Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Bytautė PajėdienėGimė 1929 m rugsėjo 30 d MažeikiaiMirė 2015 m lapkričio 3 d 86 metai Vaikai Renata NomedaVeikla krepšin
Bytautė Pajėdienė
| Bytautė Pajėdienė | |
|---|---|
| Gimė | 1929 m. rugsėjo 30 d. Mažeikiai |
| Mirė | 2015 m. lapkričio 3 d. (86 metai) |
| Vaikai | Renata, Nomeda |
| Veikla | krepšininkė, kino režisierė, redaktorė, sporto žurnalistė |
| Partija | 1959 m. SSKP |
| Alma mater | 1953 m. Vilniaus universitetas |
Bytautė Irena Jakštaitė-Pajėdienė (1929 m. rugsėjo 30 d. Mažeikiuose – 2015 m. lapkričio 3 d.) – Lietuvos krepšininkė, sporto žurnalistė, dokumentinio kino režisierė, kronikos redaktorė.
Biografija
1948 m. vasarą su Telšių merginų krepšinio komanda respublikinėje moksleivių spartakiadoje tapo čempione. 1948–1953 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete. 1951–1958 m. žaidė Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje.
1953–1956 m. vaikų žurnalo „Žvaigždutė“, laikraščio „Sportas“ literatūrinė darbuotoja. Nuo 1956 m. Lietuvos kino studijos literatūros konsultantė, 1958–1967 m. kino kronikos „Tarybų Lietuva“ redaktorė, 1967–1991 m. vyriausioji redaktorė, nuo 1965 m. dokumentinių filmų režisierė.Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė. 1995 m. su Vilniaus krepšininkėmis-veteranėmis įkūrė klubą „Kamanė“. Palaidota Saulės kapinėse.
Filmografija
Kino studijoje įgijo režisierės specialybę – nuo 1965 m. kūrė autorines juostas. Beveik penkis dešimtmečius rašė įvykių ir žmonių gyvenimo metraštį, sukūrė per 20 dokumentinių filmų, 300 kino žurnalų, keliasdešimties scenarijų autorė.
B. Pajėdienės filmų problematika – sovietinis žmogus ir jo darbas. Tai dažniausiai apybraižos apie gamybos veteranus, darbininkus, daug dėmesio skyrė moterų darbo, lygiateisiškumo problemoms, kūrė menininkų portretus. Pateikė ne vieną filmą apie krepšinio žmones: „Krepšinis, krepšinis“, „Atsiplėšti nuo žemės“, kino žurnalas „Nr. 13“ ir kt. Jos kūrybiniai darbai sulaukė keleto apdovanojimų Pabaltijo ir Sovietų Sąjungos filmų festivaliuose.
| Metai | Pavadinimas | Pastabos | |
| 1964 | „Penki susitikimai magistralėje“ | Scenaristė, režisierius Algirdas Dausa. Pasakojimas apie Lietuvos pramonėje dirbančius žmones. 1965 m. filmas apdovanotas prizu VI-ame Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje Taline. | |
| 1968 | „Nematomoji pusė“ | Apie realybės ir kūrybos susidūrimą. Filmo herojus – grafikas Vytautas Kalinauskas. | |
| 1969 | „Traukos dėsnis“ | Scenaristė. Apie ekonominį eksperimentą Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. | |
| 1970 | „Želsvelės kronikos“ | Scenaristė. Apie Kapsuko rajono Želsvelės kolūkį. | |
| 1971 | „Didysis suartėjimas“ | Kartu su režisieriumi Henriku Šablevičiumi. 1972 m. Tbilisio filmų festivalyje pripažintas geriausiu SSRS žurnalu. | |
| 1972 | „Mėlynas žirgas“ | Pasakojama apie dailininkų Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskas, sukurtas Valkininkų vaikų sanatorijai. | |
| 1972 | „Mūsų trylika“ | 10 min., nespalvotas. Filmas – gausios kompozitoriaus, dirigento Jurgio Gaižausko šeimos portretas. | |
| 1974 | „Dviese“ | 10 min., nespalvotas. Herojai – menininkų pora – tekstilininkė ir grafikė Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė ir skulptorius Gediminas Jokūbonis. | |
| 1974 | „Karštas metas“ | Apie Kaišiadorių rajono „Pažangos“ kolūkio pirmininkę V. Giedraitienę. | |
| 1975 | „Uždegu spalvą“ | Scenaristė. Apie Vilniaus „Aušros“ fabriko direktorę J. Varnienę. | |
| 1976 | „Laurų skonis“ | Scenaristė. Apie Panevėžio „Ekrano“ gamyklos merginų brigadą. | |
| 1976 | „Namai arti“ | 10 min., nespalvotas. Apie Alytaus medvilnės kombinato audėjas. Filme gana kritiškai (to meto cenzūros požiūriu) vertinami aktualūs profesinio orientavimo, jaunimo buities ir laisvalaikio klausimai. | |
| 1977 | „Diena prieš atostogas“ | Scenaristė. Apie Šiaulių televizorių gamyklos direktorių Povilą Morkūną. | |
| 1979 | „Kasnakt sapnuoju“ | 10 min., nespalvotas. Herojės – keturios Kauno Prano Ziberto šilko kombinato audėjos, nusprendusios sumušti sąjunginį daugiastaklininkių rekordą. Filme išryškinamas pasiaukojantis moterų darbas. | |
| 1980 | „Atsiplėšti nuo žemės“ | Scenaristė. Apie krepšininką Algimantą Pavilonį. | |
| 1981 | „Dienos suvestinė“ | 20 min., nespalvotas. Herojė – Švenčionių rajono komunistų partijos sekretorė Viktorija Purvaneckaitė. Jos gyvenimas ir buitis atspindi beveik idealios sovietinės moters įvaizdį. | |
| 1981 | „Festivalis visada šventė“ | Apie sąjunginį kino festivalį Vilniuje. | |
| 1982 | „Krepšinis…, krepšinis…, krepšinis“ | ||
| 1983 | „Sportas, filmas, festivalis“ | Scenaristė. Apie sąjunginį sportinių filmų festivalį Kaune. | |
| 1984 | „Kasdien“ | Kino žurnalas. Diriguoja Saulius Sondeckis. | |
| 1984 | „Milijonieriai“ | Scenaristė. Apie Šilutės rajono Kintų žuvininkystės ūkį. | |
| 1987 | Henrikas Vancevičius stato „Mažvydą“ | ||
| 1988 | „Nr. 13“ | Apie krepšininko Šarūno Marčiulionio jaunystę. | |
| 2003 | „Dviese kalnan ir pakalnėn“ | Menininkų kasdienybė susikibus už rankų… | |
| 2005 | „Irena Milkevičiūtė. Lietuviška Primadona“ | Kino žurnalas gvildena temą „Ar branginame savo talentus?“ |
Įvertinimas
- 1966 m. Pabaltijo kino festivalis, prizas už geriausią scenarijų
- 1971 m. Tbilisio kino festivalis, prizas už geriausią kino žurnalą
- 1976 m. Sverdlovsko kino festivalis, prizas už kino filmą „Laurų skonis“
- 1979 m. LSSR nusipelniusi kultūros veikėja
- 1982 m. sportinių filmų festivalis, prizas už filmą „Atsiplėšti nuo žemės“
- 2009 m. KKSD aukso medalis, už nuopelnus Lietuvos sportui
Šaltiniai
- Vytautas Mikalauskas. Bytautė Pajėdienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 267
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 369 psl.
- Mirė Lietuvos kino kronikos redaktorė ir režisierė Bytautė Pajėdienė, 2015-11-04
- http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&ID=2877&PersonType=Director&C=P
- Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 338 p.
- Lietuvos kinematografininkai / Laimonas Tapinas. – Vilnius: Mintis, 1986. – 82-83 p.
- http://www.lse.lt/index.php?657629065
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bytautė Pajėdienė, Kas yra Bytautė Pajėdienė? Ką reiškia Bytautė Pajėdienė?
Bytaute PajedieneGime 1929 m rugsejo 30 d MazeikiaiMire 2015 m lapkricio 3 d 86 metai Vaikai Renata NomedaVeikla krepsininke kino rezisiere redaktore sporto zurnalistePartija 1959 m SSKPAlma mater 1953 m Vilniaus universitetas Bytaute Irena Jakstaite Pajediene 1929 m rugsejo 30 d Mazeikiuose 2015 m lapkricio 3 d Lietuvos krepsininke sporto zurnaliste dokumentinio kino rezisiere kronikos redaktore Biografija1948 m vasara su Telsiu merginu krepsinio komanda respublikineje moksleiviu spartakiadoje tapo cempione 1948 1953 m studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete 1951 1958 m zaide Lietuvos moteru krepsinio rinktineje 1953 1956 m vaiku zurnalo Zvaigzdute laikrascio Sportas literaturine darbuotoja Nuo 1956 m Lietuvos kino studijos literaturos konsultante 1958 1967 m kino kronikos Tarybu Lietuva redaktore 1967 1991 m vyriausioji redaktore nuo 1965 m dokumentiniu filmu rezisiere Lietuvos kinematografininku sajungos nare 1995 m su Vilniaus krepsininkemis veteranemis įkure kluba Kamane Palaidota Saules kapinese FilmografijaKino studijoje įgijo rezisieres specialybe nuo 1965 m kure autorines juostas Beveik penkis desimtmecius rase įvykiu ir zmoniu gyvenimo metrastį sukure per 20 dokumentiniu filmu 300 kino zurnalu keliasdesimties scenariju autore B Pajedienes filmu problematika sovietinis zmogus ir jo darbas Tai dazniausiai apybraizos apie gamybos veteranus darbininkus daug demesio skyre moteru darbo lygiateisiskumo problemoms kure menininku portretus Pateike ne viena filma apie krepsinio zmones Krepsinis krepsinis Atsiplesti nuo zemes kino zurnalas Nr 13 ir kt Jos kurybiniai darbai sulauke keleto apdovanojimu Pabaltijo ir Sovietu Sajungos filmu festivaliuose Metai Pavadinimas Pastabos1964 Penki susitikimai magistraleje Scenariste rezisierius Algirdas Dausa Pasakojimas apie Lietuvos pramoneje dirbancius zmones 1965 m filmas apdovanotas prizu VI ame Pabaltijo Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje Taline 1968 Nematomoji puse Apie realybes ir kurybos susidurima Filmo herojus grafikas Vytautas Kalinauskas 1969 Traukos desnis Scenariste Apie ekonominį eksperimenta Vilniaus skaiciavimo masinu gamykloje 1970 Zelsveles kronikos Scenariste Apie Kapsuko rajono Zelsveles kolukį 1971 Didysis suartejimas Kartu su rezisieriumi Henriku Sableviciumi 1972 m Tbilisio filmu festivalyje pripazintas geriausiu SSRS zurnalu 1972 Melynas zirgas Pasakojama apie dailininku Birutes Zilytes ir Algirdo Steponaviciaus freskas sukurtas Valkininku vaiku sanatorijai 1972 Musu trylika 10 min nespalvotas Filmas gausios kompozitoriaus dirigento Jurgio Gaizausko seimos portretas 1974 Dviese 10 min nespalvotas Herojai menininku pora tekstilininke ir grafike Brone Valantinaite Jokuboniene ir skulptorius Gediminas Jokubonis 1974 Karstas metas Apie Kaisiadoriu rajono Pazangos kolukio pirmininke V Giedraitiene 1975 Uzdegu spalva Scenariste Apie Vilniaus Ausros fabriko direktore J Varniene 1976 Lauru skonis Scenariste Apie Panevezio Ekrano gamyklos merginu brigada 1976 Namai arti 10 min nespalvotas Apie Alytaus medvilnes kombinato audejas Filme gana kritiskai to meto cenzuros poziuriu vertinami aktualus profesinio orientavimo jaunimo buities ir laisvalaikio klausimai 1977 Diena pries atostogas Scenariste Apie Siauliu televizoriu gamyklos direktoriu Povila Morkuna 1979 Kasnakt sapnuoju 10 min nespalvotas Herojes keturios Kauno Prano Ziberto silko kombinato audejos nusprendusios sumusti sajunginį daugiastaklininkiu rekorda Filme isryskinamas pasiaukojantis moteru darbas 1980 Atsiplesti nuo zemes Scenariste Apie krepsininka Algimanta Pavilonį 1981 Dienos suvestine 20 min nespalvotas Heroje Svencioniu rajono komunistu partijos sekretore Viktorija Purvaneckaite Jos gyvenimas ir buitis atspindi beveik idealios sovietines moters įvaizdį 1981 Festivalis visada svente Apie sajunginį kino festivalį Vilniuje 1982 Krepsinis krepsinis krepsinis 1983 Sportas filmas festivalis Scenariste Apie sajunginį sportiniu filmu festivalį Kaune 1984 Kasdien Kino zurnalas Diriguoja Saulius Sondeckis 1984 Milijonieriai Scenariste Apie Silutes rajono Kintu zuvininkystes ukį 1987 Henrikas Vancevicius stato Mazvyda 1988 Nr 13 Apie krepsininko Saruno Marciulionio jaunyste 2003 Dviese kalnan ir pakalnen Menininku kasdienybe susikibus uz ranku 2005 Irena Milkeviciute Lietuviska Primadona Kino zurnalas gvildena tema Ar branginame savo talentus Įvertinimas1966 m Pabaltijo kino festivalis prizas uz geriausia scenariju 1971 m Tbilisio kino festivalis prizas uz geriausia kino zurnala 1976 m Sverdlovsko kino festivalis prizas uz kino filma Lauru skonis 1979 m LSSR nusipelniusi kulturos veikeja 1982 m sportiniu filmu festivalis prizas uz filma Atsiplesti nuo zemes 2009 m KKSD aukso medalis uz nuopelnus Lietuvos sportuiSaltiniaiVytautas Mikalauskas Bytaute Pajediene Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 267 Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 369 psl Mire Lietuvos kino kronikos redaktore ir rezisiere Bytaute Pajediene 2015 11 04 http www lfc lt lt Page PersonList amp ID 2877 amp PersonType Director amp C P Kas yra kas Lietuvos moterys Kaunas Neolitas 2007 338 p Lietuvos kinematografininkai Laimonas Tapinas Vilnius Mintis 1986 82 83 p http www lse lt index php 657629065