Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Arūnas SverdiolasArūnas Sverdiolas 2011 m gegužės 15 d įteikiant Stasio Šalkauskio premijąGimė 1949 m balandžio 22 d 76

Arūnas Sverdiolas

  • Pagrindinis puslapis
  • Arūnas Sverdiolas
Arūnas Sverdiolas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Arūnas Sverdiolas
Arūnas Sverdiolas 2011 m. gegužės 15 d. įteikiant Stasio Šalkauskio premiją
Gimė 1949 m. balandžio 22 d. (76 metai)
Vilnius
Tėvai Solomonas Sverdiolas

Janina Gaidelytė-Sverdiolienė

Veikla Lietuvos filosofas, pedagogas, visuomenės veikėjas
Alma mater Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

Stasio Šalkauskio premija (2011 m.)
Lietuvos mokslo premija (2013 m.)

Vikiteka Arūnas Sverdiolas

Arūnas Sverdiolas (g. 1949 m. Vilniuje) – yra Lietuvos filosofas, filosofijos istorikas, vertėjas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

Biografija

Tėvas Lietuvos Dainų švenčių organizatorius , brolis Dainius Sverdiolas. 1968–1973 m. studijavo Vilniaus universitete. 1975–1978 m. TSRS Mokslų akademijos Filosofijos instituto Maskvoje aspirantas, 1979 m. čia apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją apie katalikiškąją kultūros filosofiją tarpukario Lietuvoje, kuri 1993 m. nostrifikuota kaip humanitarinių mokslų daktaro disertacija. 2007 m. lapkričio 23 d. atliko filosofijos krypties habilitacijos procedūrą Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete tema „Hermeneutinė kultūros filosofija“.

Išsilavinimas

1968–1973 m. – žurnalistikos studijos Vilniaus Universitete. 1975–1978 m. – TSRS Mokslų akademijos Filosofijos instituto Maskvoje aspirantas, 1979 m. ten apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Katalikų kultūros filosofija buržuazinėje Lietuvoje“. 2007 m. gavo filosofijos krypties habilituoto daktaro laipsnį Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultete (tema „Hermeneutinė kultūros filosofija“).

Mokslinė ir pedagoginė veikla

1974 m. pradėjo dirbti Lietuvos MA Filosofijos, sociologijos ir teisės institute (nuo 2002 m. Kultūros, filosofijos ir meno institutas, nuo 2009 m. Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir dirba jame iki šiol Šiuolaikinės filosofijos skyriuje (vyriausiasis mokslo darbuotojas). Dėstė ar dėsto įvairias filosofines ir metodologines disciplinas (filosofiją, filosofijos istoriją, dabartinę filosofiją, hermeneutiką, kultūros filosofiją, humanitarinių mokslų metodologiją, dailėtyros metodologiją, dabartines kultūros teorijas, hermeneutinę kultūros teoriją): Kauno Politechnikos institute (1982–1983), Vilniaus Universitete nuo 1988 metų iki dabar, Vilniaus Dailės akademijoje nuo 1989 metų iki dabar, Lietuvos Muzikos akademijoje (1993–1994), Vytauto Didžiojo Universitete (1993–1994), Klaipėdos Universitete (1995), Atviros visuomenės kolegijoje (1997–2000, 2002–2003). Vilniaus Universitete ir Vilniaus Dailės akademijoje vedė arba veda įvairius filosofijos seminarus magistrantams, doktorantams bei jauniems dėstytojams. Vilniaus universiteto A.J. Greimo Semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjas ir Vilniaus dailės akademijos profesorius.

Visuomeninė veikla

1989–1996 m. – kultūrinio almanacho jaunimui „Proskyna“ redkolegijos narys. Nuo 1991 m. iki dabar – žurnalo „Baltos lankos“ redkolegijos narys ir vienas iš sudarytojų. Nuo 2006 m. – LKTI filosofijos žurnalo „Athena. Filosofijos studijos“ redkolegijos narys. Vienas iš ilgamečių (nuo 1991 m.) kasmetinės „Baltų lankų“ akademinių studijų savaitės Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams Druskininkuose steigėjų, organizatorių ir paskaitininkų.

Filosofija

Sverdiolas plėtoja hermeneutinę kultūros filosofiją, aprėpdamas keturis susijusius probleminius laukus: 1) filosofiniai istoriniai lietuvių kultūros filosofijos tyrinėjimai; 2) originalus hermeneutinės kultūros filosofijos projekto kūrimas; 3) Lietuvos kultūros istorijos metodologinių priemonių tyrinėjimas; 4) dabartinės Lietuvos kultūros reiškinių filosofinė ir kultūrologinė analizė bei kritika.

Kultūros filosofijos istorija

Lietuvių kultūros filosofijos tyrinėjimai išsamiausiai pateikti stambioje Sverdiolo monografijoje Kultūra lietuvių filosofų akiratyje (2012). Čia nagrinėjama lietuvių kultūros filosofijos raida – jos atsiradimas XX a. pradžioje, plėtra I Lietuvos Respublikoje ir tąsą išeivijoje. Kultūros filosofinės problemos pirmąkart buvo iškeltos nacionalinio atgimimo sąlygomis, ieškant „tautos dvasios“ ir „savitos kūrybos“ parametrų, nagrinėjant kultūros ir kalbos santykį bei svarstant žmogaus kaip „mažojo kūrėjo“ teo- ir kosmogoniniame kontekste idėją. Vėliau kultūros filosofijos kūrimo iniciatyva priklausė Vytauto Didžiojo universiteto katalikiškiesiems kultūros filosofams, būtent – Stasiui Šalkauskiui ir Antanui Maceinai. Knygoje parodoma, kaip kultūrinės krizės terpėje kūrėsi pozityvaus pobūdžio kultūros projektas, ir kaip nuo šio projekto grindimo buvo pereita prie jo pamatų kritinio svarstymo ir ardymo. Sverdiolas akcentuoja, kad šioje raidoje kristalizavosi grynai filosofinės analizės plotmė, atsiskirdama nuo ideologinių uždavinių. Remiantis šia plotme, buvo plačiai svarstomas ir persvarstomas nacionalinės kultūros savitumo ir universalumo santykis, Rytų ir Vakarų kultūrų sintezės reikšmė ir kitos aktualios idėjos.

Kitos dvi monografijos Būti ir klausti. Hermeneutinės filosofijos studijos – 1 (2002) ir Aiškinimo ratas. Hermeneutinės filosofijos studijos – 2 (2003) priskirtinos filosofijos istorijos žanrui. Tačiau tikrasis Sverdiolo tikslas – perprasti hermeneutinį bei fenomenologinį filosofavimą ir šitaip pasirengti nagrinėti rūpimas kultūros problemas. Knygoje Būti ir klausti nagrinėjamos stambiausių XX amžiaus hermeneutikos atstovų – Wilhelmo Dilthey’aus, Martino Heideggerio, Hanso-Georgo Gadamerio, Paulio Ricœuro, Rudolfo Bultmanno – filosofinės koncepcijos, su jomis susijusios garsiausios diskusijos ir neišspręsti klausimai. Aiškinimo rate tiesiogiai filosofiškai hermeneutiškai nagrinėjama svarbiausių kultūros sričių – istorijos, tradicijos, religijos, meno, šventės, žaidimo, dirbinio, kūrinio ir kitų – problematika.

Hermeneutinė kultūros filosofija

Tęsdamas lietuvių kultūros filosofų atliktą darbą, Sverdiolas eina prie pačių problemų ir savarankiškai jas sprendžia dabartinės filosofijos kontekste. Sisteminis Sverdiolo hermeneutinės kultūros filosofijos veikalas yra monografija Steigtis ir sauga (1996). Kultūros filosofijos hermeneutiškumas, anot jo, pirmiausia reiškiasi tuo, kad kultūros filosofijos kūrimo konceptualinės priemonės bandomos išgauti iš pačios Vakarų mąstymo tradicijos, ne tiktai filosofinės, bet ir teologinės, poetinės, istoriografinės ir kt. Todėl analizė plėtojama dviejuose lygmenyse:

  1. konkrečioje tematinėje plotmėje, susijusioje su vienokiais ar kitokiais kultūros tekstais (mitiniais, epiniais, traginiais, poetiniais, religiniais, filosofiniais), kurie pasirodo svarbūs ir įrikiuotini į kultūros kismo vieną ar kitą profilį, taip pat su įvairialypių kultūros istorijų bei teorijų (taip pat ir filosofinių teorijų) nagrinėjama medžiaga;
  2. kartu kaskart mėginama užčiuopti pamatinę kultūros filosofijos problemą: kaip vienu ar kitu atveju reiškiasi vieno ar kito kultūros buvinio (veiksmo ar veikalo – dirbinio, kūrinio ir jų įvairiausių atmainų) buvimo būdas, o formuluojant laiko akiratyje – kaip jie randasi, tveria ir nyksta.

