Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Žemutinio Reino Vestfalijos apskritis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žemutinio Reino-Vestfalijos imperinė apygarda (vok. Niederrheinisch-Westfälischer Reichskreis), paprasčiau – Vestfalijos apygarda − Šventosios Romos imperijos administracinis vienetas (vienas iš 10), egzistavęs 1500−1806 m. Jis apėmė teritorijas, kur dabar yra Vokietijos Žemutinės Saksonijos, Brėmeno ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės, taip pat centrinę Belgiją.
| Žemutinio Reino-Vestfalijos imperinė apygarda vok. Niederrheinisch-Westfälischer Reichskreis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Valstybė | Šventosios Romos imperija | |||
| Administracinis centras | Kelnas, Diuseldorfas | |||
| Valstybės | 55 (1512) | |||
| Vikiteka | Žemutinio Reino-Vestfalijos imperinė apygardaVikiteka | |||
Apygarda vakaruose ir pietuose ribojosi su , šiaurės rytuose – su , pietryčiuose – su . Teritoriją į dvi geografiškai atskiras dalis dalino per vidurį įsiterpusi .
Raida
Apygarda buvo viena iš šešių 1500 m. administracinės reformos metu sukurtų apygardų, sujungusi daug smulkių feodalinių valstybėlių šiaurės vakarų Vokietijoje. Tarp jų buvo nemažai galingų bažnytinių valstybių: didžiausios jų – ir Lježo vyskupijos. 1548 m. atliekant dar vieną administracinę reformą, kai kurios valstybėlės (Utrechto vyskupija ir Gelderso kunigaikštystė) perleistos Burgundijos apygardai.
Per XVI–XVII a. apygardoje buvo vykdoma lėta centralizacija. Viena įtakingiausių šeimų buvo , kuri sugebėjo įsigalėti pietinėje apygardos dalyje: jos atstovai tapdavo Lježo vyskupais, sujungė didžiausias kunigaikštystes: Julichą, Bergą ir Klevė į vieną feodalinę valdą.
1678 m. apygarda neteko Kambrė vyskupijos, kuri perėjo Prancūzijai. XVIII a. apygardoje paplito Švietimo epochos idėjos. Po 1789 m. Prancūzijos revoliucijos ėmė plisti sukilimo nuotaikos, ir kai kuriose valstybėlėse įvyko revoliucijos, susikūrė trumpalaikės respublikos (pvz., ). 1795 m. vakarines apygardos dalis okupavo Prancūzija. Apygarda galutinai panaikinta 1806 m., kuomet paskutinės jos teritorijos perėjo Prancūzijai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemutinio Reino Vestfalijos apskritis, Kas yra Žemutinio Reino Vestfalijos apskritis? Ką reiškia Žemutinio Reino Vestfalijos apskritis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zemutinio Reino Vestfalijos imperine apygarda vok Niederrheinisch Westfalischer Reichskreis paprasciau Vestfalijos apygarda Sventosios Romos imperijos administracinis vienetas vienas is 10 egzistaves 1500 1806 m Jis apeme teritorijas kur dabar yra Vokietijos Zemutines Saksonijos Bremeno ir Siaures Reino Vestfalijos zemes taip pat centrine Belgija Zemutinio Reino Vestfalijos imperine apygarda vok Niederrheinisch Westfalischer Reichskreis1500 1806 Valstybe Sventosios Romos imperijaAdministracinis centras Kelnas DiuseldorfasValstybes 55 1512 Vikiteka Zemutinio Reino Vestfalijos imperine apygardaVikiteka Apygarda vakaruose ir pietuose ribojosi su siaures rytuose su pietryciuose su Teritorija į dvi geografiskai atskiras dalis dalino per vidurį įsiterpusi RaidaBusimosios apskrities pietines teritorijos XIV a Apygarda buvo viena is sesiu 1500 m administracines reformos metu sukurtu apygardu sujungusi daug smulkiu feodaliniu valstybeliu siaures vakaru Vokietijoje Tarp ju buvo nemazai galingu baznytiniu valstybiu didziausios ju ir Ljezo vyskupijos 1548 m atliekant dar viena administracine reforma kai kurios valstybeles Utrechto vyskupija ir Gelderso kunigaikstyste perleistos Burgundijos apygardai Per XVI XVII a apygardoje buvo vykdoma leta centralizacija Viena įtakingiausiu seimu buvo kuri sugebejo įsigaleti pietineje apygardos dalyje jos atstovai tapdavo Ljezo vyskupais sujunge didziausias kunigaikstystes Julicha Berga ir Kleve į viena feodaline valda 1678 m apygarda neteko Kambre vyskupijos kuri perejo Prancuzijai XVIII a apygardoje paplito Svietimo epochos idejos Po 1789 m Prancuzijos revoliucijos eme plisti sukilimo nuotaikos ir kai kuriose valstybelese įvyko revoliucijos susikure trumpalaikes respublikos pvz 1795 m vakarines apygardos dalis okupavo Prancuzija Apygarda galutinai panaikinta 1806 m kuomet paskutines jos teritorijos perejo Prancuzijai