Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Bolivaro valstija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bolivaras (isp. Bolívar) – didžiausia Venesuelos valstija. Yra šalies pietryčiuose; šiaurėje ribojasi su Apūrės, Guariko, Ansoategio, Managaso, Amakuro Deltos valstijomis, rytuose – su Gajana, pietuose – su Brazilija, pietvakariuose – su Amazonės valstija. Administracinis centras – Siudad Bolivaras.
| Bolivaras Bolívar | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Venesuela | ||||||
| Administracinis centras | Siudad Bolivaras | ||||||
| Savivaldybių skaičius | 11 | ||||||
| Gubernatorius | Francisco Rangel Gómez | ||||||
| Gyventojų | 1 534 825 | ||||||
| Plotas | 238 000 km² | ||||||
| Tankumas | 6 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | VE-F | ||||||
| Vikiteka | BolivarasVikiteka | ||||||
Geografija
Didžioji valstijos dalis yra Gvianos plokščiakalnyje, vadinamajame Gran Sabanos regione. Čia iškilę daug stalkalnių (tepui), išraižytų upių kanjonų. Aukščiausia vieta – Roraimos tepui Brazilijos pasienyje (2810 m). Kiti aukšti tepui: Kamakaibaraitepui (2590 m), Aujantepui (2460 m), Čimantatepui ir Akopantepui (abu virš 2600 m). Šiaurės rytuose iškilęs (aukštis iki 750 m), o rytuose – Pakaraimos kalnai.
Šiauriniu Bolivaro valstijos pakraščiu teka Orinoko upė, o per pačią valstiją jos intakai: Kaura, Karoni, Kučiveras, Suapurė. Rytiniu pakraščiu teka Kujunio upė, įtekanti į Atlanto vandenyną. Karoni upės slėnyje yra didelis Guri tvenkinys. Čuruno upės baseine yra aukščiausias pasaulyje Anchelio krioklys.
Vyrauja savanų augalija, besikaitaliojanti su drėgnaisiais tropiniais miškais. Valstijoje yra įkurtas Kanaimos nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Valstijos simbolis – pupinių šeimos augalas Diphysa punctata.
Savivaldybės
Bolivaro valstija padalinta į 11 savivaldybių, šios – į 44 parapijas. Skliaustuose pateiktas savivaldybės centras.
- Karoni (Siudad Guajana)
- Sedenjas ()
- El Kaljao (El Kaljao)
- Gran Sabana (Santa Elena de Uairenas)
- Heresas (Siudad Bolivaras)
- Padre Pedro Čjenas (El Palmaras)
- Piaras ()
- Raul Leonis ()
- Roskijas ()
- Sifontesas ()
- Sukrė ()
Didžiausi miestai
- Siudad Guajana
- Siudad Bolivaras
- El Kaljao
- El Doradas
- Santa Elena de Uairenas
- Tumeremas
- Upata
- Guasipati
| Venesuelos valstijos ir teritorijos | |
|---|---|
| Valstijos: Amakuro Delta | Amazonė | Ansoategis | Apūrė | Aragva | Barinasas | Bolivaras | Falkonas | Gvarikas | Jarakujus | Karabobas | Kochedesas | Lara | Merida | Miranda | Monagasas | Nueva Esparta | Portugesa | Sukrė | Sulija | Tačira | Truchiljas | Vargasas Kitos teritorijos: Sostinės apygarda | Federalinės valdos | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bolivaro valstija, Kas yra Bolivaro valstija? Ką reiškia Bolivaro valstija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Bolivaras isp Bolivar didziausia Venesuelos valstija Yra salies pietryciuose siaureje ribojasi su Apures Guariko Ansoategio Managaso Amakuro Deltos valstijomis rytuose su Gajana pietuose su Brazilija pietvakariuose su Amazones valstija Administracinis centras Siudad Bolivaras Bolivaras BolivarValstybe VenesuelaAdministracinis centras Siudad BolivarasSavivaldybiu skaicius 11Gubernatorius Francisco Rangel GomezGyventoju 2007 1 534 825Plotas 238 000 km Tankumas 2007 6 zm km ISO 3166 2 VE FVikiteka BolivarasVikitekaGeografijaDidzioji valstijos dalis yra Gvianos ploksciakalnyje vadinamajame Gran Sabanos regione Cia iskile daug stalkalniu tepui israizytu upiu kanjonu Auksciausia vieta Roraimos tepui Brazilijos pasienyje 2810 m Kiti auksti tepui Kamakaibaraitepui 2590 m Aujantepui 2460 m Cimantatepui ir Akopantepui abu virs 2600 m Siaures rytuose iskiles aukstis iki 750 m o rytuose Pakaraimos kalnai Siauriniu Bolivaro valstijos pakrasciu teka Orinoko upe o per pacia valstija jos intakai Kaura Karoni Kuciveras Suapure Rytiniu pakrasciu teka Kujunio upe įtekanti į Atlanto vandenyna Karoni upes slenyje yra didelis Guri tvenkinys Curuno upes baseine yra auksciausias pasaulyje Anchelio krioklys Vyrauja savanu augalija besikaitaliojanti su dregnaisiais tropiniais miskais Valstijoje yra įkurtas Kanaimos nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Valstijos simbolis pupiniu seimos augalas Diphysa punctata SavivaldybesBolivaro valstija padalinta į 11 savivaldybiu sios į 44 parapijas Skliaustuose pateiktas savivaldybes centras Karoni Siudad Guajana Sedenjas El Kaljao El Kaljao Gran Sabana Santa Elena de Uairenas Heresas Siudad Bolivaras Padre Pedro Cjenas El Palmaras Piaras Raul Leonis Roskijas Sifontesas Sukre Didziausi miestaiKanaimos nacionalinis parkasSiudad Guajana Siudad Bolivaras El Kaljao El Doradas Santa Elena de Uairenas Tumeremas Upata GuasipatiVenesuelos valstijos ir teritorijosValstijos Amakuro Delta Amazone Ansoategis Apure Aragva Barinasas Bolivaras Falkonas Gvarikas Jarakujus Karabobas Kochedesas Lara Merida Miranda Monagasas Nueva Esparta Portugesa Sukre Sulija Tacira Truchiljas Vargasas Kitos teritorijos Sostines apygarda Federalines valdos