Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Arabų kultūra arabų ir jų nukariautų Artimųjų bei Vidurinių Rytų Šiaurės Afrikos ir Pietvakario Europos tautų yra pranaš

Arabų civilizacija

  • Pagrindinis puslapis
  • Arabų civilizacija
Arabų civilizacija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Arabų kultūra – arabų ir jų nukariautų Artimųjų bei Vidurinių Rytų, Šiaurės Afrikos ir Pietvakario Europos tautų.

Istorija

Dar iki islamo VII a. Arabijos gyventojai turėjo savitą kultūrą, tačiau dabartine prasme arabų kultūra pradėjo formuotis VII–X a. arabų valstybėje – Kalifate. Dalis arabų užkariautų kraštų – Sirija, Palestina, Egiptas, Irakas, Šiaurės Afrika – perėmė arabų kalbą ir religiją. Arabai perėmė senovės graikų, romėnų, indų, kinų ir užkariautųjų kraštų kultūrą ir, jos veikiami, kartu su nukariautomis tautomis sukūrė naują savarankišką kultūrą, turinčią pasaulinę reikšmę.

Nuo VII a. pab. iki VIII a. vid. arabų kultūros centrai buvo sostinė Damaskas (Sirijoje), Meka ir Medina (Arabijos pusiasalyje), ir Basra (Irake). Šiuose centruose susiformavo religijos, filosofijos idėjos, pirmieji mokslo ir architektūros laimėjimai. Arabų poezija plito ir toliau vystėsi Kalifato provincijose nuo Pirėnų iki Indo. Nuo VIII a. vid. beveik 300 metų arabų kultūros centras buvo Abasidų dinastijos sostinė Bagdadas. Abasidų dinastijos laikai buvo arabų kultūros didžiausio klestėjimo laikotarpis. X a. vid. Kalifatas suskilo ir arabų kultūra pradėjo smukti. X–XV a. ji tebeklestėjo tik Šiaurės Afrikoje ir Kordobos kalifate. XVI a., po turkų užkariavimų, arabų kultūra ir čia apmirė.

Naujas arabų kultūros pakilimas prasidėjo XIX a. I pusėje, sustiprėjus nacionaliniam išsivadavimo judėjimui.

Kalba

Pagrindinis straipsnis – arabų kalba.

Arabų kalba – semitų kalbų grupės kalba, priklausanti Afro-Azijos kalbų šeimai, ir yra glaudžiai susijusi su hebrajų ir aramėjų kalbomis. Vartojama arabų šalyse, iš dalies Irane, Turkijoje, Afganistane, Izraelyje, Palestinoje, Indonezijoje, Etiopijoje, Somalyje, Čade, Tanzanijoje. Arabų kalba gimtoji yra daugiau nei 280 milijonų žmonių, o kaip antroji – daugiau nei 250 milijonų.

Dabartinė šnekamoji arabų kalba susiskirsčiusi į daugybę tarmių, kuriomis kalbantys kartais sunkiai tarpusavyje susišneka. Rytų stačiatikių vartojama arabų kalba labai skiriasi nuo šnekamosios arabų kalbos. Šnekamoji kalba skiriasi nuo literatūrinės, kuri yra formalesnė ir griežtesnė, dažnai vartojami tik tam tikroms situacijoms būdingi terminai.

Religija

Pagrindinis straipsnis – Islamas.

Prieš įsivyraujant islamui tarp arabų buvo palitusios vietinės pagoniškos religijos. Kai kurios gentys rinkosi krikščionybę ar judaizmą.

Vėliau atsiradęs islamas plėsdamasis tapo vyraujančia religija tarp arabų tautų. Daugumoje arabų šalių vyrauja sunitai. Šiitai paplitę Bahreine, Irane, Pietų Irake, dalyje Saudo Arabijos, pietų Libane, dalyje Sirijos ir Šiaurės Jemene. 9,2 % gyventojų Artimųjų Rytų gyventojų yra krikščionys. Libane krikščionys sudaro 39 % visų gyventojų, Sirijoje - 15 %.

Filosofija

Atsiradus islamui pradėta kurti šios religijos filosofija. VIII a. II pusėje atsiradę , racionaliosios islamo teologijos šalininkai, ėmė skelbti vieno dievo ir teisingumo principus.

