Rytų Baltijos mažoji rasė viena iš europidų didžiosios rasės mažųjų rasių antropologinis tipas išskiriama kai kurių XX a

Rytų Baltijos mažoji rasė – viena iš europidų didžiosios rasės mažųjų rasių (antropologinis tipas), išskiriama kai kurių XX a. I pusės antropologų. Šiuolaikinėje antropologijoje toks tipologinis skirstymas atmetamas.

Sąvokos atsiradimas ir naudojimas

„Rytų Baltijos rasės“ terminą XX a. trečiajame dešimtmetyje įvedė suomių-švedų antropologas Rolfas Nordenstrengas. Vėliau šį terminą vartojo vokiečių antropologas Hansas Giunteris, švedų antropologas Bertilas Lundmanas, taip pat amerikiečių antropologai K. Kunas ir R. Makalokas. Analogiškas antropologinis tipas, pavadintas „Rytų Europos“, buvo išskirtas I. Denikerio ir E. F fon Eikštedto. Vėliau ši sąvoka vartota sovietų antropologų, kurie laikėsi populiacinės rasės koncepcijos: V. P. Eleksejevo klasifikacijoje (1974 m.) išskiriama „Rytų Baltijos populiacijų grupė“, M. G. Abdušelišvilio klasifikacijoje (1990 m.) – „Rytų Baltijos tipas“.

Arealas

Pagrindinis arealas sutampa su Atlanto-Baltijos mažosios rasės arealu – Skandinavija, Britanijos salos, Vakarų ir Rytų Europos šiauriniai rajonai, bet šio tipo žmonės dažniausiai sutinkami teritorijose tarp Baltijos bei Baltosios jūrų.

Šios mažosios rasės atstovai sudaro didelę dalį šiaurinių rusų, baltarusių, lietuvių, latvių, estų, karelų, vepsų, nemažai komių.

Yra įrodymų, kad šis tipas – tiesioginiai senųjų Vidurio ir Šiaurės Europos gyventojų palikuonys.

Požymiai

Šio mažosios rasės arealo populiacijoms būdinga:

oda – šviesi, tai šviesiausios odos žmonės.
akys – šviesios (daugiau kaip 75 % gyventojų)
plaukai:
- šviesūs (daugiau kaip 50 % gyventojų)
- plačiai banguoti ar tiesūs, minkšti
barzdos augimas – vidutinis ar gausesnis nei vidutinis
tretinis kūno plaukuotumas – nuo silpno iki vidutinio, silpnesnis negu Atlanto-Baltijos mažosios rasės.
galva:
- gana stambi, brachicephalinė ar mezocefalinė
- veidas platesnis ir žemesnis, nei Atlanto-Baltijos mažosios rasės žmonių
- nosis trumpesnė negu Atlanto-Baltijos mažosios rasės žmonių, gana dažnai riesta (nugarėlė įdubusi) – iki 30-40 % atstovų.
Ūgis mažesnis, nei Atlanto-Baltijos tipo atstovų.

Tipiški atstovai

Edgar Savisaar, Estijos ministras pirmininkas 1990-1992 m.
Michailas Jevdokimovas (rus. Михаил Сергеевич Евдокимов), Rusijos politikas
John Wayne Gacy, amerikiečių serijinis žudikas
Leonidas Kučimas, Ukrainos politikas
Tapio Wilska, suomių dainininkas

Išnašos

Farber, Paul Lawrence (2010). Mixing Races. From Scientific Racism to Modern Evolutionary Ideas. Johns Hopkins University Press.
Mäkinen, Riitta (2006). „The influence of the Finnish foreign policy to the voluntary associations’ contacts with their Scandinavian and Baltic counterparts during the interwar period“ (pdf) (anglų).

Nuorodos

Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. (1991) Антропология. Изд-во Московского университета. 320 с.
§ 4. ГЕОГРАФИЧЕСКАЯ ЛОКАЛИЗАЦИЯ И КРАТКОЕ ОПИСАНИЕ ОСНОВНЫХ АНТРОПОЛОГИЧЕСКИХ ТИПОВ (iš Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. Антропология. Учебник. 2-е изд. – М.: Изд-во МГУ, 1999. – 400 с.)
East Europid – HumanPhenotypes.net

Žmonių rasės taisyti
Didžiosios rasės
Europidai: Atlanto-Baltijos mažoji rasė \| \| \| Vidurio Europos mažoji rasė \| Balkanų-Kaukazo mažoji rasė \| Paleoeuropinė mažoji rasė \| Laponoidų mažoji rasė
Mongolidai: Tolimųjų Rytų mažoji rasė \| Pietų Azijos mažoji rasė \| Šiaurės Azijos mažoji rasė \| Arktinė mažoji rasė
Amerikanidai
Negridai: Negrų mažoji rasė \| Negrilų mažoji rasė \| Bušmėnų mažoji rasė
Australidai: Australijos mažoji rasė \| Melanezijos mažoji rasė \| Vedoidų mažoji rasė
Pereinamosios rasės
Europidų-mongolidų: Uralo mažoji rasė \| Pietų Sibiro mažoji rasė
Europidų-negridų: Etiopijos mažoji rasė
Europidų-australidų: Dravidų mažoji rasė
Atskiros mažosios rasės
Ainų mažoji rasė \| Polinezijos mažoji rasė

[1] Farber, Paul Lawrence (2010). Mixing Races. From Scientific Racism to Modern Evolutionary Ideas. Johns Hopkins University Press.

[2] Mäkinen, Riitta (2006). „The influence of the Finnish foreign policy to the voluntary associations’ contacts with their Scandinavian and Baltic counterparts during the interwar period“ (pdf) (anglų).