Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 15 43 š pl 23 58 48 r ilg 54 261901 š pl 23 980047 r ilg 54 261901 23 980047 Balkasodžio koplyčiaSavivaldybė Alytaus
Balkasodžio koplyčia
54°15′43″š. pl. 23°58′48″r. ilg. / 54.261901°š. pl. 23.980047°r. ilg.
| Balkasodžio koplyčia | |
|---|---|
| Savivaldybė | Alytaus rajonas |
| Gyvenvietė | Balkasodis |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | apie 1887 m. |
| Stilius | istorizmas |
Balkasodžio koplyčia – mauzoliejinė koplyčia Balkasodžio kaime (Miroslavo sen.) Alytaus rajone. Koplyčia stovi išnykusio Jociūnų kaimo vietoje, XIX a. pradžioje apylinkėse garsėjusiame Jociūnų dvare. Šiandien dvaro pastatų ribų nematyti, yranti koplyčia aptvarkyta, apsaugota nauju stogu. Kapinės apaugę mišku, dvaro namas išlikęs Dzirmiškių kaime (Alytaus raj). Pasiekiama iš kelio Seirijai–Balkasodis–Tolkūnai pasukus Balkasodyje, pavažiavus į pietryčius apie 1 km, pusiaukelėje link Nemuno.
Koplyčia nuo 2009 m. yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, vietinės reikšmės memorialinis ir architektūros paminklas (unik. kodas 32604). Istorizmo stiliaus koplyčia pastatyta XIX a. II pusėje.
Istorija
Dvaras ilgai priklausė Jociunskų giminei. Iš šio vardo kildinamas ir pats vietovės bei dvaro pavadinimas. Per netrumpą gyvavimo istoriją dvarą supo tvarkingos alėjos, prižiūrimas sodas ir parkas, į patį dvarą vedė akmenimis grįstas kelias, netoliese stovėjo įvairūs dvaro pastatai. Didžioji dalis jų per karą sudegė. Po karo dar kurį laiką buvo išlikę samdinių būstai kašarai, tačiau laikui bėgant ir jų nebeliko. Dvarvietę žymi tik pasklidę akmenys.
Netoli dvarvietės plytėjo senosios dvaro kapinės, kurių vietoje ir buvo pastatyta koplytėlė. Jos istorija prieštaringa. Pasak kraštotyrininko , koplytėlę apie 1887 m. pastatė Eugenijus Dombkovskis, kuris 1884 m. atvykęs iš Novočerkasko Jociūnų dvarelį nusipirko. Pasak autoriaus, pats koplytėlės fundatorius buvo palaidotas šiosios rūsyje metaliniame karste, o šalia liturginių daiktų ir šventųjų paveikslų ilgai kabojo ir poną Dombkovskį vaizduojantis paveikslas.
Kai kurie vietos gyventojai prisimena pasakojimus, jog dvaro ponas miręs Lenkijoje ir jo noras buvęs pasilaidoti giminės kapuose, savo dvaro koplyčioje. Jo kūnas buvo parvežamas slaptai. Neaišku, kokie tuo metu veikė apribojimai, draudžiantys iš vienos gubernijos į kitą pervežinėti palaikus, bet Jociunskų šeima ėmėsi visų slaptumo priemonių. Kūnas buvo įsodintas į diližaną, jį iš abiejų pusių laikė moterys. Pasienyje niekas net neįtarė, kad tai lavonas. Palaidojo Jociunską iškilmingai, koplyčios rūsyje, į kurį galėjo įeiti tiktai artimiausi giminės žmonės. Pono kūnas buvo balzamuotas ir laikui bėgant mumifikavosi, todėl išliko iki šių dienų. Jis yra saugomas Vilniaus universiteto Anatomijos katedroje. Tai vienintelė žinoma mumija Alytaus krašte.