Literatūra

Arabų literatūra atsirado VI amžiuje. Prieš tai buvo tik rašytiniai fragmentai. VII amžiuje parašytas Koranas yra arabų pasaulyje įtakingiausia kultūros, religijos ir literatūros knyga. Korane vartojama kalba yra klasikinė arabų kalba. Ji šiek tiek skiriasi nuo šiuolaikinės arabų kalbos, bet yra suprantama. Kitas ypač reikšmingas kūrinys yra pasakos Tūkstantis ir viena naktis. Tai arabų pasakų rinkinys, kurio šaltinis – IX a. persų pirklio „Tūkstantis pasakų“ vertimas. Pasakų rinkinys turėjo įtakos daugelio Azijos ir Europos tautų tautosakai bei literatūrai. Manoma, kad rinkinio jungianti istorija apie Šacherezadą sugalvota tik XIV amžiuje.

Muzika

Arabų muzika susiformavo VII–X a. iš beduinų muzikos. Ji buvo veikiama kitų tautų: graikų ir persų muzikos tradicijų. Ji daugiausia buvo vienbalsė . Melodijos pagrįstos septynialaipsnėmis dermėmis, kuriose tarp pagrindinių laipsnių vartojama pusė tono ir mažesni intervalai.

Arabų muzikos pasaulyje jau seniai dominuoja Kairas. Šiuo metu populiarėja Beirutas, kuris tampa pagrindiniu arabų muzikos kultūros centru. Klasikinė arabų muzika labai populiari tarp gyventojų. Arabų pasaulio muzika galima vadinti regionine, nes už arabų pasaulio sienų yra labai silpnai žinoma ir retai klausoma.

Arabų muzikos kultūra turėjo įtakos ispanų, portugalų muzikai ir kai kurių europietiškų muzikos instrumentų raidai.

Populiariausi :

Styginiai:

  • rebabas
  • kanūnas
  • ūdas

Pučiamieji:

  • nėjus

Mušamieji:

  • dufas
  • darbuka

Gamtos mokslai ir technika

Kalifato gamtos mokslų centrai iš pradžių buvo Sirija ir iš dalies pietvakarių Iranas. Čia pradėta versti antikinius veikalus į arabų kalbą ir juos komentuoti. Vertimai iš graikų ir sirų kalbos vėliau dažnai buvo vienintelis šaltinis, iš kurio Vakarų Europa pažino antikos mokslo veikalus.

Per arabus Europoje paplito dauguma technikos naujovių, tokių kaip kompasas, ir kiti. Dauguma naujovių arabai perėmė iš Kinijos ir Indijos.

IX a. svarbiu mokslo centru tapo Bagdadas. Jame formavosi mokslo kryptis, padedanti spręsti praktinius statybos, geodezijos ir prekybos uždavinius. Intensyviai vystėsi astronomija ir matematika, mineralogija, aprašomoji geografija. Suskilus Kalifatui į atskiras valstybes atsirado ir naujų mokslo centrų: Damaskas ir Chalebas, Kairas, , Samarkandas, Gaznis, Kordoba, Sevilija ir Granada. Dideli mokslo centrai buvo Buchara ir Isfahanas, kuriuose nuo XI a. pabaigos observatorijoje dirbo persų poetas ir mokslininkas Omaras Chajamas, rašęs mokslinius traktatus arabų kalba.

Matematikos raidai islamo šalyse didelį poveikį turėjo Indijos mokslo tradicijos. Paplito iš indų matematikų perimta dešimtainė pozicinė skaičiavimo sistema su nuliu. Daug nuveikė arabų astronomai. Buvo išversti ir komentuoti Ptolemėjaus darbai ir indų astronomijos veikalai. Remdamiesi graikų dangaus kūnų modeliavimo metodais ir indų skaičiavimo taisyklėmis, arabų astronomai sudarė zidžų – sferinės astronomijos lentelių ir skaičiavimo taisyklių rinkinių. Šiuo metu yra išlikę 100 vienetų. „Optika“ buvo plačiai žinoma Vakarų Europoje. „Medicinos kanonu“ gydytojai ilgai naudojosi vid. amžių Rytuose ir Vakarų Europoje. Svarbus farmakologijos traktatas. Šiek tiek vystėsi chemija ir botanika.

