Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Basic (kalba)
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
BASIC (nuo angl. Beginner’s All – purpose Symbolic Instruction Code) – programavimo kalbų šeima. Sukurta kaip lengvai naudojama programavimo kalba ji buvo plačiai naudojama kompiuteriuose devintame XX a. dešimtmetyje ir išlieka populiari iki šių dienų su daugeliu išvystytų kalbos atmainų.
Istorija
Kalbą 1963 metais aprašė Dartmuto koledžo profesoriai Džonas Dž. Kemenis (John G. Kemeny) ir Tomas E. Kurcas (Thomas E. Kurtz), o įgyvendino jų vadovaujami koledžo studentai (vėliau šis įgyvendinimas pradėtas vadinti Dartmouth BASIC).
Pagrindinė kalbos paskirtis – sudaryti galimybę studentams paskirstyto laiko kompiuterio terminaluose rašyti programas. Kitaip nei iki tol kurtos kalbos, BASIC labiau orientuota į rašymo paprastumą, o ne vykdymo greitį. Pirminiame BASIC projekte apibrėžta, kad kalba turi būti:
- paprasta pradedančiam vartotojui,
- bendros paskirties,
- su galimybe papildyti pažangesnėmis savybėmis,
- interaktyvi,
- pateikianti aiškius ir suprantamus klaidų pranešimus,
- greita vykdant nedideles programas,
- nereikalaujanti kompiuterio techninės įrangos žinių,
- atskirta nuo operacinės sistemos.
Kalba iš dalies rėmėsi ir kalbomis, pritaikant paskirstyto laiko programavimui (kai vienas kompiuteris aptarnauja daugelį terminalų), vėliau pridedant teksto apdorojimo ir matricų aritmetikos galimybes. Pirmoji BASIC versija įgyvendinta GE-265 stotyje, palaikančioje daug terminalų, tai buvo kompiliuojama kalba.
Kalba sparčiai išpopuliarėjo aukštosiose mokyklose, įgyvendinta nemažai versijų, BASIC pritaikyta naujiems minikompiuteriams, vėliau ir mikrokompiuteriams. 1975 metais Polas Alenas ir Bilas Geitsas sukūrė Altair BASIC interpretatorių, kuris tapo pirmąja „Microsoft“ kompanijos sukurta įranga. Vėliau BASIC tapo bazine Apple II kompiuterių kalba. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje – devintojo pradžioje dauguma namų kompiuterių gamintojų pradėjo diegti BASIC kalbą kaip standartinę.
XX amžiaus devintojo dešimtmečio antroje pusėje kompiuteriams tampant vis sudėtingesniais, diegiant naujų savybių, BASIC kalba vis mažiau tiko visaverčiam programavimui. Po truputį BASIC kalbą pradėjo keisti kitos, pažangesnės kalbos.
Ir vėliau naudotos ir kurtos įvairios BASIC versijos, taip pat sukurtos kelios naujos pažangios kalbos, kurių sintaksė remiasi BASIC kalbos sintakse:
- 1991–2002 metais „Microsoft“ kurta (nuo 2002 metų – ), kuria kuriamos programos sudaro didesnę dalį visų komercinių programų.
- Visual Basic for Applications (VBA) – skirta kai kurioms Microsoft Office paketo programoms kaip skriptų kalba.
- VBScript interpretatorius, kuris gali būti naudojamas Internet Explorer naršyklėje vietoje JScript
Vartotojo sąsaja
Skirtingai nuo daugelio kitų programavimo kalbų, BASIC programos vykdymo posistemė kartu buvo ir vartotojo sąsaja, neskirianti programos vykdomųjų sakinių nuo vartotojo komandų. Įvesta eilutės numerį turinti komanda tapdavo programos dalimi, o be eilutės numerio – buvo įvykdoma nedelsiant. Eilučių trynimo, programos paleidimo, programos eilučių skaitymo iš išorinių atminties įrenginių bei įvairios kitos panašios komandos prireikus galėjo būti vykdomos ir kaip programos dalis. Iš kitos pusės, tiesiogiai renkami ir iškart vykdomi programos sakiniai leido naudoti sistemą kaip gana patogų kalkuliatorių.
Paprastai naujoje programoje eilutės buvo numeruojamos dešimties intervalu. Nauja eilutė buvo įterpiama tiesiog suteikiant jai tarp dviejų gretimų eilučių numerių esantį naują numerį. „Klasikiniame“ BASIC eilutės turinys galėjo būti pakeistas tik surenkant naują tą patį numerį turinčią eilutę. Norint vienoje vietoje įterpti daugiau devynių eilučių, tekdavo pernumeruoti programą, pakeičiant ir nuorodas GOTO bei GOSUB sakiniuose. Vėlesnės versijos turėjo automatiniam pernumeravimui skirtą komandą RENUM (arba RESEQ) bei komandą EDIT redaguoti esamai eilutei neperrenkant jos visos iš naujo.
Sintaksė
BASIC sakiniai baigiami (atskiriami) perkeliant į kitą eilutę arba dvitaškiu (:). Jei sakinys tęsiasi per kelias eilutes, kiekvienos eilutės (išskyrus paskutiniąją) gale dedamas eilutės pratęsimo simbolis (_).
Minimaliai BASIC sintaksei užtenka LET, PRINT, IF ir GOTO komandų, naudojant tik šias valdymo struktūras kompiliatoriui nereikalingas stekas. Kompiliatoriuose, naudojančiose steką, galima pridėti ciklus bei GOSUB komandą. Turint tokį komandų rinkinį, eilutės turi būti numeruojamos.
Kai kurie vėlesni BASIC kalbos dialektai atsisakė eilučių numeravimo ir pridėjo kitoms kalboms (Pascal, C) būdingas valdymo struktūras Repeat… Loop Until, While, Select… Case
Moderniausios BASIC kalbos (pavyzdžiui, Visual Basic nuo 4 versijos) papildytos ir objektinėmis savybėmis, pavyzdžiui, For Each… Next valdymo struktūra, leidžiančia cikle perrinkti rinkinio ar masyvo elementus, taip pat paveldėjimu.
Atminties valdymas yra paprastas – dažniausiai naudojama šiukšlių surinkimo technologija.
BASIC kalboms nebūdingos standartinės išorinės bibliotekos (kaip C kalboje), tačiau kompiliatoriuje yra įdiegtos standartinės matematinės, teksto manipuliavimo ir kitos svarbiausios funkcijos. Dalis BASIC dialektų neleidžia rašyti funkcijų ar procedūrų, šiose kalbose programos eiga kontroliuojama gausiai naudojamais GOTO sakiniais. Dialektai, kuriuose įvesta GOSUB komanda, leidžia rašyti primityvias subprogramas. Kiti dialektai visiškai palaiko subprogramas ir funkcijas (kaip ir Pascal kalboje, subprograma, negrąžinanti reikšmės skiriama nuo funkcijų, gražinančių reikšmę).
Duomenų tipai
Ankstyvosios BASIC versijos palaikė tik tekstinius ir skaitinius duomenų tipus, taip pat vienmačius ir dvimačius šių tipų masyvus. Skaičiams buvo naudojamas vienas – racionalaus skaičiaus tipas, o tekstiniams duomenims – dinaminio ilgio eilutės.
Pavyzdžiai
Šie pavyzdžiai yra pateikti GW-BASIC dialektu, tačiau be jokių arba su labai menkais pakeitimais gali būti sukompiliuoti bet kokiu BASIC kompiliatoriumi.
Paprasčiausios programos pavyzdys:
10 PRINT "Sveikas, pasauli!" 20 END Sudėtingesnės programos pavyzdys:
10 INPUT "Jūsų vardas: "; U$ 20 PRINT "Labas, "; U$ 30 INPUT "Kiek norėtumėte žvaigždžių: "; N 35 S$ = "" 40 FOR I = 1 TO N 50 S$ = S$ + "*" 55 NEXT I 60 PRINT S$ 70 INPUT "Ar norite dar žvaigždžių? "; A$ 80 IF LEN(A$) = 0 THEN GOTO 70 90 A$ = LEFT$(A$, 1) 100 IF (A$ = "T") OR (A$ = "t") THEN GOTO 30 110 PRINT "Viso geriausio "; 120 FOR I = 1 TO 200 130 PRINT U$; " "; 140 NEXT I 150 PRINT Šaltiniai
- Kemeny, John G.; Kurtz, Thomas E. (1963). Basic: a manual for BASIC, the elementary algebraic language designed for use with the Dartmouth Time Sharing System (PDF) (anglų) (1st leid.). Hanover, N.H.: Dartmouth College Computation Center. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-10-09.