Manoma, kad ponai Jociunskas ir Dombkovskis galėjo būti palaidoti toje pačioje koplytėlėje. Jociunskas - kaip ilgalaikis dvaro savininkas ir Jociunskų giminės palikuonis, o Dombkovskis - kaip vienas iš dvaro savininkų. Dvaro valdžios draudimas gabenti palaikus ir pono E. Dombkovskio atsikėlimas į Jociūnus iš tolimojo Novočerkasko gali būti sietinas su 1863 m. sukilimo prieš caro valdžią pasekmėmis. Prie sukilimo prisidėjusiems dvarininkams buvo taikomos sankcijos, senieji savininkai iškeldinami, jų dvarai nusavinami arba parduodami prorusiškos orientacijos asmenims. Tikėtina, kad Jociunskai galėjo būti to laikmečio neramumų dalyviais, nes Miroslavo apylinkėse buvo gausu sukilėlių susirėmimų su caro kariuomene. Neatmestina, kad pats dvaras buvo parduotas išskirtinai ekonominiais sumetimais.
Prieš karą ir po jo koplytėlėje vyko pamaldos. Pamaldas, vykusias apie 1948-1949 m. per Žolinę, o kitas - antrą Sekminių dieną laikė kunigas Antanas Aleksandravičius. Vėliau, 1949 m., pats kunigas buvo iškeltas į Marijampolę ir suimtas. Tai, ko gero, buvusios paskutinės liturginės apeigos Jociūnų dvaro koplytėlėje. Po karo ėmus kurtis kolūkiams, mirus paskutiniam dvaro savininkui ponui Olenskiui, o poniai Olenskienei išvykus į Vilniaus kraštą, koplytėlė liko be šeimininko.
Dešimtmečius koplytėlė buvo ardoma, niokojama. Pokariu dar kurį laiką altorius ir stalas su visais liturginiais reikmenimis stovėjo, kabojo E. Dombkovskio ir Šventosios šeimos paveikslai, rymojo Šv. Marijos ir Kristaus, nešančio kryžių, statulos, buvo išlikusios ąžuolinės durys, rūsyje neliesti gulėjo palaidoti palaikai su visais jiems priklausančiais apdarais. Liudytojų pasakojimu, apie 1965-1967 m. žiemą vandalai palaikus išmėtė ant sniego. Pono palaikus nuo sunaikinimo išgelbėjo teismo medikai, o kiti dar kurį laiką išmėtyti voliojosi, paskui dingo.
Didžiausi praradimai koplyčioje įvyko sovietmečiu, nors karo metais, 1944 m. liepos mėnesį, vykstant kariniams veiksmams, Jociūnų koplytėlėje vokiečių kariai susirinkdavo ilsėtis, bet daiktų ir palaikų judinti nedrįso. 1975 m. Miroslavo bažnyčioje kunigaujant kun. ir vikaraujant Alfonsui Svarinskui, koplytėlėje tebestovėjusi ir ganėtinai apirusi Kristaus, nešančio kryžių, statula buvo pastebėta, iškelta, restauruota. Dabar ją galima pamatyti Miroslavo bažnyčioje.
Architektūra
Vertingomis šio nekilnojamojo kultūros paveldo savybėmis pripažintos: stačiakampio plano tūrinė kompozicija, aukštų išplanavimas, plytų mūro tinkuoti piliastrai, rėminantys pastato kampus, akmens-plytų mūro pamatas, raudonų plytų mūro sienos, cilindriniai skliautai su liunetėmis. Prie koplyčios rastas vieno antkapinio paminklo fragmentas, todėl manoma, kad prie jos būta palaidojimų.
Buvusi koplyčia turėjo jam priklausančius liturginius reikmenis, meno kūrinius, švytinčius vitražus, ją supo kapavietės, gėlynai. Ant sienų kabojo paveikslai, stovėjo stalas su visais liturginių apeigų reikmenimis. Grindys buvusios iš juodojo ir baltojo marmuro. Pasak vietos gyventojų, prie altoriaus buvęs Šventosios šeimos paveikslas, ant palangės stovėjusi Šv. Mergelės Marijos, iš kurios rankų į visas puses sklidę palaimingieji spinduliai, statula, o po koplytėle buvęs įrengtas ir dar dabar iš dalies išlikęs jos didumo laidojimo rūsys su cilindriniais skliautais, kuriame stovėjo katafalkas su metaliniu karstu.
Literatūra
- . „Dainava. Seinų kraštas: istorija, kultūra, žmonės“. Vilnius: Dizaino studija „Daba“, 2002 m. ISBN 9986-9387-3-2
Šaltiniai
- Kultūros vertybių registrą papildė Balkasodžio koplyčia Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Nebaigta Balkasodžio-Jociūnų dvaro koplytėlės istorija
- Balkasodžio koplyčia (nuotraukos)
- Malda ir giesme prašyta ramybės kaimui Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Balkasodžio koplyčia, Kas yra Balkasodžio koplyčia? Ką reiškia Balkasodžio koplyčia?
54 15 43 s pl 23 58 48 r ilg 54 261901 s pl 23 980047 r ilg 54 261901 23 980047 Balkasodzio koplyciaSavivaldybe Alytaus rajonasGyvenviete BalkasodisStatybine medziaga plytu murasPastatyta įrengta apie 1887 m Stilius istorizmasGalinis fasadasKapas Balkasodzio koplycia mauzoliejine koplycia Balkasodzio kaime Miroslavo sen Alytaus rajone Koplycia stovi isnykusio Jociunu kaimo vietoje XIX a pradzioje apylinkese garsejusiame Jociunu dvare Siandien dvaro pastatu ribu nematyti yranti koplycia aptvarkyta apsaugota nauju stogu Kapines apauge misku dvaro namas islikes Dzirmiskiu kaime Alytaus raj Pasiekiama is kelio Seirijai Balkasodis Tolkunai pasukus Balkasodyje pavaziavus į pietrycius apie 1 km pusiaukeleje link Nemuno Koplycia nuo 2009 m yra nekilnojamojo kulturos paveldo objektas vietines reiksmes memorialinis ir architekturos paminklas unik kodas 32604 Istorizmo stiliaus koplycia pastatyta XIX a II puseje IstorijaViduje Dvaras ilgai priklause Jociunsku giminei Is sio vardo kildinamas ir pats vietoves bei dvaro pavadinimas Per netrumpa gyvavimo istorija dvara supo tvarkingos alejos priziurimas sodas ir parkas į patį dvara vede akmenimis grįstas kelias netoliese stovejo įvairus dvaro pastatai Didzioji dalis ju per kara sudege Po karo dar kurį laika buvo islike samdiniu bustai kasarai taciau laikui begant ir ju nebeliko Dvarviete zymi tik pasklide akmenys Netoli dvarvietes plytejo senosios dvaro kapines kuriu vietoje ir buvo pastatyta koplytele Jos istorija priestaringa Pasak krastotyrininko koplytele apie 1887 m pastate Eugenijus Dombkovskis kuris 1884 m atvykes is Novocerkasko Jociunu dvarelį nusipirko Pasak autoriaus pats koplyteles fundatorius buvo palaidotas siosios rusyje metaliniame karste o salia liturginiu daiktu ir sventuju paveikslu ilgai kabojo ir pona Dombkovskį vaizduojantis paveikslas Kai kurie vietos gyventojai prisimena pasakojimus jog dvaro ponas mires Lenkijoje ir jo noras buves pasilaidoti gimines kapuose savo dvaro koplycioje Jo kunas buvo parvezamas slaptai Neaisku kokie tuo metu veike apribojimai draudziantys is vienos gubernijos į kita pervezineti palaikus bet Jociunsku seima emesi visu slaptumo priemoniu Kunas buvo įsodintas į dilizana jį is abieju pusiu laike moterys Pasienyje niekas net neįtare kad tai lavonas Palaidojo Jociunska iskilmingai koplycios rusyje į kurį galejo įeiti tiktai artimiausi gimines zmones Pono kunas buvo balzamuotas ir laikui begant mumifikavosi todel isliko iki siu dienu Jis yra saugomas Vilniaus universiteto Anatomijos katedroje Tai vienintele zinoma mumija Alytaus kraste Manoma kad ponai Jociunskas ir Dombkovskis galejo buti palaidoti toje pacioje koplyteleje Jociunskas kaip ilgalaikis dvaro savininkas ir Jociunsku gimines palikuonis o Dombkovskis kaip vienas is dvaro savininku Dvaro valdzios draudimas gabenti palaikus ir pono E Dombkovskio atsikelimas į Jociunus is