Augustas Bylenšteinas latv Augusts Bīlenšteins vok August BielensteinGimė 1826 m kovo 4 d MintaujaMirė 1907 m liepos 6 d
Augustas Bilenšteinas

Augustas Bylenšteinas latv. Augusts Bīlenšteins vok. August Bielenstein | |
---|---|
Gimė | 1826 m. kovo 4 d. Mintauja |
Mirė | 1907 m. liepos 6 d. (81 metai) Mintauja |
Veikla | kalbininkas, etnologas, archeologas |
Vikiteka | Augustas Bilenšteinas |
Augustas Bylenšteinas (latv. Augusts Bīlenšteins, vok. August Johann Gottfried Bielenstein, 1826 m. kovo 4 d. Mintauja – 1907 m. liepos 6 d. ten pat) – baltvokiečių kilmės latvių kalbininkas, etnologas, archeologas.
Biografija
Gimė kaimo mokytojo šeimoje. Mokėsi Vokietijoje, Šulpforto gimnazijoje. 1846-1850 m. studijavo teologiją Tartu universitete, daktaras, evangelikų liuteronų kunigas. 1852-1867 m. kunigavo ir mokytojavo Jaunaucėje, 1867-1905 m. Duobelėje. 1883 m. Karaliaučiaus universiteto garbės daktaras, 1890 m. Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas.
1864-1895 m. Latvių literatūros draugijos pirmininkas, 1895–1905 garbės pirmininkas. 1867-1903 m. laikraščio „Latviešu Avīzes“ leidėjas ir redaktorius, daugelio straipsnių autorius. 1877 m. naujai išleido Bibliją latvių kalba. Prasidėjus 1905-1907 m. revoliucijai buvo išgrobstyta jo biblioteka Duobelėje, todėl jis atsisakė mokytojo vietos ir persikėlė į Mintaują.
Mokslinė veikla
Paskelbė latvių liaudies dainų, mįslių. Su Karlu Leviu (Kārlis Lēviss of Menārs) sudarė Livonijos piliakalnių žemėlapį, su A. Becenbergeriu išleido vieną pirmųjų XVI a. latvių kalbos paminklų „Nevokiškos psalmės“ (Undeutsche Psalmen 1886 m.).
Bibliografija
- Latvių kalba pagal jos garsus ir formas (Die lettische Sprache nach ihren Lauten und Formen, 2 t. Dümmler, Berlin, 1863-1864)
- Latvių kalbos gramatika (Lettische Grammatik, 1863)
- Latvių kalbos žodynas (Lettische Wörterbuch, Ulmann, Rīga 1872)
- Latvių tautos ir latvių kalbos ribos dabar ir XIII amžiuje (Die Grenzen des lettischen Volksstammes und der lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert, Eggers, Peterburg, 1892)
- Latvių mediniai pastatai ir mediniai padargai (Die Holzbauten und Holzgeräte der Letten, 2 t., Peterburg, 1907-1918).
Šaltiniai
- Algirdas Sabaliauskas. Augustas Bilenšteinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 183 psl.
Nuorodos
- Kūrybos katalogas Vokiečių nacionalinėje bibliotekoje[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Augustas Bilenšteinas, Kas yra Augustas Bilenšteinas? Ką reiškia Augustas Bilenšteinas?
Augustas Bylensteinas latv Augusts Bilensteins vok August BielensteinGime 1826 m kovo 4 d MintaujaMire 1907 m liepos 6 d 81 metai MintaujaVeikla kalbininkas etnologas archeologasVikiteka Augustas Bilensteinas Augustas Bylensteinas latv Augusts Bilensteins vok August Johann Gottfried Bielenstein 1826 m kovo 4 d Mintauja 1907 m liepos 6 d ten pat baltvokieciu kilmes latviu kalbininkas etnologas archeologas BiografijaGime kaimo mokytojo seimoje Mokesi Vokietijoje Sulpforto gimnazijoje 1846 1850 m studijavo teologija Tartu universitete daktaras evangeliku liuteronu kunigas 1852 1867 m kunigavo ir mokytojavo Jaunauceje 1867 1905 m Duobeleje 1883 m Karaliauciaus universiteto garbes daktaras 1890 m Peterburgo mokslu akademijos narys korespondentas 1864 1895 m Latviu literaturos draugijos pirmininkas 1895 1905 garbes pirmininkas 1867 1903 m laikrascio Latviesu Avizes leidejas ir redaktorius daugelio straipsniu autorius 1877 m naujai isleido Biblija latviu kalba Prasidejus 1905 1907 m revoliucijai buvo isgrobstyta jo biblioteka Duobeleje todel jis atsisake mokytojo vietos ir persikele į Mintauja Moksline veiklaPaskelbe latviu liaudies dainu mįsliu Su Karlu Leviu Karlis Leviss of Menars sudare Livonijos piliakalniu zemelapį su A Becenbergeriu isleido viena pirmuju XVI a latviu kalbos paminklu Nevokiskos psalmes Undeutsche Psalmen 1886 m BibliografijaLatviu kalba pagal jos garsus ir formas Die lettische Sprache nach ihren Lauten und Formen 2 t Dummler Berlin 1863 1864 Latviu kalbos gramatika Lettische Grammatik 1863 Latviu kalbos zodynas Lettische Worterbuch Ulmann Riga 1872 Latviu tautos ir latviu kalbos ribos dabar ir XIII amziuje Die Grenzen des lettischen Volksstammes und der lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13 Jahrhundert Eggers Peterburg 1892 Latviu mediniai pastatai ir mediniai padargai Die Holzbauten und Holzgerate der Letten 2 t Peterburg 1907 1918 SaltiniaiAlgirdas Sabaliauskas Augustas Bilensteinas Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 183 psl NuorodosKurybos katalogas Vokieciu nacionalineje bibliotekoje neveikianti nuoroda