Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Bengalijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bengalijos istorija – Bengalijos, vieno iš Pietų Azijos regionų, istorija nuo seniausių laikų iki dabarties. Šis regionas yra gyvenamas bengalų tautos, ir nuo 1947 m. politiškai padalintas tarp Bangladešo valstybės ir Vakarų Bengalijos valstijos (Indijos sudėtyje).
| Pietų Azijos istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Bengalijos istorija | |||||
| Anga, Vanga, , Pundra | |||||
| Magadha | |||||
| > | |||||
| Pala imperija | |||||
| > | |||||
| Delio sultonatas | |||||
| Bengalijos sultonatas: | |||||
| > > | |||||
| > | |||||
| Bengalijos navabai | |||||
| Britų Indija | |||||
| Vakarų Bengalija, Bangladešas | |||||
| Pietų Azijos regionų istorijos · Bengalija · Kerala · Asamas · Orisa Maharaštra · Karnataka · Andhra Tamil Nadu · Šri Lanka · Maldyvai | |||||
| Himalajų priekalnių istorija Kašmyras · · Nepalas · Limbuvanas Sikimas · Butanas · | |||||
| Pietų Azijos istorija nuo 1947 m. Bangladešo istorija · Pakistano istorija | |||||
Senovė
Šis regionas - vienas derlingiausių ir tankiausiai gyvenamų Indijos subkontinente. Seniausi gyventojai čia priklausė , kurių palikuonys dabar yra kolai, bhilai, santaliai, šabarai, pulindai. Vėlesniais laikais į regioną atsikėlė dravidai ir .
Jau I tūkst. pr. m. e. Bengalijoje susiformavo pirmosios valstybės (džanapados): Anga, Pundra (šiaurė), (vakarai), Vanga (pakrantė). Spėjama, kad pastarosios pavadinimas davė vardą visai Bengalijai. Nėra sutariama dėl tuometinių vietos valstybių etninės sudėties. Kai kurie tuometiniai arijų šaltiniai išryškina šių valstybių kitoniškumą, pabrėžia skirtingas kalbas. Kita vertus, šių valstybių įkūrėjai laikomi arijais, kilusiais iš gerai žinomų arijų dinastijų. Bet kokiu atveju, jau tuomet vyko Bengalijos regiono induizacija, vietos kalbas keitė indų kalbos.
Iki VII a. pr. m. e. vakaruose (Gango slėnyje) įsikūrusi Magadha tapo svarbiausia Indijos subkontinento valstybe. Magadhą valdant Nandų dinastijai, ji laikinai suvienijo šiaurinę Indijos dalį, įskaitant ir visą Bengaliją. Tik pakrantėje klestėjusi Vanga vykdė aktyvią užjūrio prekybą, vystydama artimus ryšius su Pietryčių Azija, kur kūrė savo kolonijas ir nešė indišką kultūrą. Pasak , 544 m. pr. m. e. Vanga buvo užkariavusi ir Ceiloną.
IV a. pr. m. e., Indiją pasiekus Aleksandrui Makedoniečiui, didžiąją Indijos dalį valdė Magadha, tačiau Bengalijoje minima labai stipri imperija. Jungtinės jos pajėgos kartu su Magadha nulėmė Aleksandro pasitraukimą iš Indijos subkontinento. Tikėtina, kad Gangaridai išlaikė hegemoniją Bengalijos regione iki pat pirmojo mūsų eros amžiaus, kuomet ji susikilo į dvi valstybes - Puškaraną ir Samatatą.
IV a. II pusėje Bengaliją užvaldė Magadha, ir ši tapo Guptų imperijos dalimi.
Ikimusulmoniškoji Bengalija
Po Guptų imperijos suirimo apie VI a. Bengalijoje susiformavo daug smulkių valstybių, tokių kaip Vanga, Samatata, ir kt. Vienos jų, Gauda valdovas (600-625 m.), pradėjo regiono vienijimą, kovodamas dėl nepriklausomybės su vakaruose. Tačiau netrukus po jo mirties Bengalijoje prasidėjo šimtą metų trukusi suirutė ir susiskaldymo laikotarpis, vadinamas Matsyanyai, t. y. "žuvų įstatymu".
Naujas krašto klestėjimo laikotarpis siejamas su 750 m. pradėta Pala dinastija. Jos įkūrėjas į valdžią atėjo demokratiniu būdu senojoje Šašankos sostinėje Gaure. Gopala suvienijo Bengaliją, atkūrė stabilumą ir klestėjimą. Tuo metu konsolidavosi bengalų kalba ir identitetas. Valdant didiesiems Palų valdovams ir , iki IX a. vidurio Bengalija užkariavo didelę dalį Indijos subkontinento, tapdama viena svarbesnių Indijos vienytojų istorijoje.
Palos labai rūpinosi Budizmu, garsėjo kaip vienuolynų stoatytojai. Jų laikais suklestėjo Nalanda vienuolynas, Bengalijoje pastatytas didžiausias budistų vienuolynas Pietų Azijos regione - Somapura. Palos taip pat vykdė intensyvią užjūrio prekybą su Pietryčių Azija, jų meno įtaka jaučiama vietos valstybėse.
Palų dinastijos metai pasižymėjo politiniu permainingumu. Po Devapalos mirties Bengaliją ištiko krizė, o vėliau ji atsigavo valdant Mahipalai, kuris sugebėjo atsispirti Čola ir Čalukjų invazijoms. Paskutinis žymus palų valdovas buvo (1077-1130), susitiprinęs Bengaliją ir vykdęs užkariavimus.
1095 m. Bengalijoje į valdžią atėjo , kurios atstovai buvo Hinduistai. Senams valdant nunyko budizmo kultūra, įdiegta kastų sistema, suklestėjo hinduizmo literatūra. Tuo metu Bengalijos sostinė buvo Nabadvipas.
Musulmoniškoji Bengalija
Bengaliją musulmonai užkariavo XIII a. (1203 m.), kuomet plėtėsi šiaurės Indijoje susikūręs musulmoniškas Delio sultonatas. Rytinė Bengalija išliko hinduistiška, ir čia trumpam įsigalėjo , kurios valdos nukariautos XIV a. viduryje.
Iki XVI a. Bengalija buvo administruojama kaip Bengalijos sultonatas, savo ruožtu buvęs Delio sultonato dalimi. Bengalijos sultonatą valdė vietinė (1352-1487, su pertrūkiu 1414-1435 m., kuomet valdė ). XV a. pabaigoje čia viešpatavo (Abisinų), o 1494 m. ją pakeitė . Pastarosios įkūrėjas (1494-1519) laikomas vienu iš didžiausių Bengalijos valdovų, nes jo valdymas siejamas su kultūriniu pakilimu ir Bengalijos invazija į Kamarupą, Kamatą, Orisą, Džadžnagarą. Maždaug tuo metu, t. y. XV a., pasirodė pirmieji europiečių pirkliai.
1540 m. Delio sultonate į valdžią atėjo puštuniška . Didžiausias jų valdovas (1540–45 m.) sukūrė milžinišką imperiją Šiaurės Indijoje, į ją įjungdamas ir Bengaliją. Jam mirus Bengalija vėl trumpam iškovojo nepriklausomybę, iš pradžių valdant (1545-64 m.), o vėliau - (1564-76) dinastijoms. Jos bandė priešintis Mogolų agresijai, tačiau Mogolų valdovas Akbaras galiausiai užėmė Bengaliją ir pavertė ją savo imperijos provincija.
Mogolų imperijos laikais krašte klestėjo amatai ir prekyba, o Bengalija tapo imperijos turtingiausia teritorija. Ji buvo administruojama kaip atskiras administracinis vienetas subahas, o jo vietininkas vadinosi subahdaras. Apie 1717 m. jie praktiškai įgijo nepriklauomybę, nors nominaliai pripažino mogolų suverenitetą. Tai - vadinamieji Bengalijos navabai, rezidavę .
Kolonijinis laikotarpis
Per XVIII a. Britų imperija ir kitos Europos kolonijinės imperijos siekė įsigalėti regione, kurdamos savo kolonijas. 1757 m. įvykus Plasėjaus mūšiui tarp Bengalijos navabo Siradž ud-Daul ir britų, pirmasis buvo užmuštas, pasikeitė navabų dinastija, o Bengalijos politiką ėmė visiškai kontroliuoti Britanija. Iki pat 1947 m. Bengalija buvo Anglijos (Britų Indijos) kolonija.
Britų valdymo laikais Bengaliją ištiko du didžiuliai badmečiai, nusinešę milijonus gyvybių. Nepaisant to, XIX a. Bengalija tapo svarbiausiu Britų Indijos pramonės ir ekonomikos centrų, su pagrindiniu miestu Kalkutoje. 1877 m. į ją buvo perkaelta visos Britų kolonijos sostinė.
1905 m. Bengalija buvo administraciškai padalinta į vakarinę (hinduistų dauguma) ir rytinę (musulmonų dauguma), kas labai sustiprino nesutarimus tarp dviejų religijų atstovų. Nors vėliau šis padalinimas atšauktas, Bengalijos susiskaldymas jau buvo įsibėgėjęs.
Nuo pat XIX a. Bengalija buvo ir vienas aktyviausių išsivadavimo židinių Indijoje. Šis pasipriešinimas žinomas kaip . Jis siejamas su tokiomis asmenybėmis, kaip , Rabindranath Tagore, Swami Vivekananda. Jų veikla labai daug prisidėjo prie Indijos nepriklausomybės 1947 m.
Padalijimas
Po paskelbimo 1947 m. Bengalija buvo padalinta į dvi dalis, atkartojant jau seniau egsistavusį teritorijos padalinimą tarp hinduistų ir musulmonų. Hinduistų vyraujama vakarinė dalis tapo Vakarų Bengalijos valstija Indijoje, o rytinė musulmoniška – . 1971 m. pastarasis iškovojo nepriklausomybę kaip Bangladešas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bengalijos istorija, Kas yra Bengalijos istorija? Ką reiškia Bengalijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Bengalijos istorija Bengalijos vieno is Pietu Azijos regionu istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Sis regionas yra gyvenamas bengalu tautos ir nuo 1947 m politiskai padalintas tarp Bangladeso valstybes ir Vakaru Bengalijos valstijos Indijos sudetyje Pietu Azijos istorijaBengalijos istorijaAnga Vanga PundraMagadha gt Pala imperija gt Delio sultonatasBengalijos sultonatas gt gt gt Bengalijos navabaiBritu IndijaVakaru Bengalija BangladesasPietu Azijos regionu istorijos Bengalija Kerala Asamas Orisa Maharastra Karnataka Andhra Tamil Nadu Sri Lanka MaldyvaiHimalaju priekalniu istorija Kasmyras Nepalas Limbuvanas Sikimas Butanas Pietu Azijos istorija nuo 1947 m Bangladeso istorija Pakistano istorijaInfolentele redaguotiSenoveSenoves Mahasthangarho Pundros sostines griuvesiaiPagrindiniai straipsniai Anga Pundra ir Vanga Indija Sis regionas vienas derlingiausiu ir tankiausiai gyvenamu Indijos subkontinente Seniausi gyventojai cia priklause kuriu palikuonys dabar yra kolai bhilai santaliai sabarai pulindai Velesniais laikais į regiona atsikele dravidai ir Jau I tukst pr m e Bengalijoje susiformavo pirmosios valstybes dzanapados Anga Pundra siaure vakarai Vanga pakrante Spejama kad pastarosios pavadinimas dave varda visai Bengalijai Nera sutariama del tuometiniu vietos valstybiu etnines sudeties Kai kurie tuometiniai ariju saltiniai isryskina siu valstybiu kitoniskuma pabrezia skirtingas kalbas Kita vertus siu valstybiu įkurejai laikomi arijais kilusiais is gerai zinomu ariju dinastiju Bet kokiu atveju jau tuomet vyko Bengalijos regiono induizacija vietos kalbas keite indu kalbos Iki VII a pr m e vakaruose Gango slenyje įsikurusi Magadha tapo svarbiausia Indijos subkontinento valstybe Magadha valdant Nandu dinastijai ji laikinai suvienijo siaurine Indijos dalį įskaitant ir visa Bengalija Tik pakranteje klestejusi Vanga vykde aktyvia uzjurio prekyba vystydama artimus rysius su Pietryciu Azija kur kure savo kolonijas ir nese indiska kultura Pasak 544 m pr m e Vanga buvo uzkariavusi ir Ceilona IV a pr m e Indija pasiekus Aleksandrui Makedonieciui didziaja Indijos dalį valde Magadha taciau Bengalijoje minima labai stipri imperija Jungtines jos pajegos kartu su Magadha nuleme Aleksandro pasitraukima is Indijos subkontinento Tiketina kad Gangaridai islaike hegemonija Bengalijos regione iki pat pirmojo musu eros amziaus kuomet ji susikilo į dvi valstybes Puskarana ir Samatata IV a II puseje Bengalija uzvalde Magadha ir si tapo Guptu imperijos dalimi Ikimusulmoniskoji BengalijaBengalijos valstybes apie VI a Devapalos imperija Po Guptu imperijos suirimo apie VI a Bengalijoje susiformavo daug smulkiu valstybiu tokiu kaip Vanga Samatata ir kt Vienos ju Gauda valdovas 600 625 m pradejo regiono vienijima kovodamas del nepriklausomybes su vakaruose Taciau netrukus po jo mirties Bengalijoje prasidejo simta metu trukusi suirute ir susiskaldymo laikotarpis vadinamas Matsyanyai t y zuvu įstatymu Naujas krasto klestejimo laikotarpis siejamas su 750 m pradeta Pala dinastija Jos įkurejas į valdzia atejo demokratiniu budu senojoje Sasankos sostineje Gaure Gopala suvienijo Bengalija atkure stabiluma ir klestejima Tuo metu konsolidavosi bengalu kalba ir identitetas Valdant didiesiems Palu valdovams ir iki IX a vidurio Bengalija uzkariavo didele dalį Indijos subkontinento tapdama viena svarbesniu Indijos vienytoju istorijoje Palos labai rupinosi Budizmu garsejo kaip vienuolynu stoatytojai Ju laikais suklestejo Nalanda vienuolynas Bengalijoje pastatytas didziausias budistu vienuolynas Pietu Azijos regione Somapura Palos taip pat vykde intensyvia uzjurio prekyba su Pietryciu Azija ju meno įtaka jauciama vietos valstybese Palu dinastijos metai pasizymejo politiniu permainingumu Po Devapalos mirties Bengalija istiko krize o veliau ji atsigavo valdant Mahipalai kuris sugebejo atsispirti Cola ir Calukju invazijoms Paskutinis zymus palu valdovas buvo 1077 1130 susitiprines Bengalija ir vykdes uzkariavimus 1095 m Bengalijoje į valdzia atejo kurios atstovai buvo Hinduistai Senams valdant nunyko budizmo kultura įdiegta kastu sistema suklestejo hinduizmo literatura Tuo metu Bengalijos sostine buvo Nabadvipas Musulmoniskoji BengalijaKantadzi sventykla Bengalija musulmonai uzkariavo XIII a 1203 m kuomet pletesi siaures Indijoje susikures musulmoniskas Delio sultonatas Rytine Bengalija isliko hinduistiska ir cia trumpam įsigalejo kurios valdos nukariautos XIV a viduryje Iki XVI a Bengalija buvo administruojama kaip Bengalijos sultonatas savo ruoztu buves Delio sultonato dalimi Bengalijos sultonata valde vietine 1352 1487 su pertrukiu 1414 1435 m kuomet valde XV a pabaigoje cia viespatavo Abisinu o 1494 m ja pakeite Pastarosios įkurejas 1494 1519 laikomas vienu is didziausiu Bengalijos valdovu nes jo valdymas siejamas su kulturiniu pakilimu ir Bengalijos invazija į Kamarupa Kamata Orisa Dzadznagara Mazdaug tuo metu t y XV a pasirode pirmieji europieciu pirkliai 1540 m Delio sultonate į valdzia atejo pustuniska Didziausias ju valdovas 1540 45 m sukure milziniska imperija Siaures Indijoje į ja įjungdamas ir Bengalija Jam mirus Bengalija vel trumpam iskovojo nepriklausomybe is pradziu valdant 1545 64 m o veliau 1564 76 dinastijoms Jos bande priesintis Mogolu agresijai taciau Mogolu valdovas Akbaras galiausiai uzeme Bengalija ir paverte ja savo imperijos provincija Mogolu imperijos laikais kraste klestejo amatai ir prekyba o Bengalija tapo imperijos turtingiausia teritorija Ji buvo administruojama kaip atskiras administracinis vienetas subahas o jo vietininkas vadinosi subahdaras Apie 1717 m jie praktiskai įgijo nepriklauomybe nors nominaliai pripazino mogolu suvereniteta Tai vadinamieji Bengalijos navabai rezidave Kolonijinis laikotarpisPietu Azija XIX a Rabindranath Tagore Per XVIII a Britu imperija ir kitos Europos kolonijines imperijos sieke įsigaleti regione kurdamos savo kolonijas 1757 m įvykus Plasejaus musiui tarp Bengalijos navabo Siradz ud Daul ir britu pirmasis buvo uzmustas pasikeite navabu dinastija o Bengalijos politika eme visiskai kontroliuoti Britanija Iki pat 1947 m Bengalija buvo Anglijos Britu Indijos kolonija Britu valdymo laikais Bengalija istiko du didziuliai badmeciai nusinese milijonus gyvybiu Nepaisant to XIX a Bengalija tapo svarbiausiu Britu Indijos pramones ir ekonomikos centru su pagrindiniu miestu Kalkutoje 1877 m į ja buvo perkaelta visos Britu kolonijos sostine 1905 m Bengalija buvo administraciskai padalinta į vakarine hinduistu dauguma ir rytine musulmonu dauguma kas labai sustiprino nesutarimus tarp dvieju religiju atstovu Nors veliau sis padalinimas atsauktas Bengalijos susiskaldymas jau buvo įsibegejes Nuo pat XIX a Bengalija buvo ir vienas aktyviausiu issivadavimo zidiniu Indijoje Sis pasipriesinimas zinomas kaip Jis siejamas su tokiomis asmenybemis kaip Rabindranath Tagore Swami Vivekananda Ju veikla labai daug prisidejo prie Indijos nepriklausomybes 1947 m PadalijimasPadalinta Bengalija Po paskelbimo 1947 m Bengalija buvo padalinta į dvi dalis atkartojant jau seniau egsistavusį teritorijos padalinima tarp hinduistu ir musulmonu Hinduistu vyraujama vakarine dalis tapo Vakaru Bengalijos valstija Indijoje o rytine musulmoniska 1971 m pastarasis iskovojo nepriklausomybe kaip Bangladesas