53 04 33 š pl 8 48 26 r ilg 53 0759 š pl 8 80731 r ilg 53 0759 8 80731 Brėmeno RolandasPasaulio paveldo sąrašasVieta Vok
Brėmeno Rolandas

53°04′33″š. pl. 8°48′26″r. ilg. / 53.0759°š. pl. 8.80731°r. ilg.
Brėmeno Rolandas | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Vokietija |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | iii, iv, vi |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1087 |
Regionas** | Europa |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 2004 (28-oji sesija) |
Vikiteka: | Brėmeno Rolandas |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Brėmeno Rolando statula (vok. Rolandstatue) – Brėmeno (Vokietija) Rinkos aikštėje stovinti statula, vienas žymiausių miesto simbolių, UNESCO pasaulio paveldo objektas. Brėmeno Rolandas yra didžiausia atskirai stovinti skulptūra iš vokiečių viduramžių. Pasak legendos, Brėmenas išlaikys savo nepriklausomybę tol, kol jį saugos Rolandas.
Rolandas – legendinis riteris, didvyris, tarnavęs Šv. Romos imperatoriui Karoliui Didžiajam. Rolandai pastatyti šiaurės rytinės Vokietijos miestuose Halberštate, Halėje, Kvedlinburge, , taip pat už Vokietijos ribų – Kroatijoje, Lenkijoje, Latvijoje, kitose šalyse. Brėmeno Rolando statulos mažesnės kopijos stovi keliuose užsienio miestuose. Brazilijos mieste, 1932 m. įkurtame vokiečių imigrantų, stovi 4/5 dydžio kopija.
Šarvuoto riterio Rolando su aukštyn pakeltu kalaviju statula stovi tarp Brėmeno rotušės ir Pirklių gildijos rūmų. Rolando žvilgsnis nukreiptas į Brėmeno katedrą. Skulptūros aukštis yra 5,47 m, ji sumontuota ant 60 cm aukščio . Rolandas remiasi į ciboriumu papuoštą koloną. Skulptūros aukštis kartu su kolona ir pjedestalu yra 10,21 m. Atstumas tarp Rolando kelių yra tikslus vienos Brėmeno uolekties ilgis - 55,372 cm.
Legendos
Įprasta, kad Brėmeno svečiai stengiasi patrinti Rolando kelį, taip tikėdamiesi sugrįžti dar kartą. Po statulos kojomis vaizduojamas gulintis luošas vargšas. Pasakojama, XI a. grafienė Ema von Lesum pažadėjo dovanoti miestui tiek žemės, kiek per dieną sugebės apeiti luošas žmogus. Dabar dovanotoje vietoje rengiamos miesto mugės. Tačiau neatmetama versija, kad keistasis luošys gali būti ir pavergtas priešas po Rolando kojomis.
Brėmeno miestiečiai baiminosi prarasti legendinį globėją, todėl statulą visais laikais akylai saugojo, ypač per suirutes ir karus. Rotušės rūsiuose buvo saugoma atsarginė Rolando kopija, jei originalas būtų sunaikintas ar nepataisomai pažeistas. Pasak vienos legendos, gudrūs miestiečiai įtikino Napoleoną, norėjusį išvežti Rolandą į Luvrą, kad statula menkavertė, niekam tikusi. Taip miesto globėjas pasiliko savo vietoje, nors užkariautojai išgabeno garsių vokiškojo meno kūrinių.
Istorija
Pirmasis Rolandas buvo medinis, pastatytas XIV a. Neilgai netrukus, 1366 m. sudegintas Braunšveigo ir Liuneburgo arkivyskupo karių. 1404 m. pastatyta akmeninė statula. Ji buvo ištašyta iš klinties, o kolona iš smiltainio. 1822 m. rotušėje buvo atrastos buhalterinės apskaitos knygos, pagal kurias akmentašiams Klausui Tseleicheriui ir Jokūbui Oldei už Rolando statulą buvo sumokėta 170 Brėmeno markių. Viduramžiais polichrominė statula buvo dažoma įvairiomis spalvomis, tačiau vėliau ją dažyti liautasi.
Rolandas vaizduojamas laikantis auksinį skydą, papuoštą senuoju Šventosios Romos imperijos herbu su , nors tokios teisės tuomet Brėmenas neturėjo. Ant jo yra įrašas vokiečių žemaičių tarme: „Laisvę jums atnešu, kurią Karolis ir kai kurie kunigaikščiai suteikė šiam miestui. Dievui dėkokit – toks mano patarimas!“ Įrašas skyde neatitinka istorinės tikrovės, nes savivalda miestui suteikta vėlesniu laikotarpiu, t. y. po Karolio Didžiojo valdymo. Tačiau brėmeniečiai visada pabrėždavo esantys paties imperatoriaus, o ne vietos arkivyskupo ar kunigaikščio pavaldiniai. Būti tiesiogiai priklausomiems nuo imperatoriaus buvo politiškai patogiau, nes vokiškose žemėse imperatoriaus valdžia buvo grynai formali, o tikroji – sukoncentruota stambių vietos feodalų rankose. Tokiu būdu, reikšdami savo ištikimybę imperatoriui, Brėmeno miestiečiai atmetė feodalų pretenzijas į valdžią mieste ir tuo grindė savo laisves. Būtent todėl Brėmeno Rolando skydą puošia visos imperijos herbas, o ne heraldiniai vietos dinastijų simboliai.
Statula kelis kartus buvo restauruojama. 1939 m. saugumo sumetimais ji buvo iš naujo sumontuota. Karo metais Rolandas buvo uždengtas, saugant jį nuo skeveldrų. 1983 m. remonto metu aplink paminklą buvo atkurta senoji, iki 1939 m. stovėjusi, apsauginė tvorelė. Buvo pakeista statulos galva, o senoji padėta saugojimui į Brėmeno Fokės muziejų. Šių darbų išlaidas, pagal senąją Brėmeno tradiciją, padengė privatūs asmenys. Per paskutinį restauravimą 1989 m. statulos viduje aptikta propagandinė juosta, kurią nacionalsocialistai padėjo 1938 m.
Galerija
- 1833 m. graviūra
- 1905 m. atvirukas
- 1898 m. atvirukas
- Skulptūros profilis
- Papuošta skulptūra
- Po statulos kojomis – šliaužiantis luošas vargšas
Bibliografija
- Herbert Schwarzwälder: Das Große Bremen-Lexikon. Edition Temmen, 2003, ISBN 3-86108-693-X
- Andreas Frenzel: 600 Jahre Bremer Roland. BDS, Bremen 2004. ISBN 3934251862.
- Hermann Gutmann: Roland und seine Brüder. Edition Temmen, 2004, ISBN 3-86108-1733
Išnašos
- Riteris Rolandas: įvaizdžio kilmė ir Rolando statulos satenai.lt
- Roland-Ansichten. Wandel und Beständigkeit
Nuorodos
- Brėmeno rotušė ir turgaus aikštės Rolandas. UNESCO oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Brėmeno Rolandas, Kas yra Brėmeno Rolandas? Ką reiškia Brėmeno Rolandas?
53 04 33 s pl 8 48 26 r ilg 53 0759 s pl 8 80731 r ilg 53 0759 8 80731 Bremeno RolandasPasaulio paveldo sarasasVieta VokietijaTipas KulturinisKriterijus iii iv viNuoroda angl pranc 1087Regionas EuropaĮrasymo istorijaĮrasas 2004 28 oji sesija Vikiteka Bremeno Rolandas Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Bremeno Rolando statula vok Rolandstatue Bremeno Vokietija Rinkos aiksteje stovinti statula vienas zymiausiu miesto simboliu UNESCO pasaulio paveldo objektas Bremeno Rolandas yra didziausia atskirai stovinti skulptura is vokieciu viduramziu Pasak legendos Bremenas islaikys savo nepriklausomybe tol kol jį saugos Rolandas Rolandas legendinis riteris didvyris tarnaves Sv Romos imperatoriui Karoliui Didziajam Rolandai pastatyti siaures rytines Vokietijos miestuose Halberstate Haleje Kvedlinburge taip pat uz Vokietijos ribu Kroatijoje Lenkijoje Latvijoje kitose salyse Bremeno Rolando statulos mazesnes kopijos stovi keliuose uzsienio miestuose Brazilijos mieste 1932 m įkurtame vokieciu imigrantu stovi 4 5 dydzio kopija Rolando skulptura stovi senamiescio aiksteje priesais Bremeno rotuseSalia Rolando Bremeno muge Sarvuoto riterio Rolando su aukstyn pakeltu kalaviju statula stovi tarp Bremeno rotuses ir Pirkliu gildijos rumu Rolando zvilgsnis nukreiptas į Bremeno katedra Skulpturos aukstis yra 5 47 m ji sumontuota ant 60 cm aukscio Rolandas remiasi į ciboriumu papuosta kolona Skulpturos aukstis kartu su kolona ir pjedestalu yra 10 21 m Atstumas tarp Rolando keliu yra tikslus vienos Bremeno uolekties ilgis 55 372 cm LegendosĮprasta kad Bremeno sveciai stengiasi patrinti Rolando kelį taip tikedamiesi sugrįzti dar karta Po statulos kojomis vaizduojamas gulintis luosas vargsas Pasakojama XI a grafiene Ema von Lesum pazadejo dovanoti miestui tiek zemes kiek per diena sugebes apeiti luosas zmogus Dabar dovanotoje vietoje rengiamos miesto muges Taciau neatmetama versija kad keistasis luosys gali buti ir pavergtas priesas po Rolando kojomis Bremeno miestieciai baiminosi prarasti legendinį globeja todel statula visais laikais akylai saugojo ypac per suirutes ir karus Rotuses rusiuose buvo saugoma atsargine Rolando kopija jei originalas butu sunaikintas ar nepataisomai pazeistas Pasak vienos legendos gudrus miestieciai įtikino Napoleona norejusį isvezti Rolanda į Luvra kad statula menkaverte niekam tikusi Taip miesto globejas pasiliko savo vietoje nors uzkariautojai isgabeno garsiu vokiskojo meno kuriniu IstorijaPirmasis Rolandas buvo medinis pastatytas XIV a Neilgai netrukus 1366 m sudegintas Braunsveigo ir Liuneburgo arkivyskupo kariu 1404 m pastatyta akmenine statula Ji buvo istasyta is klinties o kolona is smiltainio 1822 m rotuseje buvo atrastos buhalterines apskaitos knygos pagal kurias akmentasiams Klausui Tseleicheriui ir Jokubui Oldei uz Rolando statula buvo sumoketa 170 Bremeno markiu Viduramziais polichromine statula buvo dazoma įvairiomis spalvomis taciau veliau ja dazyti liautasi Rolandas vaizduojamas laikantis auksinį skyda papuosta senuoju Sventosios Romos imperijos herbu su nors tokios teises tuomet Bremenas neturejo Ant jo yra įrasas vokieciu zemaiciu tarme Laisve jums atnesu kuria Karolis ir kai kurie kunigaiksciai suteike siam miestui Dievui dekokit toks mano patarimas Įrasas skyde neatitinka istorines tikroves nes savivalda miestui suteikta velesniu laikotarpiu t y po Karolio Didziojo valdymo Taciau bremenieciai visada pabrezdavo esantys paties imperatoriaus o ne vietos arkivyskupo ar kunigaikscio pavaldiniai Buti tiesiogiai priklausomiems nuo imperatoriaus buvo politiskai patogiau nes vokiskose zemese imperatoriaus valdzia buvo grynai formali o tikroji sukoncentruota stambiu vietos feodalu rankose Tokiu budu reiksdami savo istikimybe imperatoriui Bremeno miestieciai atmete feodalu pretenzijas į valdzia mieste ir tuo grinde savo laisves Butent todel Bremeno Rolando skyda puosia visos imperijos herbas o ne heraldiniai vietos dinastiju simboliai Statula kelis kartus buvo restauruojama 1939 m saugumo sumetimais ji buvo is naujo sumontuota Karo metais Rolandas buvo uzdengtas saugant jį nuo skeveldru 1983 m remonto metu aplink paminkla buvo atkurta senoji iki 1939 m stovejusi apsaugine tvorele Buvo pakeista statulos galva o senoji padeta saugojimui į Bremeno Fokes muzieju Siu darbu islaidas pagal senaja Bremeno tradicija padenge privatus asmenys Per paskutinį restauravima 1989 m statulos viduje aptikta propagandine juosta kuria nacionalsocialistai padejo 1938 m Galerija1833 m graviura 1905 m atvirukas 1898 m atvirukas Skulpturos profilis Papuosta skulptura Po statulos kojomis sliauziantis luosas vargsasBibliografijaHerbert Schwarzwalder Das Grosse Bremen Lexikon Edition Temmen 2003 ISBN 3 86108 693 X Andreas Frenzel 600 Jahre Bremer Roland BDS Bremen 2004 ISBN 3934251862 Hermann Gutmann Roland und seine Bruder Edition Temmen 2004 ISBN 3 86108 1733IsnasosRiteris Rolandas įvaizdzio kilme ir Rolando statulos satenai lt Roland Ansichten Wandel und BestandigkeitNuorodosBremeno rotuse ir turgaus aikstes Rolandas UNESCO oficiali svetaine