Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Karbonatinės uolienos
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karbonatinės uolienos – nuosėdinės uolienos, kurių sudėtyje yra daugiau kaip pusę sudaro karbonatiniai mineralai. Šios uolienos plačiai paplitusios Žemėje. Apie 21-22 % visų nuosėdinės kilmės uolienų yra karbonatai.
Karbonatinėms uolienoms būdinga balta ar šviesiai pilka spalva, bet dėl įvairių priemaišų spalva gali kisti. Pasitaiko tamsiai pilkos, rusvos, raudonos, rausvos ir juodos spalvų karbonatinės uolienos.
Karbonatinės uolienos klasifikuojamas atsižvelgiant į jų mineralinę sudėtį, struktūrą ir tekstūrą. Pagrindinė karbonatų klasifikacija remiasi jų mineraline sudėtimi pagal vyraujantį mineralą ar mineralų santykį. Labiausiai paplitę karbonatinių uolienų mineralai yra:
- aragonitas
- kalcitas
- dolomitas
- ankeritas
- magnezitas
- sideritas
Labiausiai paplitusios karbonatinės uolienos yra klintis ir dolomitas. Kitos – mažiau paplitusios ir dauguma jų vadinamos pagal vyraujančio mineralo pavadinimą.
Pagal struktūrinius požymius karbonatinės uolienos gali būti skirstomos į:
- kriauklines
- detritines
- biohernines
- sferoagregatines
- pelitomorfines
- nuotrupines
- gniutulines
- konkrecines
- varveklines
- antrines ir t.t
Karbonatų susidarymas
Karbonatų kilmė buvo aiškinama įvairiai. Dar XVIII a. buvo manoma, kad karbonatai susidaro iš organizmų skeletų ir jų liekanų. Vėliau ši koncepcija buvo užmiršta ir didesnio pripažinimo sulaukė chemogeninė koncepcija. Tačiau dabar pripažįstama, kad abi šios koncepcijos yra teisingos ir karbonatai gali susidaryti tiek biogeniniu tek chemogeniniu būdu.
Karbonatinė sedimentacija prasidėjo proterozojuje, kai Žemės atmosferoje atsirado daug anglies dvideginio. Pradėjo vyrauti cheminis karbonatų nusėdimas. Fanerozojuje pradėjo vyrauti biogeninė karbonatų sedimentacija. Kaip tik fanerozojuje biota išmoko užsiauginti mineralinį skeletą. Nors ir biogeninė sedimentacija padidėjo, bet cheminis karbonatinių nuosėdų susidarymas nesustojo.
Daugiausia karbonatų susidaro jūrose, tačiau karbonatai gali kauptis ir ežeruose.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karbonatinės uolienos, Kas yra Karbonatinės uolienos? Ką reiškia Karbonatinės uolienos?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Karbonatines uolienos nuosedines uolienos kuriu sudetyje yra daugiau kaip puse sudaro karbonatiniai mineralai Sios uolienos placiai paplitusios Zemeje Apie 21 22 visu nuosedines kilmes uolienu yra karbonatai Karbonatinems uolienoms budinga balta ar sviesiai pilka spalva bet del įvairiu priemaisu spalva gali kisti Pasitaiko tamsiai pilkos rusvos raudonos rausvos ir juodos spalvu karbonatines uolienos Karbonatines uolienos klasifikuojamas atsizvelgiant į ju mineraline sudetį struktura ir tekstura Pagrindine karbonatu klasifikacija remiasi ju mineraline sudetimi pagal vyraujantį minerala ar mineralu santykį Labiausiai paplite karbonatiniu uolienu mineralai yra aragonitas kalcitas dolomitas ankeritas magnezitas sideritas Labiausiai paplitusios karbonatines uolienos yra klintis ir dolomitas Kitos maziau paplitusios ir dauguma ju vadinamos pagal vyraujancio mineralo pavadinima Pagal strukturinius pozymius karbonatines uolienos gali buti skirstomos į kriauklines detritines biohernines sferoagregatines pelitomorfines nuotrupines gniutulines konkrecines varveklines antrines ir t tKarbonatu susidarymasKarbonatu kilme buvo aiskinama įvairiai Dar XVIII a buvo manoma kad karbonatai susidaro is organizmu skeletu ir ju liekanu Veliau si koncepcija buvo uzmirsta ir didesnio pripazinimo sulauke chemogenine koncepcija Taciau dabar pripazįstama kad abi sios koncepcijos yra teisingos ir karbonatai gali susidaryti tiek biogeniniu tek chemogeniniu budu Karbonatine sedimentacija prasidejo proterozojuje kai Zemes atmosferoje atsirado daug anglies dvideginio Pradejo vyrauti cheminis karbonatu nusedimas Fanerozojuje pradejo vyrauti biogenine karbonatu sedimentacija Kaip tik fanerozojuje biota ismoko uzsiauginti mineralinį skeleta Nors ir biogenine sedimentacija padidejo bet cheminis karbonatiniu nuosedu susidarymas nesustojo Daugiausia karbonatu susidaro jurose taciau karbonatai gali kauptis ir ezeruose Sis straipsnis apie geologija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį