| Šis puslapis yra užrakintas nuo redagavimo tol, kol iškilę nesutarimai bus išspręsti diskusijoje. Pastaba: užrakinimas nereiškia dabartinės puslapio versijos pripažinimo. |
Arvydas Vaitkus (g. 1963 m. gegužės 11 d. Klaipėdoje) – Lietuvos inžinierius, vadybininkas, politikas, Klaipėdos miesto meras.
| Arvydas Vaitkus | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Klaipėdos miesto savivaldybės meras | |||||||||||
| Arvydas Vaitkus 2023 m. | |||||||||||
| Gimė | 1963 m. gegužės 11 d. Klaipėda | ||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Ilona Vaitkienė | ||||||||||
| Vaikai | 2 | ||||||||||
| Klaipėdos miesto savivaldybės meras | |||||||||||
| Ėjo pareigas | 2023 m. balandžio 20 d. – iki dabar | ||||||||||
| Ankstesnis | Vytautas Grubliauskas | ||||||||||
| Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys | |||||||||||
| Ėjo pareigas | 2019 m. balandžio 18 d. – 2023 m. balandis | ||||||||||
| |||||||||||
| Veikla | Politikas | ||||||||||
| Partija |
| ||||||||||
| Išsilavinimas | Chemijos pramonės mašinų ir aparatų mechanikos inžinierius | ||||||||||
| Alma mater |
| ||||||||||
A. Vaitkus dirbo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi (2013–2019). Buvo išrinktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu 2019 m. Nuo 2023 m. balandžio eina Klaipėdos miesto mero pareigas.
Išsilavinimas
1981 m. A. Vaitkus baigė Klaipėdos 12-ąją vidurinę mokyklą (dab. Žemynos gimnazija). 1986 m. Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas) įgijo chemijos pramonės mašinų ir aparatų mechanikos inžinieriaus specialybę. 1988 m. Ukrainos teisės akademijos fakultete (dabar – Ukrainos nacionalinis vidaus reikalų universitetas) baigė aukštuosius juridinius kursus Charkove.
Veikla
1986–1987 m. A. Vaitkus dirbo Marijampolės SKB perspektyvinio projektavimo skyriaus inžinieriumi-konstruktoriumi. 1987–1993 m. dirbo Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate. 2000–2002 m. dirbo AB „Laivyno inžinerijos centro“ direktoriumi.
Taip pat buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos jūrų laivininkystės, Smiltynės perkėlos valdybos pirmininku ir „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos nariu.
2009–2011 m. A. Vaitkus ėjo koncerno „Achemos grupė“ logistikos direktoriaus pareigas; buvo logistikos įmonių valdybos pirmininku arba nariu. 2011–2012 m. dirbo bendrovės „Lyrava“ konsultantu.
Valstybės tarnyba
2002 m. A. Vaitkus dirbo Lietuvos susisiekimo ministro patarėju, o 2002–2009 m. – Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretoriumi. Buvo tarptautinių transporto darbo grupių su Lenkija, Rusija, Baltarusija, Ukraina pirmininku.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
2013 A. Vaitkus buvo paskirtas į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas.
A. Vaitkus, būdamas uosto direkcijos gen. direktoriumi, 2019 kovą dalyvavo Klaipėdos mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose, atstovaudamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Rinkiminės kampanijos metu A. Vaitkus, kaip uosto direkcijos gen. direktorius, nusišalino nuo sprendimų, susijusių su jį rinkimų kampanijos metu parėmusiomis įmonėmis. A. Vaitkus pralaimėjo rinkimus į Klaipėdos mero postą, bet buvo išrinktas į Klaipėdos savivaldybės tarybą. Tapęs tarybos nariu, A. Vaitkus atšaukė savo ansktesnį nusišalinimą ir dėl to sulaukė priekaištų iš Lietuvos susisiekimo ministerijos. 2019 m. kovo 25 d. susisiekimo ministras Rokas Masiulis atleido A. Vaitkų iš jo užimamų uosto direkcijos gen. direktoriaus pareigų, nurodydamas, kad dėl interesų konflikto A. Vaitkus negalėjo pilnavertiškai atlikti savo pareigas. Dar iki rinkimų R. Masiulis susitiko ir perspėjo A. Vaitkų dėl jo dalyvavimo savivaldos rinkimuose. Pasak R. Masiulio, A. Vaitkus negalėjo būti remiamas tų įmonių, kurias vėliau reikės prižiūrėti einant uosto direkcijos gen. direktoriaus pareigas. Po atleidimo A. Vaitkų laikinai pavadavo infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
A. Vaitkus nesutiko su šiuo sprendimu ir kreipėsi į teismą. 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad susisiekimo ministro sprendimas, kuriuo A. Vaitkus buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, buvo teisėtas.
Politinė karjera (iki 2023 m.)
A. Vaitkus buvo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.
Dalyvavo 2019 m. savivaldos rinkimuose nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Išėjo į antrąjį mero rinkimų turą, kuriame surinko 44,72 proc. balsų, nusileisdamas esamam merui Vytautui Grubliauskui. Buvo išrinktas Klaipėdos savivaldybės tarybos nariu.
Klaipėdos miesto savivaldybės meras (nuo 2023 m.)
2023 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybų rinkimai
2022 m. A. Vaitkus buvo vienas iš nepriklausomo politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ steigėjų ir lyderių. Komiteto iškeltas kaip kandidatas į Klaipėdos miesto mero postą 2023 m. savivaldos rinkimuose. Pirmajame Klaipėdos miesto mero rinkimų ture kovo 5 d. A. Vaitkus surinko 23,56 proc. ir užėmė pirmąją vietą. Antroje vietoje liko konservatorius Audrius Petrošius (20,43 proc.). Antrajame rinkimų ture kovo 19 d. A. Vaitkus išrinktas Klaipėdos miesto meru, surinkęs 61,64 proc. balsų, antroje vietoje likęs Audrius Petrošius gavo 36,85 proc. rinkėjų balsų.
Balandžio 14 d. A. Vaitkaus vadovaujamas komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ pasirašė Klaipėdos miesto tarybos valdančiosios koalicijos sutartį su partija „Laisvė ir teisingumas“ (7 mandatai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (3 mandatai) ir Lietuvos socialdemokratų partija (3 mandatai). Naujojoje taryboje valdančioji dauguma iš 31 mandato turėjo 21 mandatą. Tarp naujai suformuotos valdančiosios daugumos buvo du buvę Klaipėdos miesto merai: Rimantas Taraškevičius ir Vytautas Grubliauskas.
Mero komanda
2023 m. balandžio 20 d. A. Vaitkus buvo prisaikdintas Klaipėdos miesto savivaldybės meru. Į vicemerų postus buvo patvirtinos A. Vaitkaus pasiūlyta komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ narė Vaida Raugelė ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ narė Lina Šukytė-Korsakė. 2023 m. gegužės 24 d. trečiuoju Klaipėdos vicemeru tapo Algirdas Kamarauskas.
2024 m. spalį vykusiuose parlamento rinkimuose vicemerė L. Šukytė-Korsakė buvo išrinkta į Seimą. Iki 2024 m. pabaigos naujų kandidatų į atsilaisvinusį miesto vicemero postą, priklausantį partijai „Laisvė ir teisingumas“, nebuvo skelbta. 2025 m. sausį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad preliminariais duomenimis į vicemero pareigas kandidatu iškeltas teisininkas Giedrius Didjurgis („Nemuno Aušra“). Vasario 19 d. Klaipėdos miesto taryba patvirtino G. Didjurgį vicemeru.
2025 m. balandžio 30 d. V. Raugelė pranešė apie savo pasitraukimą iš vicemerės pareigų. Vicemerės poste V. Raugelė buvo atsakinga už Socialinės gerovės, Švietimo ir sveikatos departamentus ir Turto valdymo skyrių.
2025 m. mero patarėjų pareigas užima Asta Anilionė-Lipovec (politinis komitetas „Ištikimo Klaipėdai“) ir Mantas Macikas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).
Darbai (2023 - 2025 m.)
2023 m. Klaipėdos miesto savivaldybė pradėjo senamiesčio fasadų atnaujinimo paramos programą. Sulaukus 27 paraiškų, programa praplėsta, jai skirta 650 tūkstančių eurų parama. 2025 m. sausį programa dėl senamiesčio pastatų fasadų tvarkymo buvo pratęsta.
2024 m. vasarį Klaipėdos savivaldybė pradėjo įgyvendinti keturis projektus, kurių metu Kauno gatvės gyvenamajame rajone nuspręsta įrengti 957 parkavimo vietas (darbų kaštai – 5,5 milijonai eurų).
2023 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto taryba priėmė nutarimus, kuriais švietimo įstaigose įsteigta daugiau mokytojų padėjėjų bei ikimokyklinio ugdymo mokytojų etatų. Bendrai miesto mokyklose ir ugdymo įstaigose sukurtas 191 naujas etatas.
Atgimimo aikštės rekonstrukcija
2024 m. gegužę A. Vaitkus paskelbė apie Klaipėdos miesto savivaldybės 21 milijono eurų vertės sutarties pasirašimą su bendrove „Infes“ dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbų atlikimo. Pranešime spaudai A. Vaitkus nurodė, kad vietoje „apleistos ir gėdą miestui darančios erdvės“, miestiečiai turės „šiuolaikiškai sutvarkytą aikštę, o kartu bus išspręstas ir parkavimo klausimas šioje miesto dalyje“. Sutarties sudarymo metu tikėtasi, kad darbai turėtų trukti nuo 17 iki 19 mėnesių.
2024 m. liepą prasidėjo rekonstrukcijos darbai aikštėje. Tų pačių metų spalio 1 d. rekonstrukcijos darbai sustabdyti dėl archeologinių kasinėjimų metu rastų karo laikų sprogmenų (apie 20 vienetų). A. Vaitkus kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją dėl kariuomenės pagalbos sprogmenų nukenksminimui. Lapkričio 7 d. A. Vaitkus dėl rastų sprogmenų Klaipėdoje paskelbė ekstremalią situaciją. Sprogmenų paieškos darbai pradėti lapkričio 20 d. A. Vaitkus nurodė, kad kol nebuvo paskelbta ekstremali padėtis, tol išminuotojai neturėjo teisinio pagrindo imtis aikštės patikros darbų. Paskelbta, kad iš viso buvo aptikta 25 vienetai įvairių sprogmenų.
2025 m. sausio 25 d. paskelbtas viešas kreipimasis į miesto savivaldybės administraciją „Dėl Atgimimo aikštės ir archeologinio paveldo apsaugos“. Jame nurodyta, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas yra „mažai argumentuotas mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas“. Taip pat išsakyta nuomonė, kad aikštėje aptiktas archeologines atodangas būtina išsaugoti ateities kartoms ir dėl to, esant būtinybei, raginama stabdyti požeminės stovėjimo aikštelės statybas.
Nutraukti projektai
2023 m. birželį A. Vaitkus patvirtino, kad planai statyti naują Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą (polikliniką) Birutės gatvėje buvo nutraukti, nusprendus tvarkyti Klaipėdos miesto poliklinikos pastatą Taikos prospekte. A. Vaitkus nurodė, kad naujos poliklinikos kaina buvo per aukšta ir siekė beveik 20 milijonų už 4 000 kvadratinių metrų. Jūrininkų poliklinikos parengemieji darbai miestui kainavo 133 130 eurų.
2023 m. rugpjūtį pranešta apie žiedinės Baltijos ir Taikos prospektų sankryžos rekonstrukcijos nutraukimą (parengemieji darbai ir netesybų kaštai - 135 930 eurų). 2023 m. rugsėjį nutraukta sutartis dėl pėsčiųjų-dviračių tako ir tako prie Girulių centrinio paplūdimio tvarkymo.
Šeima
A. Vaitkus yra vedęs Iloną Vaitkienę. Turi du sūnus: Andrių ir Edgarą.
Apdovanojimai
- 2003 m. – už tarptautinį intermodalinį geležinkelių projektą „Vikingas“ apdovanotas Ukrainos III laipsnio Georgijaus medaliu „Garbė. Šlovė. Darbas“.
- 2003 m. – Tarptautinės populiarumo reitingų akademijos – International Academic Rating of popularity „Golden Fortune“ diplomas už bendradarbiavimą tarp Ukrainos ir Lietuvos transporto srityje.
- 2006 m. – už sėkmingą veiklą ir laimėjimus įvertinant Lietuvos, kaip jūrų ir tranzito valstybės, statusą pasaulinėje rinkoje įteiktas tarptautinio verslo žurnalo „Jūra-More-Sea“ garbės diplomas „2005 metų asmenybė jūros ir transporto industrijoje“.
- 2007 m. – Portugalijos ordino kavalierius „Už nuopelnus“.
- 2009 m. – įteiktas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos Garbės ženklo diplomas už svarų indėlį formuojant palankią aplinką Lietuvos jūrų uostų industrijos vystymuisi, jos saugiam ir efektyviam darbui.
- 2014 m. – Ūkio ministerijos medalis už nuopelnus verslui.
- 2014 m. – Prekybos pramonės ir amatų rūmų apdovanojimas – antrojo laipsnio sidabrinė Darbo žvaigždė už nuopelnus Lietuvos ūkiui.
- 2015 m. – AB „Lietuvos geležinkeliai“ įteikė pirmojo laipsnio apdovanojimo ženklą už nuopelnus Lietuvos geležinkeliams.
- 2015 m. – gavo Susisiekimo ministerijos garbės ženklą „Už nuopelnus susisiekimo sistemai“.
- 2016 m. – įteiktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos ženklas „Profesijos riteris“.
- 2018 m. – Lietuvos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklas.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Arvydas Vaitkus, Kas yra Arvydas Vaitkus? Ką reiškia Arvydas Vaitkus?