Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Breton Vudso sistema angl Bretton Woods buvo tarptautinė monetarinė fiksuotų valiutos kursų struktūra įsigalėjusi po Ant
Breton Vudso sistema
Breton Vudso sistema (angl. Bretton Woods) buvo tarptautinė monetarinė, fiksuotų valiutos kursų, struktūra, įsigalėjusi po Antrojo pasaulinio karo. 1944 m. sudaryta JAV ir D.Britanijos ir pasirašyta visų 44 valstybių sąjungininkių delegatų. J.M.Keynes buvo vienas pagrindinių sistemos architektų. Bretton Woods sistemos susitarimų galiojimas baigėsi 1971 m. balandžio 15 d., JAV prezidentui R.Nixon nutraukus fiksuotą aukso ir JAV dolerio vertės santykį, lygų 35 dolerių už unciją. Pirmą kartą pasaulio istorijoje, buvo panaikinta formali pasaulinių valiutų ir prekių sąsaja.
Apžvalga
Antrajam pasauliniam karui tebesitęsiant, miestelio siekiant atstatyti tarptautinę ekonominę sistemą, į Jungtinių Tautų finansinę konferenciją suvažiavo 730 delegatų iš 44 valstybių sąjungininkių. Per tris 1944 m. liepos mėnesio savaites konferencijos dalyviai svarstė ir pasirašė Breton Vudso sutartis.
Buvo kuriama taisyklių sistema, institucijos ir procedūros, tarptautinės monetarinės sistemos reguliavimui. Viena svarbiausių Breton Vudso konferencijos metu įkurtų organizacijų buvo Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (viena iš penkių Pasaulinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo institucijų). Šios organizacijos tapo veiksmingomis 1946 m., pakankamam šalių skaičiui ratifikavus susitarimą.
Breton Vudso sistema įpareigojo kiekvieną šalį laikytis tam tikros monetarinės politikos, kurios esminis principas neleido šalies valiutos keitimo kursui nukrypti daugiau nei 1 procentu nuo pasaulinio aukso vertės kurso, taip pat įgaliojo TVF subalansuoti laikinus tarptautinių mokėjimų nesklandumus. Sistema sužlugo 1971 m., JAV sustabdžius aukso konvertavimo į JAV dolerius galimybę. Breton Vudso sistema padėjo valstybėms, sukūrusioms ją (ypatingai JAV), kontroliuoti tarptautinius konfliktus, bei siekti bendrų tikslų.
Kilmė
Breton Vudso sistemos atsiradimas buvo sąlygotas kelių esminių faktorių: bendrų Didžiosios depresijos patirčių, politinės ir ekonominės jėgos koncentracijos kelių dominuojančių valstybių rankose ir jų poreikio užimti vadovaujančią rolę tarptautiniuose monetariniuose santykiuose.
Didžioji depresija
Galingųjų valstybių sutarimas dėl esminių tikslų ir tarptautinės ekonomikos valdymo metodų padėjo priimti vieningus Breton Vudso konferencijos sprendimus. Susitarimų esmė buvo bendras tikėjimas kapitalizmu. Nežiūrint to, jog išsivysčiusių valstybių vyriausybės kapitalizmo viziją matė skirtingai (Prancūzija, pavyzdžiui, priešingai nei JAV, siūlė sąlyginai didesnį vyriausybės kišimąsi į šalies ekonominius procesus), tačiau visos jų rinkos veiksnius ir privačią nuosavybę pripažino valstybės funkcionavimo pagrindu.
Valstybės tarnautojų menamos Didžiosios depresijos patirtys, bylojusios apie tarptautinių mainų kontrolės ir prekybos barjerų išaugimą, buvo laikomos ekonominės katastrofos priežastimi. Breton Vudso planuotojai naujų sprendimų išdavoje, tikėjosi išvengti 4-ame dešimtmetyje įvykusio nuosmukio pasikartojimo, kuomet tarptautinių mainų kontrolė pakenkė tarptautinės prekybos atsiskaitymų sistemai. 4-o dešimtmečio tarptautinės prekybos politika siekė vietinės valiutos devalvacijos, tuo būdu, mažinant mokėjimų balanso deficitą, buvo didinamas eksportuojamų prekių konkurentabilumas. Dėl šių procesų defliacijos požymiai tapo vis labiau išreikšti; nacionaliniai uždarbiai krito, prekių paklausa sumažėjo, prasidėjo visuotinė bedarbystė ir krito bendros tarptautinės prekybos apimtys.
4-ame dešimtmetyje tarptautinė prekyba retai išeidavo už rišamosios valiutos bloko geografinių ribų (pvz., Britų imperijos „“). Tokių blokų egzistavimas stabdė užsienio investicijų galimybes. Pastaroji strategija didino valstybines pajamas trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau drastiškai kenkė ekonominiam klimatui vidutinėje ir ilgalaikėje plotmėse.
Vardan permainų tarptautinėje ekonomikoje, Breton Vuds sistemos kūrėjai pasisakė už liberalios sistemos sukūrimą, kuri būtų paremta rinkos ekonomikos dėsniais ir kiek įmanoma atmestų privataus kapitalo ir prekybos barjerus. Nors būta nesutarimų dėl tokios sistemos įgyvendinimo priemonių, tačiau visi palaikė atviros sistemos sukūrimo būtinybę.
„Ekonominis saugumas“
Pasiremdami tarpukario patirtimis, JAV planuotojai sukūrė ekonominio saugumo koncepciją, kuri teigė, jog tarptautinės ekonominės sistemos liberalumas padidins pokario taikos tęstinumo galimybes. – JAV užsienio reikalų ministras, buvo viena iš asmenybių, įžvelgusių tarptautinio saugumo garantą naujojoje sistemoje. C.Hull tikėjo, jog fundamentaliosios abiejų karų priežastys slypėjo ir . Ypač jo minėtosios – Nacistinės Vokietijos vykdyta prekybos ir mainų kontrolė (abipusės sutartys) ir Didžiosios Britanijos praktikuota imperinės pirmenybės sistema, pagal kurią buvusios Britų imperijos šalys naudojosi išskirtiniu prekybinių nuolaidų statusu. C.Hull teigė:
Vyriausybinės intervencijos atsiradimas
Išsivysčiusios šalys taip pat sutarė dėl vyriausybių kišimosi į reikalingumo. Dėl Didžiosios depresijos išsivysčiusių valstybių vyriausybės visuotinį ekonomikos valdymą pradėjo matyti pirminiu valstybės uždaviniu. Darbingumas, stabilumas ir augimas tapo svarbiausiais visuotinės politikos klausimais. Tapo priimta vyriausybę laikyti pagrindiniu gerovės valstybės kūrimo įrankiu. Naujai išmokta pamoka, anot Breton Vudso sistemos „naujojo kurso“ (angl. New Dealer) vyriausiojo architekto buvo: „aukšto lygio ekonominio bendradarbiavimo nebuvimas tarp lyderiaujančių šalių… neišvengiamai baigsis ekonominėmis priešpriešomis, kurios savo ruožtu taps plataus masto karinių konfliktų pradžia“.
Ekonominio stabilumo ir politinės taikos užtikrinimui šalys sutiko bendradarbiauti reguliuojant tarptautinę ekonominę sistemą. Pokario pasaulio esminiu ramsčiu turėjo tapti laisvoji prekyba. Svarbiausios rinkos ekonomikos šalys sutiko su JAV, pokario tarptautinės ekonomikos valdymo, vizija, kurios principai turėjo sukurti ir palaikyti veiksmingą tarptautinę monetarinę sistemą ir eliminuoti prekybos ir kapitalo įplaukų kliuvinius.
JAV galios pradžia
Po Antro pasaulinio karo JAV industrija ir kapitalo augimas sparčiai didėjo. JAV, skirtingai nuo Europos, liko nenuniokota karo, priešingai – išvystė klestinčią gamybos pramonę ir pasipelnė iš ginklų pardavimo ir pinigų skolinimo kitoms kare dalyvaujančioms valstybėms; 1945 m. JAV industrijos produkcija padvigubėjo lyginant su prieškario laikotarpiu tarp 1935 ir 1939 m. Tuo tarpu Europos ir Rytų Azijos šalys buvo kiek ekonomiškai, tiek ir karinės jėgos atžvilgiu, sužlugdytos.
