Programavimo kalba

Programavimo kalba – dirbtinė kalba, skirta programoms užrašyti. Programavimo kalbų pagalba sukurtos programos valdo elektroninių įrenginių, o ypač kompiuterių veikimą.

Programavimo kalbos aprašymas susideda iš sintaksinių bei semantinių taisyklių, kurios, atitinkamai, nusako jos struktūrą ir prasmę. Daugumos programavimo kalbų sintaksinės ir semantinės taisyklės yra tam tikra forma aprašomos jų specifikacijose, kai kurių iš jų yra oficialiai paskelbtos – įgyvendintos (pvz., priimtais ISO standartais), tuo tarpu kitos yra įgyvendintos dominuojančiais sertifikatais (pvz., Perl).

Apibrėžtis

Savybės, kurios paprastai yra keliamos kuriamoms programavimo kalboms:

• Funkcionalumas: Programavimo kalba yra kalba, skirta užrašyti programas kompiuteriui, kurios leistų panaudoti kompiuterio resursus, atliekant tam tikrus arba algoritmus ir leistų valdyti išorinius įrenginius, pvz., spausdintuvus, robotus ir panašiai.

• Paskirtis: Skirtingai nuo natūraliųjų kalbų, kurios paprastai yra naudojamos tik žmonių tarpusavio bendravimui, programavimo kalbos komandų pagalba leidžia žmonėms bendrauti su kompiuteriais ar kitais elektroniniais įtaisais. Kai kurios programavimo kalbos yra naudojamos bendraujant vienam įrenginiui su kitu. Pavyzdžiui, PostScript programos paprastai yra sukuriamos kitų programų, kad valdyti spausdintuvus arba displėjus.

• Specialūs konstruktai: Programavimo kalbos gali turėti specialius konstruktus, skirtus apibrėžti ir manipuliuoti tam tikromis duomenų struktūromis arba kontroliuoti .

• Panaudojimo galimybės: klasifikuoja programavimo kalbas pagal skaičiavimus, kuriuos galima atlikti naudojant šias programavimo kalbas. Visomis galima sukurti tą pačią algoritmų aibę. Pavyzdžiui, SQL ir yra nepilnai Tiuringo kalbos, nors taip pat yra vadinamos programavimo kalbomis.

Kalbos, kurios nėra skirtos atlikti skaičiavimams, tokios kaip , pavyzdžiui, HTML, arba , pvz., , paprastai nėra laikomos programavimo kalbomis. Programavimo kalbos (pilnos arba ne visai pilnos Tiuringo kalbos) gali būti integruotos į šias ne skaičiavimais atlikti skirtas kalbas.

Istorija

Kai tik atsirado pirmi (primityvūs) kompiuteriai, jiems pradėtos rašyti programos kalbomis, atitinkančiomis asemblerio kalbą.

• 1945 m. sukurta pirmoji žinoma kalba .
• XX a. 6-ajame dešimtmetyje susidarius palankioms sąlygoms, sukurta nemažai kalbų, tarp jų Fortran (1954), (1958), Lisp (1959).
• Vėliau sukurta daug įvairių tipų ir paskirčių kalbų; žinomesnės iš jų: Cobol (1960), (1962), BASIC (1964), (1967), Pascal (1971), C (1972), C++ (1983), Perl (1987), Java (1995), PHP (1997), C# (2000)
• Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio vidurio dauguma kalbų kurtos ne iš naujo, o tobulinant ir jungiant jau sukurtas kalbas.

Skirstymas

Čia išvardinti keli programavimo kalbų klasifikavimo būdai.

Pagal vykdymo tipą

Vykdymo tipas – būdas, kaip programos kodas paverčiamas kompiuteriui suprantamomis instrukcijomis ir vykdomas.

• Teorinės kalbos – aprašytos, tačiau nevykdomos.
•  – kompiliatorius iš pradinio teksto sukuria vykdomą programą. (pvz., C, Pascal)
•  – jų išeities tekstas analizuojamas vykdant. (pvz., BASIC, PHP, Perl, Python, Ruby)
• Mišrios kalbos – naudojamas ir kompiliatorius, ir interpretatorius (pvz., Java; taip pat žr. )

Pagal abstrakcijos lygį

Kuo kalba abstraktesnė, tuo ji yra aukštesnio lygio.

• Mašininis kodas
• Žemo lygio kalbos (pvz., Asembleris)
• (pvz., C)
• (pvz., )

Pagal vyraujančia paradigmą

• (pvz., Lisp, )
• (pvz., C, Pascal)
• (pvz., , Java, Ruby)
• (pvz., )
• (pvz., Python (nors dažniausiai naudojama objektinė paradigma)

Pagal paskirtį

Kai kurios kalbos dažniau sutinkamos tam tikrose, joms būdingose, nišose. Vienos kalbos buvo sukurtos specialiai tam tikros srities problemoms spręsti, kitos išpopuliarėjo savo srityje dėl istorinių aplinkybių.

Keletas išskirtinių sričių su joms būdingomis kalbomis:^{[reikalingas šaltinis]}

• Sisteminis programavimas (operacinių sistemų, kompiliatorių) – C, C++;
• Interneto svetainių programavimas – PHP, Perl, Python, Adobe ColdFusion;
• Matematiniai skaičiavimai – , Fortran, MATLAB, MAPLE;
• Mokymas – Pascal, .

Šaltiniai

1. LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. . 1996. 33 ps.
2. SIGPLAN (2003). „Bylaws of the Special Interest Group on Programming Languages of the Association for Computing Machinery“. Nuoroda tikrinta 2006-06-19., The scope of SIGPLAN is the theory, design, implementation, description, and application of computer programming languages - languages that permit the specification of a variety of different computations, thereby providing the user with significant control (immediate or delayed) over the computer's operation.
3. Dean, Tom (2002). „Programming Robots“. Building Intelligent Robots. Brown University Department of Computer Science. Nuoroda tikrinta 2006-09-23.
4. Digital Equipment Corporation. „Information Technology - Database Language SQL (Proposed revised text of DIS 9075)“. ISO/IEC 9075:1992, Database Language SQL. Nuoroda tikrinta 2006 m. birželio 29 d..
5. The Charity Development Group (1996 m. gruodžio mėn.). „The CHARITY Home Page“. Nuoroda tikrinta 2006-06-29., Charity is a categorical programming language…, All Charity computations terminate.
6. The "Plankalkül" of Konrad Zuse: A Forerunner of Today's Programming Languages parašyta
7. A Brief History of Computing, Archyvuota kopija 2001-06-05 iš Wayback Machine projekto. by Stephen White. Šaltinis naudojamas pagal suteiktą teisę.

Nuorodos

Vikižodynas

Vikisritis: Informatika

• Programavimo kalbos (angl.) Apžvalgos ir palyginmai
• 99 Buteliai alaus (angl.) Archyvuota kopija 2010-02-09 iš Wayback Machine projekto. Daugelio programavimo kalbų pavyzdžių kolekcija
• „Labas, Pasauli“ programos skirtingomis kalbomis
• sourceforge.net naudojamų kalbų populiarumo palyginimas
• TIOBE programavimo kalbų populiarumo indeksas Archyvuota kopija 2007-11-29 iš Wayback Machine projekto.