Arabų geografai ir keliautojai aprašė visus musulmoniškuosius Rytus, be to, Europą, Šiaurės ir Centrinę Afriką, Rytų Afrikos ir Azijos pakrantes ligi pat Korėjos, Malajų salyną. Kartografai atgamino Ptolemėjo žemėlapius ir kai kuriuos scheminius senovės Irano žemėlapius. Susipažinę su Ptolemėjo ir kitų antikos mokslininkų veikalais, arabai toliau plėtojo matematinę geografiją. IX a. pasirodė pirmieji aprašomosios geografijos veikalai su fantastinėmis ir realiomis žiniomis apie svetimas šalis ir tautas. Ypač žinomas Europoje buvo al Idrisijus. Jo veikale su 70 žemėlapių aprašyta, be musulmoniškųjų Rytų, daugelis Vakarų ir Rytų Europos šalių, tautų ir miestų. Vasko da Gamos locmano ir darbai apibendrino daugiaamžę arabų jūreivystės praktiką.

Maistas

Pagrindinis straipsnis – Artimųjų Rytų virtuvė.

Arabų kultūroje yra nemažai valgymo ir gaminimo normų, taisyklių. Dalis maisto kultūros tradicijų atsirado dėl jų aplinkoje vyraujančių maistinių kultūrų - datulių, kviečių, miežių, ryžių. Šiuolaikinė arabų virtuvė susideda iš labai įvairių kultūrų, aprėpiančių Iraką, Maroką, Libaną, Egiptą ir kt. dažnai sudaryti iš ryžių. Šalia jų patiekiama arba vištiena. Taip pat kvapnios troškintos daržovės, dažnai su pomidorų padažu. Geriama kava ar arbata su miltais.

Arabų virtuvės skirstomos į Magrebo, Levanto, Arabijos.

Taip pat skaitykite

  • Artimųjų Rytų istorija
  • Islamas
  • Arabų kalba
  • Arabai
  • Artimųjų Rytų virtuvė

Šaltiniai

  • Coexisting Contemporary Civilizations: Arabo-Muslim, Bharati, Chinese, and Western. INU PRESS, Geneva, 2000, 530 psl. ISBN 2-88155-004-5
  • Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija: I tomas. Leidykla „Mokslas“, Vilnius,1976, 640 psl.
   Šis straipsnis apie kultūrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 14:59

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Arabų civilizacija, Kas yra Arabų civilizacija? Ką reiškia Arabų civilizacija?

Arabu kultura arabu ir ju nukariautu Artimuju bei Viduriniu Rytu Siaures Afrikos ir Pietvakario Europos tautu yra pranaso Mahometo kapas esantis Medinoje IstorijaDar iki islamo VII a Arabijos gyventojai turejo savita kultura taciau dabartine prasme arabu kultura pradejo formuotis VII X a arabu valstybeje Kalifate Dalis arabu uzkariautu krastu Sirija Palestina Egiptas Irakas Siaures Afrika pereme arabu kalba ir religija Arabai pereme senoves graiku romenu indu kinu ir uzkariautuju krastu kultura ir jos veikiami kartu su nukariautomis tautomis sukure nauja savarankiska kultura turincia pasauline reiksme Nuo VII a pab iki VIII a vid arabu kulturos centrai buvo sostine Damaskas Sirijoje Meka ir Medina Arabijos pusiasalyje ir Basra Irake Siuose centruose susiformavo religijos filosofijos idejos pirmieji mokslo ir architekturos laimejimai Arabu poezija plito ir toliau vystesi Kalifato provincijose nuo Pirenu iki Indo Nuo VIII a vid beveik 300 metu arabu kulturos centras buvo Abasidu dinastijos sostine Bagdadas Abasidu dinastijos laikai buvo arabu kulturos didziausio klestejimo laikotarpis X a vid Kalifatas suskilo ir arabu kultura pradejo smukti X XV a ji tebeklestejo tik Siaures Afrikoje ir Kordobos kalifate XVI a po turku uzkariavimu arabu kultura ir cia apmire Naujas arabu kulturos pakilimas prasidejo XIX a I puseje sustiprejus nacionaliniam issivadavimo judejimui KalbaFreska is rumu Sirijoje sukurta VII amziuje Pagrindinis straipsnis arabu kalba Arabu kalba semitu kalbu grupes kalba priklausanti Afro Azijos kalbu seimai ir yra glaudziai susijusi su hebraju ir arameju kalbomis Vartojama arabu salyse is dalies Irane Turkijoje Afganistane Izraelyje Palestinoje Indonezijoje Etiopijoje Somalyje Cade Tanzanijoje Arabu kalba gimtoji yra daugiau nei 280 milijonu zmoniu o kaip antroji daugiau nei 250 milijonu Dabartine snekamoji arabu kalba susiskirsciusi į daugybe tarmiu kuriomis kalbantys kartais sunkiai tarpusavyje susisneka Rytu staciatikiu vartojama arabu kalba labai skiriasi nuo snekamosios arabu kalbos Snekamoji kalba skiriasi nuo literaturines kuri yra formalesne ir grieztesne daznai vartojami tik tam tikroms situacijoms budingi terminai ReligijaPagrindinis straipsnis Islamas Pries įsivyraujant islamui tarp arabu buvo palitusios vietines pagoniskos religijos Kai kurios gentys rinkosi krikscionybe ar judaizma Veliau atsirades islamas plesdamasis tapo vyraujancia religija tarp arabu tautu Daugumoje arabu saliu vyrauja sunitai Siitai paplite Bahreine Irane Pietu Irake dalyje Saudo Arabijos pietu Libane dalyje Sirijos ir Siaures Jemene 9 2 gyventoju Artimuju Rytu gyventoju yra krikscionys Libane krikscionys sudaro 39 visu gyventoju Sirijoje 15 FilosofijaAtsiradus islamui pradeta kurti sios religijos filosofija VIII a II puseje atsirade racionaliosios islamo teologijos salininkai eme skelbti vieno dievo ir teisingumo principus LiteraturaKoranas yra svarbiausia arabu ir musulmonu knyga Arabu literatura atsirado VI amziuje Pries tai buvo tik rasytiniai fragmentai VII amziuje parasytas Koranas yra arabu pasaulyje įtakingiausia kulturos religijos ir literaturos knyga Korane vartojama kalba yra klasikine arabu kalba Ji siek tiek skiriasi nuo siuolaikines arabu kalbos bet yra suprantama Kitas ypac reiksmingas kurinys yra pasakos Tukstantis ir viena naktis Tai arabu pasaku rinkinys kurio saltinis IX a persu pirklio Tukstantis pasaku vertimas Pasaku rinkinys turejo įtakos daugelio Azijos ir Europos tautu tautosakai bei literaturai Manoma kad rinkinio jungianti istorija apie Sacherezada sugalvota tik XIV amziuje MuzikaArabu muzika susiformavo VII X a is beduinu muzikos Ji buvo veikiama kitu tautu graiku ir persu muzikos tradiciju Ji daugiausia buvo vienbalse Melodijos pagrįstos septynialaipsnemis dermemis kuriose tarp pagrindiniu laipsniu vartojama puse tono ir mazesni intervalai Arabu muzikos pasaulyje jau seniai dominuoja Kairas Siuo metu populiareja Beirutas kuris tampa pagrindiniu arabu muzikos kulturos centru Klasikine arabu muzika labai populiari tarp gyventoju Arabu pasaulio muzika galima vadinti regionine nes uz arabu pasaulio sienu yra labai silpnai zinoma ir retai klausoma Arabu muzikos kultura turejo įtakos ispanu portugalu muzikai ir kai kuriu europietisku muzikos instrumentu raidai Populiariausi Styginiai rebabas kanunas udas Puciamieji nejus Musamieji dufas darbukaGamtos mokslai ir technikaKalifato gamtos mokslu centrai is pradziu buvo Sirija ir is dalies pietvakariu Iranas Cia pradeta versti antikinius veikalus į arabu kalba ir juos komentuoti Vertimai is graiku ir siru kalbos veliau daznai buvo vienintelis saltinis is kurio Vakaru Europa pazino antikos mokslo veikalus Per arabus Europoje paplito dauguma technikos naujoviu tokiu kaip kompasas ir kiti Dauguma naujoviu arabai pereme is Kinijos ir Indijos IX a svarbiu mokslo centru tapo Bagdadas Jame formavosi mokslo kryptis padedanti spresti praktinius statybos geodezijos ir prekybos uzdavinius Intensyviai vystesi astronomija ir matematika mineralogija aprasomoji geografija Suskilus Kalifatui į atskiras valstybes atsirado ir nauju mokslo centru Damaskas ir Chalebas Kairas Samarkandas Gaznis Kordoba Sevilija ir Granada Dideli mokslo centrai buvo Buchara ir Isfahanas kuriuose nuo XI a pabaigos observatorijoje dirbo persu poetas ir mokslininkas Omaras Chajamas rases mokslinius traktatus arabu kalba Matematikos raidai islamo salyse didelį poveikį turejo Indijos mokslo tradicijos Paplito is indu matematiku perimta desimtaine pozicine skaiciavimo sistema su nuliu Daug nuveike arabu astronomai Buvo isversti ir komentuoti Ptolemejaus darbai ir indu astronomijos veikalai Remdamiesi graiku dangaus kunu modeliavimo metodais ir indu skaiciavimo taisyklemis arabu astronomai sudare zidzu sferines astronomijos lenteliu ir skaiciavimo taisykliu rinkiniu Siuo metu yra islike 100 vienetu Optika buvo placiai zinoma Vakaru Europoje Medicinos kanonu gydytojai ilgai naudojosi vid amziu Rytuose ir Vakaru Europoje Svarbus farmakologijos traktatas Siek tiek vystesi chemija ir botanika Arabu geografai ir keliautojai aprase visus musulmoniskuosius Rytus be to Europa Siaures ir Centrine Afrika Rytu Afrikos ir Azijos pakrantes ligi pat Korejos Malaju salyna Kartografai atgamino Ptolemejo zemelapius ir kai kuriuos scheminius senoves Irano zemelapius Susipazine su Ptolemejo ir kitu antikos mokslininku veikalais arabai toliau pletojo matematine geografija IX a pasirode pirmieji aprasomosios geografijos veikalai su fantastinemis ir realiomis ziniomis apie svetimas salis ir tautas Ypac zinomas Europoje buvo al Idrisijus Jo veikale su 70 zemelapiu aprasyta be musulmoniskuju Rytu daugelis Vakaru ir Rytu Europos saliu tautu ir miestu Vasko da Gamos locmano ir darbai apibendrino daugiaamze arabu jureivystes praktika MaistasArbatos patiekimas TunisePagrindinis straipsnis Artimuju Rytu virtuve Arabu kulturoje yra nemazai valgymo ir gaminimo normu taisykliu Dalis maisto kulturos tradiciju atsirado del ju aplinkoje vyraujanciu maistiniu kulturu datuliu kvieciu mieziu ryziu Siuolaikine arabu virtuve susideda is labai įvairiu kulturu aprepianciu Iraka Maroka Libana Egipta ir kt daznai sudaryti is ryziu Salia ju patiekiama arba vistiena Taip pat kvapnios troskintos darzoves daznai su pomidoru padazu Geriama kava ar arbata su miltais Arabu virtuves skirstomos į Magrebo Levanto Arabijos Taip pat skaitykiteArtimuju Rytu istorija Islamas Arabu kalba Arabai Artimuju Rytu virtuveSaltiniaiCoexisting Contemporary Civilizations Arabo Muslim Bharati Chinese and Western INU PRESS Geneva 2000 530 psl ISBN 2 88155 004 5 Lietuviskoji Tarybine enciklopedija I tomas Leidykla Mokslas Vilnius 1976 640 psl Sis straipsnis apie kultura yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    UEFA čempionų lyga 1996–1997 m.

  • Liepa 18, 2025

    UEFA čempionų lyga 1995–1996 m.

  • Liepa 18, 2025

    UD Vilafranquense

  • Liepa 19, 2025

    UNESCO Nykstančių kalbų atlasas

  • Liepa 18, 2025

    Tūbuotasis suopis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje