Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Bebrų karai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bebrų karai, dar žinomi kaip irokėzų karai, truko nuo 1640 м. iki 1701 m. ir yra vieni kruviniausių karų Amerikos istorijoje. Pagrindinė konflikto priežastis buvo prekyba kailiais ir jos kontroliavimas. Jis sukėlė visą , vedamą dominuojančios mohaukų genties, prieš gausesnes algonkinų gentis ir jų sąjungininkus prancūzus.
Konflikto priežastys
XVII amžiuje irokėzams priklausė dabartinio Niujorko, į pietus nuo Ontarijo ežero, ir į vakarus nuo Hadsono upės. Irokėzų žemės buvo tarsi etninė sala, iš visų pusių apsupta algonkinų genčių, tik šiaurėje gyveno irokėzų kalbų grupei priklausantys huronai, tačiau jie nepriklausė .
1620 m. olandams įkūrus prekybos postus prie Hadsono upės, prasidėjo prekyba su mohaukais. Šaunamųjų ginklų pasirodymas labai paspartino bebrų naikinimą, tad apie 1640 m. jų populiacija beveik išnyko. Bebrų kailių verslo centras persikėlė į šiaurę prie Šv. Lauryno upės. Šiame regione gyveno prancūzų iš Naujosios Prancūzijos partneriai huronai. Pajutę, kad lieka nustumti į šalį, irokėzai pradėjo agresyvią kampaniją, norėdami išplėsti savo teritoriją.
Santykiai tarp prancūzų ir irokėzų niekada nebuvo geri. Pirmasis susidūrimas įvyko 1609 m., kai Samuel de Champlain ir jo palydovai algonkinai arkebūzomis nušovė tris irokėzų vadus. Tačiau 1640 m. irokėzai jau buvo gerai ginkluoti europiniais šautuvais, gautais iš olandų už bebrų kailius, todėl karine galia prilygo prancūzams. Nors pagrindinis irokėzų karo tikslas buvo ne įveikti prancūzus, o tik išplėsti teritoriją ir atgauti dominuojantį vaidmenį bebrų kailių prekyboje, prancūzų sąjungininkų užpuolimas greitai irokėzus atvedė prie kruvino konflikto ir su pačiais europiečiais.
Irokėzų puolimai Naujojoje Prancūzijoje
Karo pradžia laikoma 1640 m. pradžia, kai irokėzai užpuolė huronų kaimus prie Šv. Lauryno upės, norėdami sustabdyti huronų prekybą su prancūzais. Iki 1649 m. irokėzai išstūmė huronus iš žemutinio Šv. Lauryno upės baseino į šiaurę, nutraukdami Otavoje bet kokią prekybą. 1650 m. irokėzai užpuolė ir pačius prancūzus. Vadui nepavykus susitarti dėl taikos, irokėzų karo grupės pajudėjo link Naujosios Prancūzijos, apsupo ir puldinėjo Monrealį. Prasidėjo vienišų sodybų ar fermų puldinėjimai, žmones išžudant arba pagrobiant, o pastatus sudeginant.
Irokėzų ekspansija į vakarus
Tuo pačiu metu, kai užpuolė šiaurę, irokėzai taip pat pradėjo didelę ekspansiją į vakarus prie Didžiųjų ežerų. 1650 m. jie jau kontroliavo Šiaurės Amerikos regioną nuo Virdžinijos kolonijos pietuose iki pat Šv. Lauryno upės. Vakaruose jie išstūmė šonių gentį iš Ohajo krašto ir užėmė Ilinojaus kraštą iki pat Misisipės.
Dėl Irokėzų ekspansijos rytinės lakotų gentys buvo priverstos persikelti į Didžiąsias Lygumas ir pradėti klajoklišką gyvenimo būdą bei karus su vietinėmis gentimis, kurios nenorėjo atvykėlių.
Prancūzų kontraataka
Karo kryptis pradėjo keistis apie 1660 m. vidurį, iš Prancūzijos atvykus keliems nedideliems kariniams daliniams. Tai buvo pirmoji profesionali kariuomenė, atvykusi į dabartinės Kanados teritoriją. Panašiu metu irokėzų sąjungininkai anglų buvo išstumti iš naujųjų Nyderlandų regiono ir visiškai prarado jo kontrolę.
1666 m. sausį markizo vadovaujamos prancūzų pajėgos įsiveržė į irokėzų kraštą. Invazija buvo visiškai nesėkminga, išskyrus į nelaisvę paimtą vadą . Rugsėjį prancūzai dar kartą surengė žygį į irokėzų teritorijas. Nepavykus aptikti karių, prancūzai sudegino irokėzų pasėlius ir būstus. Kitą žiemą daugybė indėnų mirė iš bado. Irokėzai pradėjo prašyti taikos, ir 1667 m. reguliarioji prancūzų kariuomenė išvyko iš Amerikos. Tačiau kolonijų administratoriai pradėjo organizuoti savigynos būrius, kiekvienas vyras nuo 16 iki 65 metų, išskyrus kunigus ir kai kuriuos pareigūnus, privalėjo turėti amuniciją ir muškietas, buvo išmokyti šaudyti.
1683 m. karas tarp irokėzų ir prancūzų vėl atsinaujino dėl kolonijų valdytojo bandymų išstumti irokėzus iš kailių prekybos ir truko dešimt metų. Irokėzus rėmė anglai, kurie šiuo karu ir prancūzų išstūmimu buvo suinteresuoti dar labiau, nei patys indėnai.
Didžioji taika
Iniciatyva vėl buvo parodyta iš irokėzų pusės, kurie pavargo nuo jokios naudos neduodančio karo. 1701 m. Monrealyje buvo pasirašyta Grande Paix (Didžioji Taika) sutartis. Dalyvavo 39 indėnų vadai, anglų ir prancūzų atstovai. Sutartimi, be kita ko, irokėzai sutiko leisti sugrįžti pabėgėliams iš Didžiųjų ežerų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bebrų karai, Kas yra Bebrų karai? Ką reiškia Bebrų karai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Bebru karai dar zinomi kaip irokezu karai truko nuo 1640 m iki 1701 m ir yra vieni kruviniausiu karu Amerikos istorijoje Pagrindine konflikto priezastis buvo prekyba kailiais ir jos kontroliavimas Jis sukele visa vedama dominuojancios mohauku genties pries gausesnes algonkinu gentis ir ju sajungininkus prancuzus Bebru karu regionas pazymetas raudonaiKonflikto priezastysXVII amziuje irokezams priklause dabartinio Niujorko į pietus nuo Ontarijo ezero ir į vakarus nuo Hadsono upes Irokezu zemes buvo tarsi etnine sala is visu pusiu apsupta algonkinu genciu tik siaureje gyveno irokezu kalbu grupei priklausantys huronai taciau jie nepriklause 1620 m olandams įkurus prekybos postus prie Hadsono upes prasidejo prekyba su mohaukais Saunamuju ginklu pasirodymas labai paspartino bebru naikinima tad apie 1640 m ju populiacija beveik isnyko Bebru kailiu verslo centras persikele į siaure prie Sv Lauryno upes Siame regione gyveno prancuzu is Naujosios Prancuzijos partneriai huronai Pajute kad lieka nustumti į salį irokezai pradejo agresyvia kampanija noredami isplesti savo teritorija Santykiai tarp prancuzu ir irokezu niekada nebuvo geri Pirmasis susidurimas įvyko 1609 m kai Samuel de Champlain ir jo palydovai algonkinai arkebuzomis nusove tris irokezu vadus Taciau 1640 m irokezai jau buvo gerai ginkluoti europiniais sautuvais gautais is olandu uz bebru kailius todel karine galia prilygo prancuzams Nors pagrindinis irokezu karo tikslas buvo ne įveikti prancuzus o tik isplesti teritorija ir atgauti dominuojantį vaidmenį bebru kailiu prekyboje prancuzu sajungininku uzpuolimas greitai irokezus atvede prie kruvino konflikto ir su paciais europieciais Irokezu puolimai Naujojoje PrancuzijojeKaro pradzia laikoma 1640 m pradzia kai irokezai uzpuole huronu kaimus prie Sv Lauryno upes noredami sustabdyti huronu prekyba su prancuzais Iki 1649 m irokezai isstume huronus is zemutinio Sv Lauryno upes baseino į siaure nutraukdami Otavoje bet kokia prekyba 1650 m irokezai uzpuole ir pacius prancuzus Vadui nepavykus susitarti del taikos irokezu karo grupes pajudejo link Naujosios Prancuzijos apsupo ir puldinejo Monrealį Prasidejo vienisu sodybu ar fermu puldinejimai zmones iszudant arba pagrobiant o pastatus sudeginant Irokezu ekspansija į vakarusTuo paciu metu kai uzpuole siaure irokezai taip pat pradejo didele ekspansija į vakarus prie Didziuju ezeru 1650 m jie jau kontroliavo Siaures Amerikos regiona nuo Virdzinijos kolonijos pietuose iki pat Sv Lauryno upes Vakaruose jie isstume soniu gentį is Ohajo krasto ir uzeme Ilinojaus krasta iki pat Misisipes Del Irokezu ekspansijos rytines lakotu gentys buvo priverstos persikelti į Didziasias Lygumas ir pradeti klajokliska gyvenimo buda bei karus su vietinemis gentimis kurios nenorejo atvykeliu Prancuzu kontraatakaKaro kryptis pradejo keistis apie 1660 m vidurį is Prancuzijos atvykus keliems nedideliems kariniams daliniams Tai buvo pirmoji profesionali kariuomene atvykusi į dabartines Kanados teritorija Panasiu metu irokezu sajungininkai anglu buvo isstumti is naujuju Nyderlandu regiono ir visiskai prarado jo kontrole 1666 m sausį markizo vadovaujamos prancuzu pajegos įsiverze į irokezu krasta Invazija buvo visiskai nesekminga isskyrus į nelaisve paimta vada Rugsejį prancuzai dar karta surenge zygį į irokezu teritorijas Nepavykus aptikti kariu prancuzai sudegino irokezu paselius ir bustus Kita ziema daugybe indenu mire is bado Irokezai pradejo prasyti taikos ir 1667 m reguliarioji prancuzu kariuomene isvyko is Amerikos Taciau koloniju administratoriai pradejo organizuoti savigynos burius kiekvienas vyras nuo 16 iki 65 metu isskyrus kunigus ir kai kuriuos pareigunus privalejo tureti amunicija ir muskietas buvo ismokyti saudyti 1683 m karas tarp irokezu ir prancuzu vel atsinaujino del koloniju valdytojo bandymu isstumti irokezus is kailiu prekybos ir truko desimt metu Irokezus reme anglai kurie siuo karu ir prancuzu isstumimu buvo suinteresuoti dar labiau nei patys indenai Didzioji taikaIniciatyva vel buvo parodyta is irokezu puses kurie pavargo nuo jokios naudos neduodancio karo 1701 m Monrealyje buvo pasirasyta Grande Paix Didzioji Taika sutartis Dalyvavo 39 indenu vadai anglu ir prancuzu atstovai Sutartimi be kita ko irokezai sutiko leisti sugrįzti pabegeliams is Didziuju ezeru