of Alchymists. Whereunto is præmis'd Part of another Discourse relating to the same Subject. Printed by J. Cadwell for J. Crooke.