Bazelis vok Basel alemanų vok ˈbɑːsəl plačiau pranc Bâle it Basilea ret Basilea plačiau miestas šiaurės vakarų Šveicarij

Bazelis (vok. Basel, alemanų vok. [ˈbɑːsəl] (plačiau), pranc. Bâle, it. Basilea, ret. Basilea (plačiau)) – miestas šiaurės vakarų Šveicarijoje, pasienyje su Vokietija ir Prancūzija. Tai kantono centras, išsidėstęs prie Reino. Yra tarptautinis oro uostas. Tai didelis prekybos, finansų ir kultūros centras. Išvystyta chemijos, mašinų, metalo apdirbimo, lengvoji pramonė. Veikia seniausias Šveicarijos Bazelio universitetas. Žymūs pastatai: katedra (1185–1200 m.; skulptūros portalai), renesanso rotušė (1504–1608 m.).

Bazelis vok. Basel, pranc. Bâle

Bazelio panorama

Bazelis 47°34′00″ š. pl. 7°36′00″ r. ilg. / 47.56667°š. pl. 7.60000°r. ilg. / 47.56667; 7.60000 (Bazelis)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Šveicarija
Kantonas	Bazelio miesto kantonas

Įkūrimo data	374 m.

Gyventojų (2007)	164 500
Kalba	Vokiečių
Plotas	22,75 km²
Tankumas (2007)	7 231 žm./km²

Pašto kodas	4000
Vikiteka	Bazelis

Kirčiavimas	Bãzelis

Istorija

Pirmąkart minimas 374 m. XV–XVI a. buvo didelis prekybos, amatų, paskolų ir knygų leidybos centras. 1930 m. Bazelyje įsteigtas Tarptautinių atsiskaitymų bankas.

Sportas

Futbolas

Bazelyje 1954 m. vyko V pasaulio futbolo čempionatas, o 2008 m. – XIII Europos futbolo čempionatas. Žymiausi klubai:

FC Basel
BSC Old Boys
FC Nordstern Basel
FC Concordia Basel
Basel XI

Šaltiniai

Basel (Bazelis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 736-737 psl.

Šveicarijos kantonai
Apencelis-Auserodenas \| Apencelis-Inerodenas \| Argau \| Bazelis (miestas) \| Bazelis (sritis) \| Bernas \| Ciurichas \| Cugas \| Fribūras \| Glarusas \| Graubiundenas \| Jura \| Liucerna \| Nešatelis \| Nidvaldenas \| Obvaldenas \| Sankt Galenas \| Šafhauzenas \| Švicas \| Tičinas \| Turgau \| Uris \| Valė \| Vo \| Zoloturnas \| Ženeva

[1] Basel (Bazelis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 736-737 psl.