Breton Vudso konferencijos metu JAV ekonomikos pranašumas buvo nenuginčijamas. JAV valdė didžiąją dalį investicinio kapitalo, gamybos ir eksporto. 1945 m. JAV gamino pusę pasaulyje išgaunamos anglies, du trečdalius naftos ir daugiau nei pusę elektros energijos. JAV turėjo pakankamai pajėgumų gaminti didelius kiekius įvairiausios technikos – įskaitant laivus, lėktuvus, automobilius, ginklus, įrankius ir chemijos preparatus. Be anksčiau išvardintų pranašumo aspektų, JAV buvo sukaupusi 80 % pasaulinių aukso atsargų, bei turėjo ne tik galingą kariuomenę, bet taip pat ir atominę bombą.
Be abejo, JAV pozicija žadėjo didžiausią pelną iš naujai kuriamų, nevaržomos pasaulinės prekybos taisyklių. JAV gaminių eksportui buvo atvertos pasaulinės rinkos, tuo tarpu, prie gamybai reikiamų žaliavų, buvo garantuojamas nekliudomas priėjimas. Manoma, jog JAV kapitalizmas nebūtų galėjęs išgyventi be užjūrio rinkų ir sąjungininkų. , ekonomikos ministro pavaduotojas, buvo vienas iš daugelio JAV įstatymų leidėjų, kartą pasakęs: „Mums reikalingos rinkos – didelės pasaulio rinkos, kuriose galėtume pirkti ir parduoti“.
Karo pramonės gigantams nustojus veikti ir kareiviams užpildžius darbo rinką, pasipylė pesimistinės pranašystės, jog taika vėl sukels ekonominės depresijos pasikartojimą ir bedarbystę. Prie tokių nuotaikų prisidėjo darbininkų keliami neramumai. Su tikslu išvengti 4-o dešimtmečio ekonominės katastrofos pasikartojimo, prezidentas Franklin D. Roosevelt numatė naują pokario tvarką, kaip priemonę vedančią į niekada nesibaigiantį JAV klestėjimą ir gerovę.
Atlanto chartija
Karo metais JAV įsivaizdavo pokarinę ekonominę tvarką, sudarančią galimybę JAV korporacijoms laisvai investuoti užjūrio šalyse ir leidžiančią įsiskverbti į rinkas, anksčiau priklausiusias uždariems rišamosios valiutos prekybos blokams.
Atlanto chartija, parengta 1941-ais metais susitikimo tarp JAV prezidento Franklin D. Roosevelt ir Britanijos ministro pirmininko Winston Churchill, įvykusio šiaurės Atlanto vandenyse plaukusiame laive, metu, buvo išskirtinis istorinis įvykis, tiesiogiai įtakojęs Breton Vudso konferencijos sprendimus. Panašiai kaip pirmtakas Woodrow Wilson, kurio „Keturiolika punktų“ nubrėžė JAV tikslus Pirmojo pasaulinio karo išdavoje; Roosevelt iškėlė visą eilę ambicingų siekių, numačiusių pasaulinių santykių pobūdį, dar prieš JAV įsitraukimą į Antro pasaulinio karo veiksmus. Atlanto chartija žadėjo visų tautų lygiateisiškumą į išteklius ir prekybą. Be to, siūlė pasaulinių vandenų nepriklausomumą (tai buvo esminis JAV užsienio politikos tikslas nuo to laiko, kai 1790-ais, pirmą kartą, Prancūzija ir D.Britanija pradėjo kelti rimtą grėsmę JAV laivybai), agresorių nuginklavimą ir „platesnės bei pastovios bendro saugumo sistemos sukūrimą.“
Karui artėjant į pabaigą, Bretton Vudso konferencija tapo dviejų su puse metų bendro darbo tarp JAV ir D. Britanijos iždininkų kulminacija. JAV ir D. Britanijos atstovai studijavo tarpukario ekonomikos trūkumus ir siūlė tarptautinių atsiskaitymų sistemą, kurioje neegzistuotų baimė dėl staigaus valiutos nuvertėjimo arba nevaldomo kurso kitimo, kurie Didžiosios depresijos metu buvo beveik paralyžiavę pasaulinį kapitalizmą.
Dauguma JAV politikų manė, jog neturint galimybės eksportuoti gaminius į stiprią Europos rinką, JAV ekonomika nesugebėtų išlaikyti karo metu pasiektos ekonominės gerovės. Be to, infliacijai vis skausmingiau įtakojant uždarbių nepakankamumą, JAV profsąjungos nebenorėjo taikstytis su JAV vyriausybės siūlomomis sąlygomis. (1945-ųjų pabaigoje būta didelių protestų automobilių, elektros ir plieno pramonės gamyklose).
Karo padariniai Europoje ir Rytų Azijoje
JAV sąjungininkai, išvarginti karo, buvo priversti suteikti JAV vadovaujantį vaidmenį. JAV parama buvo reikalinga sąjungininkių šalių ekonomikos atstatymui ir apskritai išlikimui.
Prieškario metais Prancūzija ir D. Britanija suprato nebegalinčios laisvoje rinkoje konkuruoti su JAV industrija. 4-ame dešimtmetyje D. Britanija sukūrė savo uždarą ekonominį bloką ir užvėrė vartus JAV importui. Nežiūrint to, JAV pareigūnai buvo pasiruošę prievarta atverti imperijos rinką. Kartu sudėjus, D. Britanijos ir JAV prekyba sudarė daugiau nei pusę pasaulinės prekybos apimčių. Jeigu XIX amžiuje dominuojančią ekonominę poziciją užėmė D. Britanija, XX amžiaus antrojoje pusėje pasaulinė priklausė JAV.
Nuvarginta D.Britanija neturėjo didelio pasirinkimo. Du Pasauliniai karai buvo sunaikinę esmines pramonės šakas, kurios anksčiau leisdavo importuoti pusę šalies sunaudojamo maisto ir beveik visas žaliavas, išskyrus anglį. D.Britanija buvo priversta prašyti pagalbos. 1945 m. JAV sutiko paskolinti 3,8$ milijardus. Išsekę britų valdininkai, neturėdami konkrečios skolos grąžinimo vizijos, siūlė derybas.
Beveik du amžius Prancūzijos ir JAV interesai susikirsdavo kiek senajame, tiek naujajame pasauliuose. Karo metais prancūzų nepasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis buvo įkūnytas, laikinosios vyriausybės prezidento, generolo Charles de Gaulle. De Gaulle kietai kovojo su JAV valdininkais, bandydamas išlaikyti šalies kolonijų priklausomybę ir Prancūzijos veiksmų diplomatinę laisvę. Savo ruožtu, JAV pareigūnai de Gaulle laikė politiniu .
1945-aisiais de Gaulle, prancūzų nacionalizmo šauklys, nenoromis buvo priverstas prašyti JAV milijardinės paskolos. Prašymas buvo įvykdytas beveik pilnai; už skolą Prancūzija pažadėjo apriboti valstybines subsidijas ir manipuliacijas valiuta, kurios šalies eksportuotojams buvo suteikusios pranašumą pasaulinėse rinkose.
Didžioji dalis trečiojo pasaulio šalių Breton Vudso konferencijos išdavoje liko politiškai ir ekonomiškai antraeilės. Susietos su išsivysčiusiomis vakarų valstybėmis ekonominiais ir politiniais, formaliais ir neformaliais saitais, pastarosios šalys tegalėjo sekti joms primestą ekonominę sistemą. Savo ruožtu, Rytų Europos bloke, Tarybų Sąjunga padėjo pamatus izoliuotai ir skirtingai tarptautinei ekonominei sistemai.
Šaltiniai
- Bretono Vudso susitarimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- „Bretono Vudso susitarimas“. Lietuvos Bankas. Nuoroda tikrinta 2021-02-15.
- Dimitrova, K., Nenovsky, N., G. Pavanelli. (2007). Exchange Control in Italy and Bulgaria in the Interwar Period: History and Perspectives, ICER, Working Paper No. 40.
- Hull, Cordell (1948). The Memoirs of Cordell Hull: vol. 1. New York: Macmillan. pp. 81.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Breton Vudso sistema, Kas yra Breton Vudso sistema? Ką reiškia Breton Vudso sistema?
Breton Vudso sistema angl Bretton Woods buvo tarptautine monetarine fiksuotu valiutos kursu struktura įsigalejusi po Antrojo pasaulinio karo 1944 m sudaryta JAV ir D Britanijos ir pasirasyta visu 44 valstybiu sajungininkiu delegatu J M Keynes buvo vienas pagrindiniu sistemos architektu Bretton Woods sistemos susitarimu galiojimas baigesi 1971 m balandzio 15 d JAV prezidentui R Nixon nutraukus fiksuota aukso ir JAV dolerio vertes santykį lygu 35 doleriu uz uncija Pirma karta pasaulio istorijoje buvo panaikinta formali pasauliniu valiutu ir prekiu sasaja Mount Washington viesbutis kuriame vyko Bretton Woods konferencijaApzvalgaAntrajam pasauliniam karui tebesitesiant miestelio siekiant atstatyti tarptautine ekonomine sistema į Jungtiniu Tautu finansine konferencija suvaziavo 730 delegatu is 44 valstybiu sajungininkiu Per tris 1944 m liepos menesio savaites konferencijos dalyviai svarste ir pasirase Breton Vudso sutartis Buvo kuriama taisykliu sistema institucijos ir proceduros tarptautines monetarines sistemos reguliavimui Viena svarbiausiu Breton Vudso konferencijos metu įkurtu organizaciju buvo Tarptautinis rekonstrukcijos ir pletros bankas viena is penkiu Pasaulinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo instituciju Sios organizacijos tapo veiksmingomis 1946 m pakankamam saliu skaiciui ratifikavus susitarima Breton Vudso sistema įpareigojo kiekviena salį laikytis tam tikros monetarines politikos kurios esminis principas neleido salies valiutos keitimo kursui nukrypti daugiau nei 1 procentu nuo pasaulinio aukso vertes kurso taip pat įgaliojo TVF subalansuoti laikinus tarptautiniu mokejimu nesklandumus Sistema suzlugo 1971 m JAV sustabdzius aukso konvertavimo į JAV dolerius galimybe Breton Vudso sistema padejo valstybems sukurusioms ja ypatingai JAV kontroliuoti tarptautinius konfliktus bei siekti bendru tikslu KilmeBreton Vudso sistemos atsiradimas buvo salygotas keliu esminiu faktoriu bendru Didziosios depresijos patirciu politines ir ekonomines jegos koncentracijos keliu dominuojanciu valstybiu rankose ir ju poreikio uzimti vadovaujancia role tarptautiniuose monetariniuose santykiuose Didzioji depresija Galinguju valstybiu sutarimas del esminiu tikslu ir tarptautines ekonomikos valdymo metodu padejo priimti vieningus Breton Vudso konferencijos sprendimus Susitarimu esme buvo bendras tikejimas kapitalizmu Neziurint to jog issivysciusiu valstybiu vyriausybes kapitalizmo vizija mate skirtingai Prancuzija pavyzdziui priesingai nei JAV siule salyginai didesnį vyriausybes kisimasi į salies ekonominius procesus taciau visos ju rinkos veiksnius ir privacia nuosavybe pripazino valstybes funkcionavimo pagrindu Valstybes tarnautoju menamos Didziosios depresijos patirtys bylojusios apie tarptautiniu mainu kontroles ir prekybos barjeru isaugima buvo laikomos ekonomines katastrofos priezastimi Breton Vudso planuotojai nauju sprendimu isdavoje tikejosi isvengti 4 ame desimtmetyje įvykusio nuosmukio pasikartojimo kuomet tarptautiniu mainu kontrole pakenke tarptautines prekybos atsiskaitymu sistemai 4 o desimtmecio tarptautines prekybos politika sieke vietines valiutos devalvacijos tuo budu mazinant mokejimu balanso deficita buvo didinamas eksportuojamu prekiu konkurentabilumas Del siu procesu defliacijos pozymiai tapo vis labiau isreiksti nacionaliniai uzdarbiai krito prekiu paklausa sumazejo prasidejo visuotine bedarbyste ir krito bendros tarptautines prekybos apimtys 4 ame desimtmetyje tarptautine prekyba retai iseidavo uz risamosios valiutos bloko geografiniu ribu pvz Britu imperijos Tokiu bloku egzistavimas stabde uzsienio investiciju galimybes Pastaroji strategija didino valstybines pajamas trumpalaikeje perspektyvoje taciau drastiskai kenke ekonominiam klimatui vidutineje ir ilgalaikeje plotmese Vardan permainu tarptautineje ekonomikoje Breton Vuds sistemos kurejai pasisake uz liberalios sistemos sukurima kuri butu paremta rinkos ekonomikos desniais ir kiek įmanoma atmestu privataus kapitalo ir prekybos barjerus Nors buta nesutarimu del tokios sistemos įgyvendinimo priemoniu taciau visi palaike atviros sistemos sukurimo butinybe Ekonominis saugumas Pasiremdami tarpukario patirtimis JAV planuotojai sukure ekonominio saugumo koncepcija kuri teige jog tarptautines ekonomines sistemos liberalumas padidins pokario taikos testinumo galimybes JAV uzsienio reikalu ministras buvo viena is asmenybiu įzvelgusiu tarptautinio saugumo garanta naujojoje sistemoje C Hull tikejo jog fundamentaliosios abieju karu priezastys slypejo ir Ypac jo minetosios Nacistines Vokietijos vykdyta prekybos ir mainu kontrole abipuses sutartys ir Didziosios Britanijos praktikuota imperines pirmenybes sistema pagal kuria buvusios Britu imperijos salys naudojosi isskirtiniu prekybiniu nuolaidu statusu C Hull teige nevarzoma prekyba derinasi su taika tuo tarpu auksti tarifai prekybos trukdziai neteisingos ekonomines varzybos su karu jei tik galetume sudaryti laisvesnes prekybos salygas laisvesnes maziau diskriminuojancios ir kliudancios kad viena salis nepavydetu kitai ir visu saliu gyvenimo standartai augtu pasalintume ekonominį nepasitenkinima kurstantį karus ir turetume realia taikos testinumo galimybe Vyriausybines intervencijos atsiradimas Issivysciusios salys taip pat sutare del vyriausybiu kisimosi į reikalingumo Del Didziosios depresijos issivysciusiu valstybiu vyriausybes visuotinį ekonomikos valdyma pradejo matyti pirminiu valstybes uzdaviniu Darbingumas stabilumas ir augimas tapo svarbiausiais visuotines politikos klausimais Tapo priimta vyriausybe laikyti pagrindiniu geroves valstybes kurimo įrankiu Naujai ismokta pamoka anot Breton Vudso sistemos naujojo kurso angl New Dealer vyriausiojo architekto buvo auksto lygio ekonominio bendradarbiavimo nebuvimas tarp lyderiaujanciu saliu neisvengiamai baigsis ekonominemis priespriesomis kurios savo ruoztu taps plataus masto kariniu konfliktu pradzia Ekonominio stabilumo ir politines taikos uztikrinimui salys sutiko bendradarbiauti reguliuojant tarptautine ekonomine sistema Pokario pasaulio esminiu ramsciu turejo tapti laisvoji prekyba Svarbiausios rinkos ekonomikos salys sutiko su JAV pokario tarptautines ekonomikos valdymo vizija kurios principai turejo sukurti ir palaikyti veiksminga tarptautine monetarine sistema ir eliminuoti prekybos ir kapitalo įplauku kliuvinius JAV galios pradzia Po Antro pasaulinio karo JAV industrija ir kapitalo augimas sparciai didejo JAV skirtingai nuo Europos liko nenuniokota karo priesingai isvyste klestincia gamybos pramone ir pasipelne is ginklu pardavimo ir pinigu skolinimo kitoms kare dalyvaujancioms valstybems 1945 m JAV industrijos produkcija padvigubejo lyginant su prieskario laikotarpiu tarp 1935 ir 1939 m Tuo tarpu Europos ir Rytu Azijos salys buvo kiek ekonomiskai tiek ir karines jegos atzvilgiu suzlugdytos Breton Vudso konferencijos metu JAV ekonomikos pranasumas buvo nenugincijamas JAV valde didziaja dalį investicinio kapitalo gamybos ir eksporto 1945 m JAV gamino puse pasaulyje isgaunamos anglies du trecdalius naftos ir daugiau nei puse elektros energijos JAV turejo pakankamai pajegumu gaminti didelius kiekius įvairiausios technikos įskaitant laivus lektuvus automobilius ginklus įrankius ir chemijos preparatus Be anksciau isvardintu pranasumo aspektu JAV buvo sukaupusi 80 pasauliniu aukso atsargu bei turejo ne tik galinga kariuomene bet taip pat ir atomine bomba Be abejo JAV pozicija zadejo didziausia pelna is naujai kuriamu nevarzomos pasaulines prekybos taisykliu JAV gaminiu eksportui buvo atvertos pasaulines rinkos tuo tarpu prie gamybai reikiamu zaliavu buvo garantuojamas nekliudomas priejimas Manoma jog JAV kapitalizmas nebutu galejes isgyventi be uzjurio rinku ir sajungininku ekonomikos ministro pavaduotojas buvo vienas is daugelio JAV įstatymu leideju karta pasakes Mums reikalingos rinkos dideles pasaulio rinkos kuriose galetume pirkti ir parduoti Karo pramones gigantams nustojus veikti ir kareiviams uzpildzius darbo rinka pasipyle pesimistines pranasystes jog taika vel sukels ekonomines depresijos pasikartojima ir bedarbyste Prie tokiu nuotaiku prisidejo darbininku keliami neramumai Su tikslu isvengti 4 o desimtmecio ekonomines katastrofos pasikartojimo prezidentas Franklin D Roosevelt numate nauja pokario tvarka kaip priemone vedancia į niekada nesibaigiantį JAV klestejima ir gerove Atlanto chartija Roosevelt ir Churchill ju slaptojo susitikimo įvykusio Niufaudlando 1941 m rugpjucio 8 12 dienomis metu del kurio po dvieju dienu JAV ir D Britanijos buvo susaukta Atlanto chartija Karo metais JAV įsivaizdavo pokarine ekonomine tvarka sudarancia galimybe JAV korporacijoms laisvai investuoti uzjurio salyse ir leidziancia įsiskverbti į rinkas anksciau priklausiusias uzdariems risamosios valiutos prekybos blokams Atlanto chartija parengta 1941 ais metais susitikimo tarp JAV prezidento Franklin D Roosevelt ir Britanijos ministro pirmininko Winston Churchill įvykusio siaures Atlanto vandenyse plaukusiame laive metu buvo isskirtinis istorinis įvykis tiesiogiai įtakojes Breton Vudso konferencijos sprendimus Panasiai kaip pirmtakas Woodrow Wilson kurio Keturiolika punktu nubreze JAV tikslus Pirmojo pasaulinio karo isdavoje Roosevelt iskele visa eile ambicingu siekiu numaciusiu pasauliniu santykiu pobudį dar pries JAV įsitraukima į Antro pasaulinio karo veiksmus Atlanto chartija zadejo visu tautu lygiateisiskuma į isteklius ir prekyba Be to siule pasauliniu vandenu nepriklausomuma tai buvo esminis JAV uzsienio politikos tikslas nuo to laiko kai 1790 ais pirma karta Prancuzija ir D Britanija pradejo kelti rimta gresme JAV laivybai agresoriu nuginklavima ir platesnes bei pastovios bendro saugumo sistemos sukurima Karui artejant į pabaiga Bretton Vudso konferencija tapo dvieju su puse metu bendro darbo tarp JAV ir D Britanijos izdininku kulminacija JAV ir D Britanijos atstovai studijavo tarpukario ekonomikos trukumus ir siule tarptautiniu atsiskaitymu sistema kurioje neegzistuotu baime del staigaus valiutos nuvertejimo arba nevaldomo kurso kitimo kurie Didziosios depresijos metu buvo beveik paralyziave pasaulinį kapitalizma Dauguma JAV politiku mane jog neturint galimybes eksportuoti gaminius į stipria Europos rinka JAV ekonomika nesugebetu islaikyti karo metu pasiektos ekonomines geroves Be to infliacijai vis skausmingiau įtakojant uzdarbiu nepakankamuma JAV profsajungos nebenorejo taikstytis su JAV vyriausybes siulomomis salygomis 1945 uju pabaigoje buta dideliu protestu automobiliu elektros ir plieno pramones gamyklose Karo padariniai Europoje ir Rytu Azijoje JAV sajungininkai isvarginti karo buvo priversti suteikti JAV vadovaujantį vaidmenį JAV parama buvo reikalinga sajungininkiu saliu ekonomikos atstatymui ir apskritai islikimui Prieskario metais Prancuzija ir D Britanija suprato nebegalincios laisvoje rinkoje konkuruoti su JAV industrija 4 ame desimtmetyje D Britanija sukure savo uzdara ekonominį bloka ir uzvere vartus JAV importui Neziurint to JAV pareigunai buvo pasiruose prievarta atverti imperijos rinka Kartu sudejus D Britanijos ir JAV prekyba sudare daugiau nei puse pasaulines prekybos apimciu Jeigu XIX amziuje dominuojancia ekonomine pozicija uzeme D Britanija XX amziaus antrojoje puseje pasauline priklause JAV Nuvarginta D Britanija neturejo didelio pasirinkimo Du Pasauliniai karai buvo sunaikine esmines pramones sakas kurios anksciau leisdavo importuoti puse salies sunaudojamo maisto ir beveik visas zaliavas isskyrus anglį D Britanija buvo priversta prasyti pagalbos 1945 m JAV sutiko paskolinti 3 8 milijardus Isseke britu valdininkai neturedami konkrecios skolos grazinimo vizijos siule derybas Beveik du amzius Prancuzijos ir JAV interesai susikirsdavo kiek senajame tiek naujajame pasauliuose Karo metais prancuzu nepasitikejimas Jungtinemis Valstijomis buvo įkunytas laikinosios vyriausybes prezidento generolo Charles de Gaulle De Gaulle kietai kovojo su JAV valdininkais bandydamas islaikyti salies koloniju priklausomybe ir Prancuzijos veiksmu diplomatine laisve Savo ruoztu JAV pareigunai de Gaulle laike politiniu 1945 aisiais de Gaulle prancuzu nacionalizmo sauklys nenoromis buvo priverstas prasyti JAV milijardines paskolos Prasymas buvo įvykdytas beveik pilnai uz skola Prancuzija pazadejo apriboti valstybines subsidijas ir manipuliacijas valiuta kurios salies eksportuotojams buvo suteikusios pranasuma pasaulinese rinkose Didzioji dalis treciojo pasaulio saliu Breton Vudso konferencijos isdavoje liko politiskai ir ekonomiskai antraeiles Susietos su issivysciusiomis vakaru valstybemis ekonominiais ir politiniais formaliais ir neformaliais saitais pastarosios salys tegalejo sekti joms primesta ekonomine sistema Savo ruoztu Rytu Europos bloke Tarybu Sajunga padejo pamatus izoliuotai ir skirtingai tarptautinei ekonominei sistemai SaltiniaiBretono Vudso susitarimas Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 Bretono Vudso susitarimas Lietuvos Bankas Nuoroda tikrinta 2021 02 15 Dimitrova K Nenovsky N G Pavanelli 2007 Exchange Control in Italy and Bulgaria in the Interwar Period History and Perspectives ICER Working Paper No 40 Hull Cordell 1948 The Memoirs of Cordell Hull vol 1 New York Macmillan pp 81