Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Biheviorizmas iš angl behavior elgesys psichologijos pakraipa orientuota ne į žmogaus sąmonę o į elgesio Atsirado XX a p
Biheiviorizmas
Biheviorizmas (iš angl. behavior 'elgesys') – psichologijos pakraipa, orientuota ne į žmogaus sąmonę, o į elgesio . Atsirado XX a. pradžioje, kaip bandymas paaiškinti psichikos reiškinius moksliniais būdais. Pradininkas – John B. Watson, gana nemažai darbų, artimų biheviorizmui, padarė rusų mokslininkas Ivanas Pavlovas.
Iš kitų psichologijos teorijų biheviorizmas išsiskiria nenoru naudoti indukcinius metodus teorijos kūrime, bihevioristinių teorijų atstovai teigia, kad vienintelis dalykas, kurį verta tirti – tai žmogaus elgsena, tuo tarpu daryti prielaidas apie giluminius psichikos procesus negalima. Kai tik įmanoma, biheviorizmas nebando aiškinti žmonių elgesio mąstymu ir pan. Maždaug iki XX a. vidurio dauguma bihevioristų (B. F. Skinner darbai) neigė netgi mąstymo procesą, nes jis negali būti patvirtintas objektyviais, atkartojamais stebėjimais. B. F. Skinner ir kiti radikalaus biheviorizmo atstovai netgi bandė teigti, kad kalba – tai ne kas kita, kaip tam tikras įgytų refleksų rinkinys. Pastaroji teorija išprovokavo Noam Chomsky darbus, kuriuose faktiškai buvo remiamasi įvykdytais bihevioristiniais tyrimais, paneigiant pagrindinius B.F Skinner teiginius bei įrodant kalbos, kaip mąstymo ir proto dalies aktualumą bei faktais pagrindžiant įgimtus žmonių kalbinius sugebėjimus (Generatyvinė gramatika).
Nepaisant kraštutinai teoriją ribojančio požiūrio, bihevioristų darbai padarė didžiulę įtaką kitoms psichologijos sritims, kadangi sukūrė efektyvias psichikos tyrimo metodikas, paaiškino ir aprašė dalį svarbiausių mąstymo ir nervų sistemos reiškinių. Iš esmės, bihevioristų pripažinti psichikos reiškiniai gali būti laikomi neginčytinais, nes, atmesdami visas bent kiek neaiškias teorijas, bihevioristai užtikrina psichologijos faktų patikimumą.
Klasikinė sąlygojimo teorija
Šią teoriją sukūrė Ivanas Pavlovas, remdamasis savo eksperimentais su šunimis. Pavlovas manė, kad ši teorija paaiškina žmogaus gebėjimą mokytis.
Nesąlyginis refleksas
Tai paveldima stereotipinė reagavimo į biologiškai reikšmingus išorinio pasaulio poveikius ar organizmo vidinius pokyčius forma. Svarbiausi skirstomi į mitybinius, lytinius, gynybinius, orientacinius.
Sąlyginis refleksas
Sąlyginis refleksas – refleksas, susidarantis tada, kai tuoj po kokio nors indiferentiško dirgiklio ima veikti kitas , sukeliantis nesąlyginį refleksą. Kartojant tokias dirgiklių poras nedideliais laiko tarpais, atsiranda reakcija į pirmąjį dirgiklį, kuris iš pradžių buvo indiferentiškas, ir tas dirgiklis tampa sąlyginiu – į jį imama reaguoti kaip prieš tai reaguota į nesąlyginį dirgiklį.
Klasikinis sąlyginio reflekso pavyzdys galėtų būti šuns seilių išsiskyrimo susiejimas su garsu. Šuniui pateikiamas nesąlyginis dirgiklis – maistas – sukelia nesąlyginį – seilių išsiskyrimą. Jeigu tuoj po to, kaip šuniui duodamas maistas, pateikiamas neutralus dirgiklis – garsas, po tam tikro skaičiaus pakartojimų vien garsas (tapęs sąlyginiu dirgikliu) sukels seilių išsiskyrimą (sąlyginį atsaką).
Mažojo Alberto istorija
Džonas Vatsonas šią teoriją bandė pritaikyti žmonėms, bandydamas išsiaiškinti kodėl vaikai pradeda bijoti to, ko anksčiau nebijojo.
Pasirinkęs plaktuko trankų smūgį į sieną kaip nesąlyginį refleksą, Vatsonas sulig kiekvienu smūgiu vaikui rodydavo baltą pelę. Po kurio laiko vaikui atsirado pelės baimė.
Operantinis sąlygojimas
Operantinio sąlygojimo metu būtybė veikia aplinką ir susiduria su savo veiksmų pasekmėmis.
B. F. Skineris nemanė, kad visi būtybių veiksmai yra reakcija į išorinį stimulą. Norėdamas tai įrodyti, jis pasitelkė eksperimentą: mokslininkas patalpino žiurkę į dėžę su , kurį paspaudusi žiurkė galėjo gauti maisto. Išsiaiškinusi pedalo veikimą, vos išalkus žiurkė eidavo tiesiai prie jo, neveikiama jokio išorinio stimulo.
Skineris teigdavo, kad elgesio pasikeitimą nulemia paskatinimas (malonumas, nemalonumas). Taip buvo išvestas Naudos dėsnis, kuris skelbia, kad elgesys dažnėja, susiduriant su maloniomis pasekmėmis. Logiška būtų manyti, kad baudžiamas elgesys dingsta. Tačiau B. F. Skineris taip nemanė, jis teigdavo kad elgesys nedingsta, bet modifikuojasi. Mokslininko žodžiais, negatyvių pasekmių pašalinimas irgi yra skatinimas.
Pastiprinimų ir bausmių rūšys
- teigiamas pastiprinimas – kai individui duodama kažkas malonaus.
- neigiamas pastiprinimas – kai pašalinamas negatyvus stimulas.
- pirmo tipo bausmė – kai individui suteikiama kažkas nemalonaus (pavyzdžiui, ).
- antro tipo bausmė – individui malonaus stimulo atėmimas
- ignoravimas
Pastiprinimas didina elgesio pasikartojimo tikimybę, o bausmės – mažina (ne visada).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Biheiviorizmas, Kas yra Biheiviorizmas? Ką reiškia Biheiviorizmas?
Biheviorizmas is angl behavior elgesys psichologijos pakraipa orientuota ne į zmogaus samone o į elgesio Atsirado XX a pradzioje kaip bandymas paaiskinti psichikos reiskinius moksliniais budais Pradininkas John B Watson gana nemazai darbu artimu biheviorizmui padare rusu mokslininkas Ivanas Pavlovas Is kitu psichologijos teoriju biheviorizmas issiskiria nenoru naudoti indukcinius metodus teorijos kurime bihevioristiniu teoriju atstovai teigia kad vienintelis dalykas kurį verta tirti tai zmogaus elgsena tuo tarpu daryti prielaidas apie giluminius psichikos procesus negalima Kai tik įmanoma biheviorizmas nebando aiskinti zmoniu elgesio mastymu ir pan Mazdaug iki XX a vidurio dauguma bihevioristu B F Skinner darbai neige netgi mastymo procesa nes jis negali buti patvirtintas objektyviais atkartojamais stebejimais B F Skinner ir kiti radikalaus biheviorizmo atstovai netgi bande teigti kad kalba tai ne kas kita kaip tam tikras įgytu refleksu rinkinys Pastaroji teorija isprovokavo Noam Chomsky darbus kuriuose faktiskai buvo remiamasi įvykdytais bihevioristiniais tyrimais paneigiant pagrindinius B F Skinner teiginius bei įrodant kalbos kaip mastymo ir proto dalies aktualuma bei faktais pagrindziant įgimtus zmoniu kalbinius sugebejimus Generatyvine gramatika Nepaisant krastutinai teorija ribojancio poziurio bihevioristu darbai padare didziule įtaka kitoms psichologijos sritims kadangi sukure efektyvias psichikos tyrimo metodikas paaiskino ir aprase dalį svarbiausiu mastymo ir nervu sistemos reiskiniu Is esmes bihevioristu pripazinti psichikos reiskiniai gali buti laikomi negincytinais nes atmesdami visas bent kiek neaiskias teorijas bihevioristai uztikrina psichologijos faktu patikimuma Klasikine salygojimo teorijaSia teorija sukure Ivanas Pavlovas remdamasis savo eksperimentais su sunimis Pavlovas mane kad si teorija paaiskina zmogaus gebejima mokytis Nesalyginis refleksas Tai paveldima stereotipine reagavimo į biologiskai reiksmingus isorinio pasaulio poveikius ar organizmo vidinius pokycius forma Svarbiausi skirstomi į mitybinius lytinius gynybinius orientacinius Salyginis refleksas Salyginis refleksas refleksas susidarantis tada kai tuoj po kokio nors indiferentisko dirgiklio ima veikti kitas sukeliantis nesalyginį refleksa Kartojant tokias dirgikliu poras nedideliais laiko tarpais atsiranda reakcija į pirmajį dirgiklį kuris is pradziu buvo indiferentiskas ir tas dirgiklis tampa salyginiu į jį imama reaguoti kaip pries tai reaguota į nesalyginį dirgiklį Klasikinis salyginio reflekso pavyzdys galetu buti suns seiliu issiskyrimo susiejimas su garsu Suniui pateikiamas nesalyginis dirgiklis maistas sukelia nesalyginį seiliu issiskyrima Jeigu tuoj po to kaip suniui duodamas maistas pateikiamas neutralus dirgiklis garsas po tam tikro skaiciaus pakartojimu vien garsas tapes salyginiu dirgikliu sukels seiliu issiskyrima salyginį atsaka Mazojo Alberto istorija Dzonas Vatsonas sia teorija bande pritaikyti zmonems bandydamas issiaiskinti kodel vaikai pradeda bijoti to ko anksciau nebijojo Pasirinkes plaktuko tranku smugį į siena kaip nesalyginį refleksa Vatsonas sulig kiekvienu smugiu vaikui rodydavo balta pele Po kurio laiko vaikui atsirado peles baime Operantinis salygojimasOperantinio salygojimo metu butybe veikia aplinka ir susiduria su savo veiksmu pasekmemis B F Skineris nemane kad visi butybiu veiksmai yra reakcija į isorinį stimula Noredamas tai įrodyti jis pasitelke eksperimenta mokslininkas patalpino ziurke į deze su kurį paspaudusi ziurke galejo gauti maisto Issiaiskinusi pedalo veikima vos isalkus ziurke eidavo tiesiai prie jo neveikiama jokio isorinio stimulo Skineris teigdavo kad elgesio pasikeitima nulemia paskatinimas malonumas nemalonumas Taip buvo isvestas Naudos desnis kuris skelbia kad elgesys dazneja susiduriant su maloniomis pasekmemis Logiska butu manyti kad baudziamas elgesys dingsta Taciau B F Skineris taip nemane jis teigdavo kad elgesys nedingsta bet modifikuojasi Mokslininko zodziais negatyviu pasekmiu pasalinimas irgi yra skatinimas Pastiprinimu ir bausmiu rusys teigiamas pastiprinimas kai individui duodama kazkas malonaus neigiamas pastiprinimas kai pasalinamas negatyvus stimulas pirmo tipo bausme kai individui suteikiama kazkas nemalonaus pavyzdziui antro tipo bausme individui malonaus stimulo atemimas ignoravimas Pastiprinimas didina elgesio pasikartojimo tikimybe o bausmes mazina ne visada