Asklepijas

Graikų mitologijoje Asklepijas, Asklepijus, Eskulapas (Aσκλήπιος, „įpjauti“) – medicinos ir gydymo dievas, Apolono ir mirtingosios Tesalijos karaliaus duktės (kita vers. nimfos) Koronidės sūnus. Pagal trečiąją versiją Apolono ir sūnus.

Pagal Asklepijo gimimo mitą, Apolonas nužudė nimfą Koronidę už neištikimybę, o kai nimfos palaikai buvo deginami lauže, iš jos įsčių išėmė kūdikį Asklepiją, kurį vėliau nunešė kentaurui Chironui, kad užaugintų jo sūnų.

Asklepijas gimė mirtingas, bet vėliau jam buvo suteiktas . Asklepijas simbolizuoja gydymą, medicinos meną, tuo tarpu jo duktė Higėja – švarumą ir prevenciją. Kartais jis siejamas su Telesforu, kuris simbolizuoja gyvybinių jėgų atgavimą. Asklepijas su susilaukė trijų sūnų ir penkių dukterų: Akeso (gydymo deivė), Jaso (gydymo personifikacija), Panacėjos (gydymo deivė), Aglajos (Hefaisto žmona) ir Higėjos (sveikatos, švaros ir deivė), Machaono (vedė armiją iš Tesalijos ir Aitolijos į Trojos karą), Telesforo (atsigavimo po ligos dievas) ir (vedė armiją į Trojos karą kartu su broliu Machaonu).

Jo atributai buvo gaidys ir lazda su apsivijusia gyvate. Buvo aukojami gaidžiai, tai minima Platono dialoguose.

Mitai

• Chirurgijos meno Asklepiją išmokė Chironas. Pagal Pindaro Pitijų Odes, jis taip pat išmokė Asklepiją naudoti vaistus, užkalbėjimus burtus, meilės eliksyrus. Pagal Apolodorą, Atėnė jam davė buteliuką gorgonių kraujo. Gorgonių kraujas turėjo magiškų savybių: iš gorgonės kairės pusės paimtas kraujas buvo mirtini nuodai, iš dešinės pusės - nepaprasti vaistai, galintys net mirusį sugrąžinti į gyvenimą. Jis prikėlė iš mirusiųjų Hipolitą, Kapanėją, Glauką ir kt.
• Asklepijas mirė nuo Dzeuso žaibo. Yra dvi versijos. Pirmoji versija: Asklepijas buvo nubaustas, kadangi sulaužė gamtos dėsnius prikeldamas mirusius už pinigus. Pagal kitą versiją Dzeusas jį užmušė, kadangi šis, Atėnės paprašytas, prikėlė Hipolitą. Dzeusas ne tik užmušė Asklepiją, bet ir dar kartą nužudė Hipolitą. Asklepijo tėvas Apolonas keršydamas Dzeusui už sūnaus nužudymą užmušė Kiklopus, kurie žavėjosi Dzeuso žaibais. Pagal Euripido pjesę Alkestis, Apolonas už tai buvo priverstas tarnauti Admetui devynerius metus.
• Dzeusas įkėlė Asklepiją į dangų ir jis tapo Gyvatnešio žvaigždynu.
• Trojos karo metu Asklepijas kovojo graikų pusėje. Jis išgydė gyvatės įkąstą Filoktetą.

Kultas

• Asklepijo garbei gyvatės naudojamos gydymo ritualuose. Nenuodingos gyvatės būdavo paliekamos šliaužioti sergančių miegamuosiuose.
• Nuo 300 pr. m. e. Asklepijo kultas labai išpopuliarėjo. Jo šventyklos buvo vadinamos , daugybė piligrimų keliaudavo į šventyklas siekdami išgyti. Piligrimai visą naktį jose miegodavo ir kitą dieną pasakydavo savo sapnus Asklepijaus šventikams.
• Žymiausia Asklepijo šventovė buvo Epidaure, šiaurės Peloponese.
• Manoma, kad legendinis gydytojas Hipokratas pradėjo savo karjerą Kos salos asklepione.

Lietuvių religijoje

XV. a. Jonas Dlugošas rašė, kad lietuviai iki priimdami krikštą garbino tuos pačius dievus kaip ir romėnai, taip pat ir dievą Eskulapą, kuris garbintas gyvatėse ir žalčiuose. Tačiau manoma, kad Dlugošas priėjęs išvadų pagal savo stebėjimus, o ši sąsaja atsiradusi lietuviškasias tradicijas lyginant su romėniškosiomis bei mėginat paaiškinti nesuprantamą žalčių kultą. Lietuvių mitologijoje žaltys su sveikata turi sąsajų, tačiau jos nėra esminės ir žaltys nelaikomas gydymo dievu. (Plačiau žr. Aušautas)

Literatūra

• Asklepijas. Mitologijos enciklopedija, 1 tomas. Vilnius. Vaga 1997.

1. Eskulapas. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 279 p.