Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Builjono senjorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bujono kunigaikštystė (val. Dutcheye di Bouyon), arba Builiono kunigaikštystė – istorinė kunigaikštystė dabartinėje pietinėje Belgijoje, egzistavusi nuo XV a. iki 1795 m. Šventosios Romos imperijos dalis.
| Dutcheye di Bouyon Bujono kunigaikštystė | |||||
| Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystė | |||||
| |||||
| |||||
| Kunigaikštystė XVI a. | |||||
| Sostinė | |||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Era | Viduramžiai | ||||
| - Atsiskyrė nuo Lježo vyskupijos | 1496 m., 1496 | ||||
| - Prijungta prie Prancūzijos | 1795 m. | ||||
Istorija
Bujono kunigaikštystė išsivystė iš Bujono senjorijos, kuri šiose teritorijose susiformavo 988 m. iš Verdeno kilęs Godfridas įsitvirtino Bujono pilyje ir ėmė tituluotis Bujono lordu. Jo kontroliuojamos teritorijos tapo žinomos kaip Bujono senjorija. Ši senjorija kaip nepriklausoma valda egzistavo iki 1096 m., kol penktasis lordas Gotfridas pardavė ją . Taip Bujonas tapo Lježo vyskupystės dalimi, o vyskupai titulavosi Bujono lordais.
Kunigaikštystė kaip nepriklausoma nuo Lježo valstybėlė susiformavo XV a., Bujone įsitvirtinus giminei. Iš pradžių de la Markai buvo Lježo vyskupo vietininkai. Pirmuoju kunigaikščiu buvo tituluotas , valdęs 1496–1522 m. Vėliau Lježas trumpam susigrąžino šią valdą. Kadangi į kunigaikštystę kėsinosi Habsburgai, norėję ją prijungti prie Habsburgų Nyderlandų, į ją kariuomenę įvedė Prancūzija. Kadangi de la Markai taip pat įsitvirtino gretimoje , Bujonas ir Sedanas buvo valdomi kartu.
1594 m. mirus Šarlotei de la Mark, Bujonas ir Sedanas perėjo jos vyrui Henrikui de la Turui d’Overn. 1676 m. Prancūzija dar kartą užėmė kunigaikštystę, bet paliko vietos dinastiją. Nuo tada Bujonas tapo de facto priklausomas nuo Prancūzijos, nors de jure priklausė Šventosios Romos imperijai: kunigaikštystė pastarojoje buvo priskirta Žemutinio Reino-Vestfalijos apskričiai.
Po Prancūzijos revoliucijos 1794 m. Bujone įkurta trumpai gyvavusi . 1795 m. ji prijungta prie Prancūzijos.
1815 m. kunigaikščio titulas (bet ne kunigaikštystė) buvo atkurtas ir atiteko Rohanų šeimai, ir ji išlaikė šį titulą iki dabar. Pati kunigaikštystės teritorija buvo prijungta prie Liuksemburgo. Po 15 metų, 1830 m., trečiojo metu, teritorija perėjo Belgijai.
Lordai ir kunigaikščiai
Bujono lordai
- Gotfridas I Verdenietis 988–1002
- Gozelas Verdenietis 1002–1044
- Gotfridas II Verdenietis 1044–1069
- Gotfridas III Verdenietis 1069–1076
- Gotfridas Bujonietis 1076–1095
- Toliau:
Vietininkai
- Eberhardas de la Markas 1430–1445
- Liudvikas de la Markas 1445–1457
- Arnoldas Korvarenietis 1457–1479
- 1479–1483
- Robertas I de la Markas 1483–1489
- Robertas II de la Markas 1489–1496
Kunigaikščiai
- Robertas III de la Markas 1496–1522
- Robertas IV de la Markas 1552–1556
- Henrikas Robertas de la Markas 1556–1574
- Gijomas Robertas de la Markas 1574–1588
- Šarlotė de la Mark 1588–1594
- Henrikas de la Turas d’Overnė 1594–1623
- Frederikas Morisas de la Turas d’Overnė 1623–1652
- Godefrojus Morisas de la Turas d’Overnė 1652–1696, † 1721
- Emanuelis Teodosijus de la Turas d’Overnė 1696–1730
- Karolis Godefrojus 1730–1771
- Godefrojus Karolis Henrikas 1771–1791
Tituliniai kunigaikščiai
- Karolis Alenas Gabrielis de Rohanas (1816–1836);
- Liudvikas Viktoras Mériadekas (1836–1846);
- Kamilė Filipa Juozapa Idesbalda (1846–1892);
- Alenas Bendžaminas Arthuras (1892–1914);
- Alenas Antonis Juozapas Adolfas Ignacas Marija (1914–1976);
- Karolis Alenas Albertas Marija (nuo 1976)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Builjono senjorija, Kas yra Builjono senjorija? Ką reiškia Builjono senjorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Bujono kunigaikstyste val Dutcheye di Bouyon arba Builiono kunigaikstyste istorine kunigaikstyste dabartineje pietineje Belgijoje egzistavusi nuo XV a iki 1795 m Sventosios Romos imperijos dalis Dutcheye di Bouyon Bujono kunigaikstysteSventosios Romos Imperijos kunigaikstyste 1496 1795 veliava herbasLocation ofKunigaikstyste XVI a SostineValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Atsiskyre nuo Ljezo vyskupijos 1496 m 1496 Prijungta prie Prancuzijos 1795 m IstorijaBujono senjorija Ljezo vyskupystes sudetyje XIII a viduryje Bujono kunigaikstyste issivyste is Bujono senjorijos kuri siose teritorijose susiformavo 988 m is Verdeno kiles Godfridas įsitvirtino Bujono pilyje ir eme tituluotis Bujono lordu Jo kontroliuojamos teritorijos tapo zinomos kaip Bujono senjorija Si senjorija kaip nepriklausoma valda egzistavo iki 1096 m kol penktasis lordas Gotfridas pardave ja Taip Bujonas tapo Ljezo vyskupystes dalimi o vyskupai titulavosi Bujono lordais Kunigaikstyste kaip nepriklausoma nuo Ljezo valstybele susiformavo XV a Bujone įsitvirtinus giminei Is pradziu de la Markai buvo Ljezo vyskupo vietininkai Pirmuoju kunigaiksciu buvo tituluotas valdes 1496 1522 m Veliau Ljezas trumpam susigrazino sia valda Kadangi į kunigaikstyste kesinosi Habsburgai noreje ja prijungti prie Habsburgu Nyderlandu į ja kariuomene įvede Prancuzija Kadangi de la Markai taip pat įsitvirtino gretimoje Bujonas ir Sedanas buvo valdomi kartu 1594 m mirus Sarlotei de la Mark Bujonas ir Sedanas perejo jos vyrui Henrikui de la Turui d Overn 1676 m Prancuzija dar karta uzeme kunigaikstyste bet paliko vietos dinastija Nuo tada Bujonas tapo de facto priklausomas nuo Prancuzijos nors de jure priklause Sventosios Romos imperijai kunigaikstyste pastarojoje buvo priskirta Zemutinio Reino Vestfalijos apskriciai Po Prancuzijos revoliucijos 1794 m Bujone įkurta trumpai gyvavusi 1795 m ji prijungta prie Prancuzijos 1815 m kunigaikscio titulas bet ne kunigaikstyste buvo atkurtas ir atiteko Rohanu seimai ir ji islaike sį titula iki dabar Pati kunigaikstystes teritorija buvo prijungta prie Liuksemburgo Po 15 metu 1830 m treciojo metu teritorija perejo Belgijai Lordai ir kunigaiksciaiBujono lordai Gotfridas I Verdenietis 988 1002 Gozelas Verdenietis 1002 1044 Gotfridas II Verdenietis 1044 1069 Gotfridas III Verdenietis 1069 1076 Gotfridas Bujonietis 1076 1095 Toliau Vietininkai Eberhardas de la Markas 1430 1445 Liudvikas de la Markas 1445 1457 Arnoldas Korvarenietis 1457 1479 1479 1483 Robertas I de la Markas 1483 1489 Robertas II de la Markas 1489 1496Kunigaiksciai Robertas III de la Markas 1496 1522 Robertas IV de la Markas 1552 1556 Henrikas Robertas de la Markas 1556 1574 Gijomas Robertas de la Markas 1574 1588 Sarlote de la Mark 1588 1594 Henrikas de la Turas d Overne 1594 1623 Frederikas Morisas de la Turas d Overne 1623 1652 Godefrojus Morisas de la Turas d Overne 1652 1696 1721 Emanuelis Teodosijus de la Turas d Overne 1696 1730 Karolis Godefrojus 1730 1771 Godefrojus Karolis Henrikas 1771 1791Tituliniai kunigaiksciai Karolis Alenas Gabrielis de Rohanas 1816 1836 Liudvikas Viktoras Meriadekas 1836 1846 Kamile Filipa Juozapa Idesbalda 1846 1892 Alenas Bendzaminas Arthuras 1892 1914 Alenas Antonis Juozapas Adolfas Ignacas Marija 1914 1976 Karolis Alenas Albertas Marija nuo 1976