tolimojo Novocerkasko gali buti sietinas su 1863 m sukilimo pries caro valdzia pasekmemis Prie sukilimo prisidejusiems dvarininkams buvo taikomos sankcijos senieji savininkai iskeldinami ju dvarai nusavinami arba parduodami prorusiskos orientacijos asmenims Tiketina kad Jociunskai galejo buti to laikmecio neramumu dalyviais nes Miroslavo apylinkese buvo gausu sukileliu susiremimu su caro kariuomene Neatmestina kad pats dvaras buvo parduotas isskirtinai ekonominiais sumetimais Pries kara ir po jo koplyteleje vyko pamaldos Pamaldas vykusias apie 1948 1949 m per Zoline o kitas antra Sekminiu diena laike kunigas Antanas Aleksandravicius Veliau 1949 m pats kunigas buvo iskeltas į Marijampole ir suimtas Tai ko gero buvusios paskutines liturgines apeigos Jociunu dvaro koplyteleje Po karo emus kurtis kolukiams mirus paskutiniam dvaro savininkui ponui Olenskiui o poniai Olenskienei isvykus į Vilniaus krasta koplytele liko be seimininko Desimtmecius koplytele buvo ardoma niokojama Pokariu dar kurį laika altorius ir stalas su visais liturginiais reikmenimis stovejo kabojo E Dombkovskio ir Sventosios seimos paveikslai rymojo Sv Marijos ir Kristaus nesancio kryziu statulos buvo islikusios azuolines durys rusyje neliesti gulejo palaidoti palaikai su visais jiems priklausanciais apdarais Liudytoju pasakojimu apie 1965 1967 m ziema vandalai palaikus ismete ant sniego Pono palaikus nuo sunaikinimo isgelbejo teismo medikai o kiti dar kurį laika ismetyti voliojosi paskui dingo Didziausi praradimai koplycioje įvyko sovietmeciu nors karo metais 1944 m liepos menesį vykstant kariniams veiksmams Jociunu koplyteleje vokieciu kariai susirinkdavo ilsetis bet daiktu ir palaiku judinti nedrįso 1975 m Miroslavo baznycioje kunigaujant kun ir vikaraujant Alfonsui Svarinskui koplyteleje tebestovejusi ir ganetinai apirusi Kristaus nesancio kryziu statula buvo pastebeta iskelta restauruota Dabar ja galima pamatyti Miroslavo baznycioje ArchitekturaVertingomis sio nekilnojamojo kulturos paveldo savybemis pripazintos staciakampio plano turine kompozicija aukstu isplanavimas plytu muro tinkuoti piliastrai reminantys pastato kampus akmens plytu muro pamatas raudonu plytu muro sienos cilindriniai skliautai su liunetemis Prie koplycios rastas vieno antkapinio paminklo fragmentas todel manoma kad prie jos buta palaidojimu Buvusi koplycia turejo jam priklausancius liturginius reikmenis meno kurinius svytincius vitrazus ja supo kapavietes gelynai Ant sienu kabojo paveikslai stovejo stalas su visais liturginiu apeigu reikmenimis Grindys buvusios is juodojo ir baltojo marmuro Pasak vietos gyventoju prie altoriaus buves Sventosios seimos paveikslas ant palanges stovejusi Sv Mergeles Marijos is kurios ranku į visas puses sklide palaimingieji spinduliai statula o po koplytele buves įrengtas ir dar dabar is dalies islikes jos didumo laidojimo rusys su cilindriniais skliautais kuriame stovejo katafalkas su metaliniu karstu Literatura Dainava Seinu krastas istorija kultura zmones Vilnius Dizaino studija Daba 2002 m ISBN 9986 9387 3 2SaltiniaiKulturos vertybiu registra papilde Balkasodzio koplycia Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Balkasodzio koplycia vaizdine ir garsine medziagaNebaigta Balkasodzio Jociunu dvaro koplyteles istorija Balkasodzio koplycia nuotraukos Malda ir giesme prasyta ramybes kaimui Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto