Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bendroji žemės ūkio politika BŽŪP Europos Sąjungos ES politikos sritis apimanti žemės ūkio subsidijas sudarančias 50 70
Bendroji žemės ūkio politika
Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – Europos Sąjungos (ES) politikos sritis, apimanti žemės ūkio subsidijas (sudarančias 50-70 % visų ES išlaidų). Tikslas - garantuoti minimalias kainas gamintojams, užtikrinti ES žemdirbių ūkių stabilumą, o tuo pačiu ir tam tikrą žemės ūkio produkcijos kokybę.
Istorija
Būtinybė sukurti bendrą žemės ūkio politiką numatyta 1958 m. pasirašytoje Romos sutartyje. 1960 m. Europos Komisija, remdamasi Romos sutartimi, pasiūlė kurti bendrą žemės ūkio politiką.
1962 m. buvo nustatytos pagrindinės BŽŪP kryptys, kurios rėmėsi trim pagrindiniais principais:
- primenybė Bendrijos nariams
- finansinis solidarumas.
Nuo to laiko BŽŪP tapo vienu iš pagrindinių elementų Europos institucinėje sistemoje, „cementuojančių“ politinius ir ekonominius Bendrijos narių santykius.
2004 m. Lietuvai įsiliejus į Europos Sąjungos erdvę, Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos priemones administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Pradėta administruoti parama pagal 2004–2006 m. plano, Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones. Nuo 2004 m. taikoma ir vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schema.
Tikslai
Pagrindiniai Romos sutartyje įtvirtinti BŽŪP tikslai:
- didinti žemės ūkio gamybą;
- garantuoti normalų žemdirbių pragyvenimo lygį;
- stabilizuoti rinką;
- užtikrinti maisto ir kitų žemės ūkio produktų tiekimą, laikymo sąlygas;
- užtikrinti, kad maisto produktai pasiektų vartotoją jam priimtinomis kainomis.
Kritika
Pagrindinė BŽŪP kritika susijusi su jos protekcionistiniu pobūdžiu. Laisvosios rinkos šalininkai ypatingai nesutinka su vyriausybių kišimusi; pasak jų, laisva rinka (be valstybės kišimosi) žymiai efektyviau susitvarko su išteklių paskirstymu. Tarp BŽŪP kritikų yra ir kai kurie globalizacijos šalininkai bei antiglobalistų sąjūdis, nes jų teigimu, subsidijos prisideda prie problemos, kuri kartais vadinama „Europos Tvirtovė“; Vakarai kiekvienais metais išleidžia dideles sumas pinigų subsidijoms, o tai turi labai neigiamas pasekmes vargingesnėms šalims, kurios konkuruoja žemės ūkio rinkoje. Taip pat teigiama, kad BŽŪP sukuria žemės ūkio produkcijos perteklių, kuris parduodamas trečiojo pasaulio šalims ir ne tik neleidžia joms eksportuoti savo produkcijos Vakarams, bet netgi didina jų skurdą vesdami trečiojo pasaulio ūkininkus prie bankroto.
Žemės ūkio subsidijos taip pat palaiko dirbtinai aukštas maisto kainas Europos Sąjungoje. Kai kurių ekspertų teigimu, europiečiai moka už maistą apie 25 % daugiau nei mokėtų nesant BŽŪP.
BŽŪP yra neproporcingai palanki kai kuriems Europos Sąjungos regionams - Prancūzijai, Ispanijai ir Portugalijai. Šios šalys gauna dideles sumas pinigų kitų šalių (ypatingai Vokietijos) sąskaita.
Daugelis ekonomistų mano, kad išsiplėtusioje Europos Sąjungoje BŽŪP ilgalaikėje perspektyvoje palaikyti nepavyks. Prisijungus 10-iai naujų narių BŽŪP palaikyti reikalingos lėšos drastiškai išaugs (ypač dėl Lenkijos, turinčios 2 mln. smulkių ūkininkų). Tačiau dėl politinių kliūčių kai kuriose šalyse BŽŪP reforma sekasi sunkiai.
Bendroji žemės ūkio politika po 2013 metų
BŽŪP reformos siūlymai
2011 m. spalio 12 d. Europos Komisija pateikė siūlymus BŽŪP reformai po 2013 m. Pagrindinis naujų pasiūlymų tikslas yra užtikrinti Europos piliečiams sveiką ir aukštos kokybės maisto gamybą, išsaugant darnią aplinką. Buvo vadovaujamasi trimis būsimos BŽŪP postulatais: "Darni maisto gamyba", "Tvarus gamtos išteklių valdymas" ir "Subalansuota teritorinė plėtra". Tai kaip atsakas į naujus ekonominius, aplinkosaugos ir teritorijų valdymo iššūkius.
Tiesioginės išmokos
Siekta, kad tiesioginės išmokos prisidės prie ūkininkavimo rėmimą visoje ES teritorijoje, užtikrinant stabilumą ir remiant ūkininkų pajamas, taip užtikrinant ilgalaikį ir mažiau pažeidžiamą ūkių ekonominį gyvybingumą, nepriklausomai nuo kainų svyravimų. Teisiniais pasiūlymais siekiama pereiti nuo skirtingų sistemų bendrosios išmokų schemos ES-15 ir bendrosios išmokos už plotą schemos ES-12 (SAPS), prie naujos "Pagrindinių išmokų schemos", kuri bus taikomos po 2013 m. Bus taikomi kompleksiniai paramos susiejimai "(tam tikrų aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir kitų taisyklių laikymais), kaip ir yra šiuo metu. Tačiau bus įgyvendintas įvairių dabartinių reikalavimų supaprastinimas. Ketinama sumažinti neatitikimus tarp ūkininkų gautų išmokų, pagal valstybes nares ir regionus. Visos valstybės narės bus įpareigotos unifikuoti mokėjimus už hektarą nacionaliniu ar regioniniu lygiu iki 2019 m. Komisijos pasiūlymai atitinka daugiametes finansines programas dėl tiesioginių išmokų. Išmokos bus padidintos tiems, kurie gauna mažiau nei 90 % vidutinio europinio dydžio išmoką už hektarą.
Ekologiškumas
Yra keli pasiūlymai dėl ekologiškumo. Tarp jų yra tiesioginės išmokos už ekologiškumą didinimas. Siūloma didinti poveikio aplinkai darnumą ir tuo būdu remti ūkininkų pastangas tvaraus žemės ūkio srityje. Komisija siūlo paskirti 30 % tiesioginių išmokų gamtinių išteklių naudojimo gerinimui. Ūkininkai turėtų būti įpareigoti tenkinti tam tikrus kriterijus, tai yra grūdinių kultūrų įvairinimą, daugiamečių ganyklų išlaikymą, aplinkos priežiūrą ir kraštovaizdžio išsaugojimą.
Jaunieji ūkininkai
Siekiant pritraukti (iki 40 metų), į žemės ūkio verslą. Europos Komisija siūlė, kad naujiems rinkos dalyviams bazinės išmokos pirmųjų 5 metų laikotarpyje turėtų būti didesnės iki 25 %.
Smulkūs ūkininkai
Ūkininkas dalyvaujantis smulkaus ūkininkavimo schemoje gaus metinį mokėjimą, nustatytą valstybės narės, kuris svyruos nuo € 500 iki € 1 000, nepriklausomai nuo ūkio dydžio. Dalyviai turės mažiau griežtus kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus ir bus atleidžiami nuo ekologiškumo didinimo. Visi ūkininkai turės teisę į konsultacijas ir apmokymus pagal Farm Advisory System programą.
Aktyvūs ūkininkai
Šia nauja priemone siekiama panaikinti išmokas pareiškėjams, kurie naudojasi išmokomis, bet nevykdo žemės ūkio veiklos savo žemėje. Komisija siūlo, kad išmokos neturėtų būti teikiama pareiškėjams, kurių BŽŪP tiesioginės išmokos yra mažesnės nei 5% visų kitų ūkio veiklos pajamų, ši nuostata netaikoma ūkininkams, kurie gauna mažiau nei 5 000 eurų tiesioginių išmokų.
Apribojimai
Bet kuris ūkis gali gauti tik 300 000 EUR per metus. Tačiau, kad būtų atsižvelgta į užimtumą. Žemės ūkio bendrovė gali į tą sumą neįskaičiuoti išlaidas atlyginimams už praėjusius metus (įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo). "Sutaupytos" lėšos bus perkeltos į Kaimo plėtros fondą toje šalyje.
Kompleksinis paramos susiejimas
Visi mokėjimai ir toliau bus susiję su pagrindinių reikalavimų, susijusių su aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir augalų ir gyvūnų sveikatos standartų vykdymą. Tačiau, kompleksinis paramos susiejimas bus gerokai supaprastintos. Ūkininkai besinaudojantys sertifikavimo priemonėmis bus mažiau tikrinami.
Fondai
Bus sukurtas vienas bendras Common Strategic Framework (CSF) fondas apimantis dabartinius EAFRD, ERDF, ESF, EMFF ir Europos Struktūrinį Fondą. Kiekvienai valstybei narei bus viena mokėjimo agentūra visoms BŽŪP priemonėms vykdyti.
Nuorodos
- ES Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bendroji žemės ūkio politika, Kas yra Bendroji žemės ūkio politika? Ką reiškia Bendroji žemės ūkio politika?
Bendroji zemes ukio politika BZuP Europos Sajungos ES politikos sritis apimanti zemes ukio subsidijas sudarancias 50 70 visu ES islaidu Tikslas garantuoti minimalias kainas gamintojams uztikrinti ES zemdirbiu ukiu stabiluma o tuo paciu ir tam tikra zemes ukio produkcijos kokybe IstorijaButinybe sukurti bendra zemes ukio politika numatyta 1958 m pasirasytoje Romos sutartyje 1960 m Europos Komisija remdamasi Romos sutartimi pasiule kurti bendra zemes ukio politika 1962 m buvo nustatytos pagrindines BZuP kryptys kurios remesi trim pagrindiniais principais primenybe Bendrijos nariams finansinis solidarumas Nuo to laiko BZuP tapo vienu is pagrindiniu elementu Europos institucineje sistemoje cementuojanciu politinius ir ekonominius Bendrijos nariu santykius 2004 m Lietuvai įsiliejus į Europos Sajungos erdve Europos Sajungos bendrosios zemes ukio politikos priemones administruoja Nacionaline mokejimo agentura prie Zemes ukio ministerijos Pradeta administruoti parama pagal 2004 2006 m plano Lietuvos 2004 2006 m bendrojo programavimo dokumento Kaimo pletros ir zuvininkystes prioriteto priemones Nuo 2004 m taikoma ir vienkartines tiesiogines ismokos uz plotus schema TikslaiPagrindiniai Romos sutartyje įtvirtinti BZuP tikslai didinti zemes ukio gamyba garantuoti normalu zemdirbiu pragyvenimo lygį stabilizuoti rinka uztikrinti maisto ir kitu zemes ukio produktu tiekima laikymo salygas uztikrinti kad maisto produktai pasiektu vartotoja jam priimtinomis kainomis KritikaPagrindine BZuP kritika susijusi su jos protekcionistiniu pobudziu Laisvosios rinkos salininkai ypatingai nesutinka su vyriausybiu kisimusi pasak ju laisva rinka be valstybes kisimosi zymiai efektyviau susitvarko su istekliu paskirstymu Tarp BZuP kritiku yra ir kai kurie globalizacijos salininkai bei antiglobalistu sajudis nes ju teigimu subsidijos prisideda prie problemos kuri kartais vadinama Europos Tvirtove Vakarai kiekvienais metais isleidzia dideles sumas pinigu subsidijoms o tai turi labai neigiamas pasekmes vargingesnems salims kurios konkuruoja zemes ukio rinkoje Taip pat teigiama kad BZuP sukuria zemes ukio produkcijos pertekliu kuris parduodamas treciojo pasaulio salims ir ne tik neleidzia joms eksportuoti savo produkcijos Vakarams bet netgi didina ju skurda vesdami treciojo pasaulio ukininkus prie bankroto Zemes ukio subsidijos taip pat palaiko dirbtinai aukstas maisto kainas Europos Sajungoje Kai kuriu ekspertu teigimu europieciai moka uz maista apie 25 daugiau nei moketu nesant BZuP BZuP yra neproporcingai palanki kai kuriems Europos Sajungos regionams Prancuzijai Ispanijai ir Portugalijai Sios salys gauna dideles sumas pinigu kitu saliu ypatingai Vokietijos saskaita Daugelis ekonomistu mano kad issipletusioje Europos Sajungoje BZuP ilgalaikeje perspektyvoje palaikyti nepavyks Prisijungus 10 iai nauju nariu BZuP palaikyti reikalingos lesos drastiskai isaugs ypac del Lenkijos turincios 2 mln smulkiu ukininku Taciau del politiniu kliuciu kai kuriose salyse BZuP reforma sekasi sunkiai Bendroji zemes ukio politika po 2013 metuBZuP reformos siulymai 2011 m spalio 12 d Europos Komisija pateike siulymus BZuP reformai po 2013 m Pagrindinis nauju pasiulymu tikslas yra uztikrinti Europos pilieciams sveika ir aukstos kokybes maisto gamyba issaugant darnia aplinka Buvo vadovaujamasi trimis busimos BZuP postulatais Darni maisto gamyba Tvarus gamtos istekliu valdymas ir Subalansuota teritorine pletra Tai kaip atsakas į naujus ekonominius aplinkosaugos ir teritoriju valdymo issukius Tiesiogines ismokos Siekta kad tiesiogines ismokos prisides prie ukininkavimo remima visoje ES teritorijoje uztikrinant stabiluma ir remiant ukininku pajamas taip uztikrinant ilgalaikį ir maziau pazeidziama ukiu ekonominį gyvybinguma nepriklausomai nuo kainu svyravimu Teisiniais pasiulymais siekiama pereiti nuo skirtingu sistemu bendrosios ismoku schemos ES 15 ir bendrosios ismokos uz plota schemos ES 12 SAPS prie naujos Pagrindiniu ismoku schemos kuri bus taikomos po 2013 m Bus taikomi kompleksiniai paramos susiejimai tam tikru aplinkosaugos gyvunu geroves ir kitu taisykliu laikymais kaip ir yra siuo metu Taciau bus įgyvendintas įvairiu dabartiniu reikalavimu supaprastinimas Ketinama sumazinti neatitikimus tarp ukininku gautu ismoku pagal valstybes nares ir regionus Visos valstybes nares bus įpareigotos unifikuoti mokejimus uz hektara nacionaliniu ar regioniniu lygiu iki 2019 m Komisijos pasiulymai atitinka daugiametes finansines programas del tiesioginiu ismoku Ismokos bus padidintos tiems kurie gauna maziau nei 90 vidutinio europinio dydzio ismoka uz hektara Ekologiskumas Yra keli pasiulymai del ekologiskumo Tarp ju yra tiesiogines ismokos uz ekologiskuma didinimas Siuloma didinti poveikio aplinkai darnuma ir tuo budu remti ukininku pastangas tvaraus zemes ukio srityje Komisija siulo paskirti 30 tiesioginiu ismoku gamtiniu istekliu naudojimo gerinimui ukininkai turetu buti įpareigoti tenkinti tam tikrus kriterijus tai yra grudiniu kulturu įvairinima daugiameciu ganyklu islaikyma aplinkos prieziura ir krastovaizdzio issaugojima Jaunieji ukininkai Siekiant pritraukti iki 40 metu į zemes ukio versla Europos Komisija siule kad naujiems rinkos dalyviams bazines ismokos pirmuju 5 metu laikotarpyje turetu buti didesnes iki 25 Smulkus ukininkai ukininkas dalyvaujantis smulkaus ukininkavimo schemoje gaus metinį mokejima nustatyta valstybes nares kuris svyruos nuo 500 iki 1 000 nepriklausomai nuo ukio dydzio Dalyviai tures maziau grieztus kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus ir bus atleidziami nuo ekologiskumo didinimo Visi ukininkai tures teise į konsultacijas ir apmokymus pagal Farm Advisory System programa Aktyvus ukininkai Sia nauja priemone siekiama panaikinti ismokas pareiskejams kurie naudojasi ismokomis bet nevykdo zemes ukio veiklos savo zemeje Komisija siulo kad ismokos neturetu buti teikiama pareiskejams kuriu BZuP tiesiogines ismokos yra mazesnes nei 5 visu kitu ukio veiklos pajamu si nuostata netaikoma ukininkams kurie gauna maziau nei 5 000 euru tiesioginiu ismoku Apribojimai Bet kuris ukis gali gauti tik 300 000 EUR per metus Taciau kad butu atsizvelgta į uzimtuma Zemes ukio bendrove gali į ta suma neįskaiciuoti islaidas atlyginimams uz praejusius metus įskaitant mokescius ir socialinio draudimo Sutaupytos lesos bus perkeltos į Kaimo pletros fonda toje salyje Kompleksinis paramos susiejimas Visi mokejimai ir toliau bus susije su pagrindiniu reikalavimu susijusiu su aplinkosaugos gyvunu geroves ir augalu ir gyvunu sveikatos standartu vykdyma Taciau kompleksinis paramos susiejimas bus gerokai supaprastintos ukininkai besinaudojantys sertifikavimo priemonemis bus maziau tikrinami Fondai Bus sukurtas vienas bendras Common Strategic Framework CSF fondas apimantis dabartinius EAFRD ERDF ESF EMFF ir Europos Strukturinį Fonda Kiekvienai valstybei narei bus viena mokejimo agentura visoms BZuP priemonems vykdyti NuorodosES Bendroji zemes ukio politika BZuP