- Johnson, Phil (2015-01-21). „The source code behind Microsoft BASIC for 6502 comes to light“. Computerworld (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-10-24.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Basic (kalba), Kas yra Basic (kalba)? Ką reiškia Basic (kalba)?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius BASIC nuo angl Beginner s All purpose Symbolic Instruction Code programavimo kalbu seima Sukurta kaip lengvai naudojama programavimo kalba ji buvo placiai naudojama kompiuteriuose devintame XX a desimtmetyje ir islieka populiari iki siu dienu su daugeliu isvystytu kalbos atmainu IstorijaKalba 1963 metais aprase Dartmuto koledzo profesoriai Dzonas Dz Kemenis John G Kemeny ir Tomas E Kurcas Thomas E Kurtz o įgyvendino ju vadovaujami koledzo studentai veliau sis įgyvendinimas pradetas vadinti Dartmouth BASIC Pagrindine kalbos paskirtis sudaryti galimybe studentams paskirstyto laiko kompiuterio terminaluose rasyti programas Kitaip nei iki tol kurtos kalbos BASIC labiau orientuota į rasymo paprastuma o ne vykdymo greitį Pirminiame BASIC projekte apibrezta kad kalba turi buti paprasta pradedanciam vartotojui bendros paskirties su galimybe papildyti pazangesnemis savybemis interaktyvi pateikianti aiskius ir suprantamus klaidu pranesimus greita vykdant nedideles programas nereikalaujanti kompiuterio technines įrangos ziniu atskirta nuo operacines sistemos Kalba is dalies remesi ir kalbomis pritaikant paskirstyto laiko programavimui kai vienas kompiuteris aptarnauja daugelį terminalu veliau pridedant teksto apdorojimo ir matricu aritmetikos galimybes Pirmoji BASIC versija įgyvendinta GE 265 stotyje palaikancioje daug terminalu tai buvo kompiliuojama kalba Kalba sparciai ispopuliarejo aukstosiose mokyklose įgyvendinta nemazai versiju BASIC pritaikyta naujiems minikompiuteriams veliau ir mikrokompiuteriams 1975 metais Polas Alenas ir Bilas Geitsas sukure Altair BASIC interpretatoriu kuris tapo pirmaja Microsoft kompanijos sukurta įranga Veliau BASIC tapo bazine Apple II kompiuteriu kalba Astuntojo desimtmecio pabaigoje devintojo pradzioje dauguma namu kompiuteriu gamintoju pradejo diegti BASIC kalba kaip standartine XX amziaus devintojo desimtmecio antroje puseje kompiuteriams tampant vis sudetingesniais diegiant nauju savybiu BASIC kalba vis maziau tiko visaverciam programavimui Po truputį BASIC kalba pradejo keisti kitos pazangesnes kalbos Ir veliau naudotos ir kurtos įvairios BASIC versijos taip pat sukurtos kelios naujos pazangios kalbos kuriu sintakse remiasi BASIC kalbos sintakse 1991 2002 metais Microsoft kurta nuo 2002 metu kuria kuriamos programos sudaro didesne dalį visu komerciniu programu Visual Basic for Applications VBA skirta kai kurioms Microsoft Office paketo programoms kaip skriptu kalba VBScript interpretatorius kuris gali buti naudojamas Internet Explorer narsykleje vietoje JScriptVartotojo sasajaSkirtingai nuo daugelio kitu programavimo kalbu BASIC programos vykdymo posisteme kartu buvo ir vartotojo sasaja neskirianti programos vykdomuju sakiniu nuo vartotojo komandu Įvesta eilutes numerį turinti komanda tapdavo programos dalimi o be eilutes numerio buvo įvykdoma nedelsiant Eiluciu trynimo programos paleidimo programos eiluciu skaitymo is isoriniu atminties įrenginiu bei įvairios kitos panasios komandos prireikus galejo buti vykdomos ir kaip programos dalis Is kitos puses tiesiogiai renkami ir iskart vykdomi programos sakiniai leido naudoti sistema kaip gana patogu kalkuliatoriu Paprastai naujoje programoje eilutes buvo numeruojamos desimties intervalu Nauja eilute buvo įterpiama tiesiog suteikiant jai tarp dvieju gretimu eiluciu numeriu esantį nauja numerį Klasikiniame BASIC eilutes turinys galejo buti pakeistas tik surenkant nauja ta patį numerį turincia eilute Norint vienoje vietoje įterpti daugiau devyniu eiluciu tekdavo pernumeruoti programa pakeiciant ir nuorodas GOTO bei GOSUB sakiniuose Velesnes versijos turejo automatiniam pernumeravimui skirta komanda RENUM arba RESEQ bei komanda EDIT redaguoti esamai eilutei neperrenkant jos visos is naujo SintakseBASIC sakiniai baigiami atskiriami perkeliant į kita eilute arba dvitaskiu Jei sakinys tesiasi per kelias eilutes kiekvienos eilutes isskyrus paskutiniaja gale dedamas eilutes pratesimo simbolis Minimaliai BASIC sintaksei uztenka LET PRINT IF ir GOTO komandu naudojant tik sias valdymo strukturas kompiliatoriui nereikalingas stekas Kompiliatoriuose naudojanciose steka galima prideti ciklus bei GOSUB komanda Turint tokį komandu rinkinį eilutes turi buti numeruojamos Kai kurie velesni BASIC kalbos dialektai atsisake eiluciu numeravimo ir pridejo kitoms kalboms Pascal C budingas valdymo strukturas Repeat Loop Until While Select Case Moderniausios BASIC kalbos pavyzdziui Visual Basic nuo 4 versijos papildytos ir objektinemis savybemis pavyzdziui For Each Next valdymo struktura leidziancia cikle perrinkti rinkinio ar masyvo elementus taip pat paveldejimu Atminties valdymas yra paprastas dazniausiai naudojama siuksliu surinkimo technologija BASIC kalboms nebudingos standartines isorines bibliotekos kaip C kalboje taciau kompiliatoriuje yra įdiegtos standartines matematines teksto manipuliavimo ir kitos svarbiausios funkcijos Dalis BASIC dialektu neleidzia rasyti funkciju ar proceduru siose kalbose programos eiga kontroliuojama gausiai naudojamais GOTO sakiniais Dialektai kuriuose įvesta GOSUB komanda leidzia rasyti primityvias subprogramas Kiti dialektai visiskai palaiko subprogramas ir funkcijas kaip ir Pascal kalboje subprograma negrazinanti reiksmes skiriama nuo funkciju grazinanciu reiksme Duomenu tipai Ankstyvosios BASIC versijos palaike tik tekstinius ir skaitinius duomenu tipus taip pat vienmacius ir dvimacius siu tipu masyvus Skaiciams buvo naudojamas vienas racionalaus skaiciaus tipas o tekstiniams duomenims dinaminio ilgio eilutes Pavyzdziai Sie pavyzdziai yra pateikti GW BASIC dialektu taciau be jokiu arba su labai menkais pakeitimais gali buti sukompiliuoti bet kokiu BASIC kompiliatoriumi Paprasciausios programos pavyzdys 10 PRINT Sveikas pasauli 20 END Sudetingesnes programos pavyzdys 10 INPUT Jusu vardas U 20 PRINT Labas U 30 INPUT Kiek noretumete zvaigzdziu N 35 S 40 FOR I 1 TO N 50 S S 55 NEXT I 60 PRINT S 70 INPUT Ar norite dar zvaigzdziu A 80 IF LEN A 0 THEN GOTO 70 90 A LEFT A 1 100 IF A T OR A t THEN GOTO 30 110 PRINT Viso geriausio 120 FOR I 1 TO 200 130 PRINT U 140 NEXT I 150 PRINTSaltiniaiKemeny John G Kurtz Thomas E 1963 Basic a manual for BASIC the elementary algebraic language designed for use with the Dartmouth Time Sharing System PDF anglu 1st leid Hanover N H Dartmouth College Computation Center Suarchyvuota PDF is originalo 2022 10 09 Johnson Phil 2015 01 21 The source code behind Microsoft BASIC for 6502 comes to light Computerworld anglu Nuoroda tikrinta 2022 10 24