Arcangelo Corelli

Arkandželas Korelis
Arkandželo Korelio portretas (autorius Jan Frans van Douven)
Gimė	1653 m. vasario 17 d.
Mirė	1713 m. sausio 8 d. (59 metai) Roma
Tautybė	italas
Veikla	baroko kompozitorius, smuikininkas
Vikiteka	Arcangelo Corelli

Arkandželas Korelis (it. Arcangelo Corelli, 1653 m. vasario 17 − 1713 m. sausio 8 d.) – italų baroko kompozitorius ir smuikininkas virtuozas. Padarė reikšmingos įtakos solo sonatos, trio sonatos ir concerto grosso (arba concerti grossi) žanruose. Buvo vienu reikšmingiausių smuiko grojimo technikos mokytojų Vakarų muzikos istorijoje ir pirmuoju kompozitoriumi, kuris išgarsėjo išimtinai vien instrumentiniais kūriniais..

Biografija

Arkandželas Korelis gimė 1653 m. vasario 17 d. miestelyje, tarp Bolonijos ir Ravenos. Jo tėvai Arcangelo ir Santa Corelli buvo pasiturintys žemės savininkai. Sūnus buvo pavadintas tėvo, kuris mirė mėnuo prieš jam gimstant, vardu. Korelis turėjo 4 vyresnius brolius. Pagal liudijimus, muzikos Korelis mokėsi pas dvasininką Faencoje, po to mokėsi Luge ir 1666 m. persikėlė į Boloniją, kuris buvo reikšmingu muzikinės kultūros centru Italijoje. Anot , Korelis mokėsi pas smuikininką Giovanni Benvenuti, vėliau – pas Leonardo Brugnoli. Minimi ir kiti mokytojai. 1670 m. Korelis įstojo į Bolonijos Filharmoniją (Accademia Filarmonica).

1675 m. Arkandželas Korelis minimas Romoje smuikininku orkestro sudėtyje pasirodymo bažnyčioje metu. Jo gyvenimo metai tarp 1670 ir 1675 m. nežinomi. Spėjamos kelionės į Prancūziją (kur jis esą sukėlė Liuli pavydą) ir Ispaniją – niekuo nepatvirtintos. Romoje Arkandželas Korelis greitai tapo vienu žymiausių miesto smuikininkų. 1676–1678 m. jis smuikavo San Marcello bažnyčioje oratorijas. 1676 ir 1678 m. vėl minimas bažnyčioje. 1679 m. jis smuikavo Teatro Capranica atidarymo metu. Minima, kad 1679 m. jis dirbo Švedijos karalienei Romoje , jam kūrinius užsakinėjo kilmingieji. 1681 m. Korelis sukūrė pirmąjį savo opusą iš 12 bažnytinės muzikos trio sonatų, kurį dedikavo karalienei . Po Kristinos Arkandželo Korelio rėmėju tapo kardinolas Benedetto Pamphili, kuris jau anksčiau rėmė renginius San Marcello bažnyčioje.

Gali būti, kad apie 1680 m. Korelis lankėsi Vokietijoje. 1682 m. vėl minimas pirmuoju smuikininku San Luigi bažnyčioje. Antruoju smuikininku buvo jo mokinys Matteo Fornari. 1684 m. Korelis įtrauktas į Šv. Secilijos kongregaciją kartu su Alessandro Scarlatti. 1685 m. Korelis publikavo 2-ąjį opusą − trio sonatų rinkinį, dedikuotą rėmėjui kardinolui Benedetto Pamphili, kurio Palazzo al Corso rūmuose tikriausiai nuolat koncertuodavo. 1687 m. Korelis buvo pirmuoju smuikininku iš 150 ir 100 dainininkų koncertų Kristinos rezidencijos Pallazzo Riario metu, surengtų Anglijos karaliaus Jokūbo II ambasadoriaus Rodžerio Palmerio Vatikane garbei. Tais pat metais Korelis vadovavo mišių atlikimui Jėzaus Vardo bažnyčioje ir Santa Casa Lorete pasveikimo proga. Antrajam pasirodymui Korelis dar sukūrė simfoniją trimitui.

1687 m. kardinolas Benedetto Pamphili pasamdė Korelį muzikos vadovu už 10 Florencijos piastrų mėnesinį atlygį. Korelis, Matteo Fornari ir ispanų kilmės violončelininkas Giovanni Lorenzo Lulier dažnai koncertuodavo kaip styginių trio. Lulier pats buvo kompozitorius ir su Korelio pagalba rašė muziką koncertams. 1689 m. Korelis paruošė savo 3 opusą iš 12 sonatų, dedikuotą Modenos hercogui Frančeskui II. 1690 m. Arkandželas Korelis persikraustė į Boloniją, kur jį rėmė kardinolas Pietro Ottoboni, kuriam tuomet buvo vos 22 metai (į postą paskirtas dėdės popiežiaus Aleksandro VIII). 1694 m. kardinolui Korelis sukūrė 4-ąjį opusą. 1700 m. jis paruošė 5-ąjį opusą, dedikuotą Brandenburgo elektoriaus žmonai Sofijai Šarlotei. 1702 m. Korelis trumpai lankėsi Neapolyje, kur vadovavo operos koncertams. Anot pasakojimų, Korelis buvo nustebintas neapoliečių meistriškumo ir pats pradėjęs groti Alessandro Scarlatti kūrinį kelis kartus suklydo.

Arkandželo Korelio kūrinių ištraukos

1706 m. Korelis, kartu su ir Alessandro Scarlatti, buvo priimtas į Romos Arkadijos akademiją (Accademia degli Arcadi). Apie 1707–1708 m. Korelis tikriausiai turėjo ryšių su Hendeliu, atliko keletą jo kūrinių, minima, nesėkmingai. Po 1707 m. Arkandželas Korelis pasitraukė iš aktyvaus muzikavimo, peržiūrėjo savo kūrinius concerto grosso žanre. Kūrė 6-ąjį opusą. 1713 m. parašė testamentą, kuriuo visus savo smuikus ir rankraščius dovanojo mokiniui Matteo Fornari, po paveikslą – kardinolams rėmėjams Pietro Ottoboni ir Carlo Colonna. Arkandželas Korelis mirė 1713 m. sausio 8 d. Palaidotas Romos Santa Maria della Rotonda (Panteone). Po Korelio mirties Matteo Fornari publikavo 6-ąjį opusą Amsterdame, dedikuotą Pfalco elektoriui Johanui Vilhelmui II, kaip buvo planuota Korelio. Korelio įtaka plito tiek per jo kūrinius, tiek per mokymą. Jis laikomas vienu reikšmingiausių smuiko mokytojų istorijoje, concerto grosso žanro formos formuotoju.

Kūryba

Pagrindinę Korelio kūrybos dalį sudaro 6 instrumentinių kūrinių opusai.

• 1 opusas. 12 trio sonatų (Roma, 1681 m.);
• 2 opusas. 12 trio ir da camera sonatų (Roma, 1685 m.);
• 3 opusas. 12 trio sonatų (Roma, 1689 m.);
• 4 opusas. 12 trio ir da camera sonatų (Roma, 1694 m.);
• 5 opusas. 12 sonatų smuikui arba smuikui ir klavesinui (taip pat, kaip concerti grossi pagal Geminiani, Roma, 1700 m.);
• 6 opusas. 12 concerti grossi (Amsterdamas, 1714 m.)

Išnašos

1. „Arcangelo Corelli - Oxford Reference“. oxfordreference.com. Suarchyvuota iš originalo 2014-02-02. Nuoroda tikrinta 2016-06-01.

Nuorodos

Vikiteka: Arcangelo Corelli – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Arkandželas Korelis Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
• Allmusic apie Arkandželą Korelį: biografija, reviu, kūriniai
• Arkandželo Korelio kūrinių natos, ištraukos Paetrucci Music Library svetainėje
• baroquemusic.org Archyvuota kopija 2014-04-17 iš Wayback Machine projekto.
• 52composers.com Archyvuota kopija 2014-01-08 iš Wayback Machine projekto.
• treccani.it
• thefamouspeople.com
• Arkandželo Korelio diskografija discogs.com svetainėje
• Arkandželo Korelio diskografija naxos.com svetainėje
• Arcangelo Corelli svetainėje Last.fm