Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bronislovas Grombčevskis1900 metaisGimė 1855 m sausio 15 d Kaunatava Rusijos imperijaMirė 1926 m vasario 27 d 71 metai V
Bronislovas Grombčevskis
| Bronislovas Grombčevskis | |
|---|---|
| 1900 metais | |
| Gimė | 1855 m. sausio 15 d. Kaunatava, Rusijos imperija |
| Mirė | 1926 m. vasario 27 d. (71 metai) Varšuva, Antroji Lenkijos Respublika |
| Veikla | Topografas, etnografas, orientalistas, karininkas. |
| Vikiteka | Bronislovas Grombčevskis |
Bronislovas Grombčevskis (1855 m. sausio 15 d. Kaunatavoje, Rusijos imperija – 1926 m. vasario 27 d. Varšuvoje, Antroji Lenkijos Respublika) – topografas, etnografas, orientalistas, karininkas, keliautojas.
Biografija
Turtingo dvarininko sūnus, gimė 1855 m. sausio 15 d. Kaunatavoje. Pakrikštytas Kaunatavos bažnyčioje, o jo krikštatėviais buvo Kaunatavos kaimo dvarininkas Eligijus Kauneckas bei dvarininko Plenskio žmona Dominyka. Po 1863 m. sukilimo Bronislovo tėvas Liudvikas buvo ištremtas į Sibirą. Motina, netekusi dvaro, apleido Lietuvą ir apsigyveno Varšuvoje, kur jaunasis Grombčevskis baigė gimnaziją ir pradėjo studijas . Po metų studijas nutraukė ir įstojo tarnauti rusų armijoje Varšuvoje. Tuo metu įvyko jo pirmoji didesnė kelionė į Pietų Ameriką, lydint su politine misija caro diplomatą Aleksandrą Joniną.
Grįžęs iš kelionės gavo leidimą persikelti į Azijoje dislokuotus dalinius, kuriuose ir praleido daugelį metų. Pradžioje dalyvavo visose karinėse operacijose, Rusijos vedamuose su Chivos ir Bucharos chanatais. Taip jam leido pažinti tuos kraštus ir tobulai įsisavinti vietinių žmonių kalbą, ypač tiurkų ir tadžikų. XIX a. antroje pusė pasižymėjo gausiais geografiniais tyrinėjimais ir kelionėmis, kurių metu ištyrinėta iki tol europiečiams nežinomų regionų. Tie atradimai, skatinami geriausių išradimų, ir šiuolaikinės pramonės, dažnai duodavo puikių rezultatų, kurių tarpe ir Centrinės Azijos pažinimas.
Nesuvaldomas poreikis pažinti nežinomas šalis, apėmęs Grombčevskį pasibaigus karinei kompanijai, privertė jį mesti karinę tarnybą. Užsitarnavęs posvičniko laipsnį perėjo į karinę administraciją. Prie jam priskirtų pareigų priklausė ir sienos tarp Rusijos ir Kinijos Ferganos ruože nustatymas. Grombčevskio pirmojoje ekspedicijoje pasiekti laimėjimai lėmė, kad 1888 m. Rusijos Geografijos Draugija pavedė jam suorganizuoti ir įvykdyti mokslinę ekspediciją į iki tol vien tik iš negausių pasakojimų žinomą Kandžiuto emiratą, esantį Karakoneko pietiniame slėnyje. Tai buvo nepriklausoma valstybė, dabar įeinanti į Pakistano sudėtį. Joje gyveno ligi tol žmonijoje nežinomos karinės gentys. Tą ekspediciją, kuri truko 4,5 mėnesio, keliautojas pradėjo gegužės mėnesį iš bazės Ferganoje. Tikslui pasiekti reikėjo arkliais nukeliauti apie 3 tūkstančius km per nepažįstamus Pamyro ir Hindukušo regionus nepaprastai sunkiomis sąlygomis.
Nepaisant gausių pavojų ir kliūčių pasiekė Kandžutą ir jos sostinę Baltitą, tenai įvykdydamas mokslinę užduotį. Ekspedicijos moksliniai pasiekimai buvo gausūs. Keliautojas padarė fotografines nuotraukas 1500 km ruože, 158 punktuose nustatė barometrinius duomenis virš jūros lygio, bei nustatė 14 geografinių bendravaldžių punktų. Ta medžiaga vėliau pasitarnavo kuriant tikslų Kandžuto žemėlapį. Gavo naujų duomenų apie meteorologiją, mineralogiją, zoologiją ir etnografiją. Iš viso ekspedicijos metu padarė 125 foto nuotraukas, surinko 2000 žodžių Kadžuko kalbos frazeologijos žodynui ir 200 bachamų kalbos žodynui. Už tos ekspedicijos pasiekimus Rusijos Geografijos Draugija apdovanojo Grombčevskį aukso medaliu.
Apie nenuilstančią šio keliautojo energiją liudija faktas, kad jau Kadžuko ekspedicijos metu nutarė įvykdyti neeilinę, didžiausią iš ligšiolinių ekspediciją į paslaptingą ir visiškai nežinomą Kafirstaną, apie kurią buvo surinkęs žinių ankstesnių ekspedicijų metu. Tame krašte gyveno kalniečiai Siachpusai, kaip manoma pagonys. Tas kraštas buvo sunkiai pasiekiamo pietinio Sfindukušo dalyje. Grombčevskio pasakojimo sudomintas caro Aleksandro sūnus Mikalojus paskyrė naujai ekspedicijai 12 tūkstančių rublių. Už 1889 m. Kafiristano ekspediciją ir gautus rezultatus Grombčevskiui buvo suteiktas papulkininkio (leitenanto) laipsnis bei 400 rublių metinė pensija iki gyvos galvos.
Tai buvo paskutinė Grombčevskio kelionė karjeroje. Dėl kokių priežasčių atsisakė tolesnių kelionių nėra pilnai išaiškinta. Tiktai žinoma, kad jų atsisakęs pasišventė administraciniai tarnybai, kurioje pasiekė divizijos generolo rangą būdamas Kvantungo generaliniu komisaru ir Astrachanės gubernatoriumi. 1905 metais dėl savo liberalių pažiūrų Grombčevskis patyrė Nikolajaus II nemalonę, buvo nušalintas nuo pareigų ir ištremtas iš Rusijos. Tuo būdu atsidūrė Prancūzijoje ir Maroke kaip Rusijos Raudonojo Kryžiaus atstovas Ispanijos – Maroko kare, kuris vyko 1908 metais. Į Lenkiją grįžo 1910 m. ir apsigyveno Varšuvoje, kur trumpam įsidarbino Valstybiniame meteorologijos institute. I pasaulinio karo metu dar kartą atsidūrė Azijoje. Buvo prie Juodosios jūros, Japonijoje, Ceilone, ir 1920 m. grįžo į Varšuvą.
Paskutinius gyvenimo metus pašventė savo kelionių aprašymams, kurie buvo išleisti 1924–1925 m. trimis tomais. Mirė Varšuvoje 1926 m. vasario 27 dieną. Palaidotas Povonzkų kapinėse. Grombčevskis buvo vienas iš pirmųjų naujųjų laikų keliautojų, kurio surinkti duomenys žymiai prisidėjo prie likusių baltųjų dėmių ištyrimo Azijos dalies žemėlapyje. Dėka jo surinktų duomenų buvo galutinai į visumą sujungtas ir sudarytas teisingas topografinis žemėlapis. Savo tyrinėjimais garbę ir pripažinimą Grombčevskis nusipelnė ir už Rusijos ribų.
Darbai
- Отчёт о поездке в Кашгар и Южную Кашгарию (1887)
- Наши интересы на Памире. Военно-политический очерк (1891)
- Современное политическое положение памирских ханств и пограничной линии с Кашмиром (1891)
- Podróże gen. Grąbczewskiego (t. 1-3 1924)
- Przez Pamiry i Hindukusz do źródeł rzeki Indus (1925)
- W pustyniach Raskemu i Tibetu (1925)
- Kaszgaria (1925)
- Na służbie rosyjskiej (1926)
Nuorodos
- Biografija (lenk.) Archyvuota kopija 2014-02-21 iš Wayback Machine projekto.
- Geographical Expeditions
- О российском офицере – герое Большой игры в Центральной Азии
- Наши интересы на Памире. Военно-политический очерк
- Басханов М. Прогулки на «крыше мира»: встречи двух капитанов
Literatūra
- Ludwik Bazylow, Historia Rosji Tom II, wyd. PWN, Warszawa, 1983 ISBN 83-01-03731-8; Encyklopedia Powszechna PWN, Warszawa 1974.
- Irena Gieysztorowa, Polscy podróżnicy, [w:] Wkład Polaków do kultury świata, red. M. Krępiec, Lublin 1973.
- Peter Hopkirk. The Great Game: The Struggle for Empire in Central Asia, Kodansha International, 1992, ISBN 4-7700-1703-0, 565p.
Šaltiniai
- Grombčevskis Bronislovas Azijos tyrinėtojas Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bronislovas Grombčevskis, Kas yra Bronislovas Grombčevskis? Ką reiškia Bronislovas Grombčevskis?
Bronislovas Grombcevskis1900 metaisGime 1855 m sausio 15 d Kaunatava Rusijos imperijaMire 1926 m vasario 27 d 71 metai Varsuva Antroji Lenkijos RespublikaVeikla Topografas etnografas orientalistas karininkas Vikiteka Bronislovas Grombcevskis Bronislovas Grombcevskis 1855 m sausio 15 d Kaunatavoje Rusijos imperija 1926 m vasario 27 d Varsuvoje Antroji Lenkijos Respublika topografas etnografas orientalistas karininkas keliautojas Kapas Povonzku kapinese VarsuvojeBiografijaTurtingo dvarininko sunus gime 1855 m sausio 15 d Kaunatavoje Pakrikstytas Kaunatavos baznycioje o jo krikstateviais buvo Kaunatavos kaimo dvarininkas Eligijus Kauneckas bei dvarininko Plenskio zmona Dominyka Po 1863 m sukilimo Bronislovo tevas Liudvikas buvo istremtas į Sibira Motina netekusi dvaro apleido Lietuva ir apsigyveno Varsuvoje kur jaunasis Grombcevskis baige gimnazija ir pradejo studijas Po metu studijas nutrauke ir įstojo tarnauti rusu armijoje Varsuvoje Tuo metu įvyko jo pirmoji didesne kelione į Pietu Amerika lydint su politine misija caro diplomata Aleksandra Jonina Grįzes is keliones gavo leidima persikelti į Azijoje dislokuotus dalinius kuriuose ir praleido daugelį metu Pradzioje dalyvavo visose karinese operacijose Rusijos vedamuose su Chivos ir Bucharos chanatais Taip jam leido pazinti tuos krastus ir tobulai įsisavinti vietiniu zmoniu kalba ypac tiurku ir tadziku XIX a antroje puse pasizymejo gausiais geografiniais tyrinejimais ir kelionemis kuriu metu istyrineta iki tol europieciams nezinomu regionu Tie atradimai skatinami geriausiu isradimu ir siuolaikines pramones daznai duodavo puikiu rezultatu kuriu tarpe ir Centrines Azijos pazinimas Nesuvaldomas poreikis pazinti nezinomas salis apemes Grombcevskį pasibaigus karinei kompanijai priverte jį mesti karine tarnyba Uzsitarnaves posvicniko laipsnį perejo į karine administracija Prie jam priskirtu pareigu priklause ir sienos tarp Rusijos ir Kinijos Ferganos ruoze nustatymas Grombcevskio pirmojoje ekspedicijoje pasiekti laimejimai leme kad 1888 m Rusijos Geografijos Draugija pavede jam suorganizuoti ir įvykdyti moksline ekspedicija į iki tol vien tik is negausiu pasakojimu zinoma Kandziuto emirata esantį Karakoneko pietiniame slenyje Tai buvo nepriklausoma valstybe dabar įeinanti į Pakistano sudetį Joje gyveno ligi tol zmonijoje nezinomos karines gentys Ta ekspedicija kuri truko 4 5 menesio keliautojas pradejo geguzes menesį is bazes Ferganoje Tikslui pasiekti reikejo arkliais nukeliauti apie 3 tukstancius km per nepazįstamus Pamyro ir Hindukuso regionus nepaprastai sunkiomis salygomis Nepaisant gausiu pavoju ir kliuciu pasieke Kandzuta ir jos sostine Baltita tenai įvykdydamas moksline uzduotį Ekspedicijos moksliniai pasiekimai buvo gausus Keliautojas padare fotografines nuotraukas 1500 km ruoze 158 punktuose nustate barometrinius duomenis virs juros lygio bei nustate 14 geografiniu bendravaldziu punktu Ta medziaga veliau pasitarnavo kuriant tikslu Kandzuto zemelapį Gavo nauju duomenu apie meteorologija mineralogija zoologija ir etnografija Is viso ekspedicijos metu padare 125 foto nuotraukas surinko 2000 zodziu Kadzuko kalbos frazeologijos zodynui ir 200 bachamu kalbos zodynui Uz tos ekspedicijos pasiekimus Rusijos Geografijos Draugija apdovanojo Grombcevskį aukso medaliu Apie nenuilstancia sio keliautojo energija liudija faktas kad jau Kadzuko ekspedicijos metu nutare įvykdyti neeiline didziausia is ligsioliniu ekspedicija į paslaptinga ir visiskai nezinoma Kafirstana apie kuria buvo surinkes ziniu ankstesniu ekspediciju metu Tame kraste gyveno kalnieciai Siachpusai kaip manoma pagonys Tas krastas buvo sunkiai pasiekiamo pietinio Sfindukuso dalyje Grombcevskio pasakojimo sudomintas caro Aleksandro sunus Mikalojus paskyre naujai ekspedicijai 12 tukstanciu rubliu Uz 1889 m Kafiristano ekspedicija ir gautus rezultatus Grombcevskiui buvo suteiktas papulkininkio leitenanto laipsnis bei 400 rubliu metine pensija iki gyvos galvos Tai buvo paskutine Grombcevskio kelione karjeroje Del kokiu priezasciu atsisake tolesniu kelioniu nera pilnai isaiskinta Tiktai zinoma kad ju atsisakes pasisvente administraciniai tarnybai kurioje pasieke divizijos generolo ranga budamas Kvantungo generaliniu komisaru ir Astrachanes gubernatoriumi 1905 metais del savo liberaliu paziuru Grombcevskis patyre Nikolajaus II nemalone buvo nusalintas nuo pareigu ir istremtas is Rusijos Tuo budu atsidure Prancuzijoje ir Maroke kaip Rusijos Raudonojo Kryziaus atstovas Ispanijos Maroko kare kuris vyko 1908 metais Į Lenkija grįzo 1910 m ir apsigyveno Varsuvoje kur trumpam įsidarbino Valstybiniame meteorologijos institute I pasaulinio karo metu dar karta atsidure Azijoje Buvo prie Juodosios juros Japonijoje Ceilone ir 1920 m grįzo į Varsuva Paskutinius gyvenimo metus pasvente savo kelioniu aprasymams kurie buvo isleisti 1924 1925 m trimis tomais Mire Varsuvoje 1926 m vasario 27 diena Palaidotas Povonzku kapinese Grombcevskis buvo vienas is pirmuju naujuju laiku keliautoju kurio surinkti duomenys zymiai prisidejo prie likusiu baltuju demiu istyrimo Azijos dalies zemelapyje Deka jo surinktu duomenu buvo galutinai į visuma sujungtas ir sudarytas teisingas topografinis zemelapis Savo tyrinejimais garbe ir pripazinima Grombcevskis nusipelne ir uz Rusijos ribu DarbaiOtchyot o poezdke v Kashgar i Yuzhnuyu Kashgariyu 1887 Nashi interesy na Pamire Voenno politicheskij ocherk 1891 Sovremennoe politicheskoe polozhenie pamirskih hanstv i pogranichnoj linii s Kashmirom 1891 Podroze gen Grabczewskiego t 1 3 1924 Przez Pamiry i Hindukusz do zrodel rzeki Indus 1925 W pustyniach Raskemu i Tibetu 1925 Kaszgaria 1925 Na sluzbie rosyjskiej 1926 NuorodosBiografija lenk Archyvuota kopija 2014 02 21 is Wayback Machine projekto Geographical Expeditions O rossijskom oficere geroe Bolshoj igry v Centralnoj Azii Nashi interesy na Pamire Voenno politicheskij ocherk Bashanov M Progulki na kryshe mira vstrechi dvuh kapitanovLiteraturaLudwik Bazylow Historia Rosji Tom II wyd PWN Warszawa 1983 ISBN 83 01 03731 8 Encyklopedia Powszechna PWN Warszawa 1974 Irena Gieysztorowa Polscy podroznicy w Wklad Polakow do kultury swiata red M Krepiec Lublin 1973 Peter Hopkirk The Great Game The Struggle for Empire in Central Asia Kodansha International 1992 ISBN 4 7700 1703 0 565p SaltiniaiGrombcevskis Bronislovas Azijos tyrinetojas Archyvuota kopija 2014 02 22 is Wayback Machine projekto