Pamatiniai kultūros aspektai čia įvardinami kaip steigtis ir sauga, palaikančios savitą kultūros buvinių būtį – tvermę. Šios sąvokos nusako kultūrinės ir socialinės žmonių bendrijos pagrindus: jų kūrimą, išradimą, konstravimą, palaikymą, saugojimą, atkūrimą, rekonstravimą bei sklaidą ir plėtrą, pagaliau istorijoje aptinkamą jų kritiką bei dekonstravimą. Teminiu atžvilgiu daugiausia nagrinėjami veiksmai ir jų paradigmatizacija – virtimas veikimo pavyzdžiais, kultūriniais veiksmais.

Monografijoje Apie pamėklinę būtį ir kiti etiudai (2006) nagrinėjamos aktualios Lietuvos kultūros istorijos metodologinės ir kultūros istoriko savivokos problemos, taip pat dabartinė Vakarų filosofijos recepcija Lietuvoje. Pirmojoje knygos dalyje svarstomos kertinės teorinės, metodologinės ir pasaulėžiūrinės Lietuvos kultūros istorijos problemos: savasties dinamika, erdvė ir laikas, funkcionalizmo ir paradigminės istorijos santykis, aprašymo ir argumentacijos bei fenomenų spektro ir lauko skirtys. Knygoje siūlomi nauji, aktualūs, paprastai kultūros istorikų netaikomi konceptualiniai įrankiai spręsti filosofiniams klausimams, bei kultūros istoriko savivokos būdai, kurių prireikia kebliems Lietuvos kultūros istorijos reiškiniams nagrinėti. Demonstruojama, kaip veikia siūlomi įrankiai, nuodugniai nagrinėjant kultūros istorijos šaltinius (išsamiausiai – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos pamokslo pavyzdžiu). Antrojoje knygos dalyje nagrinėjamos dabartinės lietuvių kultūros ir viešosios sąmonės ypatybės, būtent: jos erdvės ir laiko charakteristikos, korinė sąranga, polinkis ciniškai redukuoti vertybių ir patį aukštybės matmenį ir tokių redukcijų lemiamas mąstysenos lėkštumas. Šių analizių pagrindą sudaro autoriaus išplėtota policentrinių erdvės ir laiko kaip monadiškai organizuotų prasmės konsteliacijų samprata. Trečiojoje dalyje nagrinėjami keli kertiniai dabartinio Vakarų filosofinio ir kultūrologinio mąstymo (Jeano Baudrillard’o, Gilles’o Deleuze’o, Umberto Eco, Jacques’o Derrida) bruožai, atkreipiant ypatingą dėmesį į jų raiškos, recepcijos ir transformacijos Lietuvos teoriniame ir viešajame mąstyme pobūdį.

Knygoje Lėkštutėlė lėkštelė. Keli dabartinės Lietuvos viešosios erdvės ypatumai (2006) tęsiama dabartinės Lietuvos kultūros kritinė analizė. Hermeneutinės kultūros filosofijos idėjos taip pat išdėstytos akademinių paskaitų kurso knygoje Kultūros filosofija (2007).

Dabartiniai Sverdiolo darbai tęsia hermeneutinės kultūros filosofijos projektą. Pastaruoju metu spausdintuose straipsniuose bei rašomoje monografijoje pereinama nuo veiksmų srities prie veikalų – dirbinių ir kūrinių – analizės. Šiuose tyrimuose laikomasi prielaidos, kad dirbinio dirbdinimas ir kūrinio kūrimas tarpsta giliausioje dvilypės žmogaus egzistencinės sąrangos – stygiaus ir geismo – kontekste. Pamatinį kultūros klodą sudaro gamtos dirbimas ir pertvarkymas pagal labai skirtingus projektus ir programas, kurie gamtos daiktus perkeičia į žmogaus daiktus ir ištisus jų ansamblius, lemiančius vienokį ar kitokį egzistencijos pavidalą. Hermeneutine gija šiam tyrimui pasitarnauja Heideggerio ir kitų XX amžiaus mąstytojų darbai, o daugiausia – Aristotelio filosofija, percentruota taip, kad dėmesio lauke atsidurtų prigimtinės rasties bei tvermės (physis, bios) ir dirbtinės rasties bei tvermės (techne, poiesis) gretinimas, atskleidžiantis gamtinę ir kultūrinę būties prigimtį.

Įvertinimas

  • 2011 m. – Stasio Šalkauskio premija už Šalkauskio filosofijos platinimą bei jo darbų tęsimą.
  • 2013 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Hermeneutinė kultūros filosofija (2002–2012)“.

Bibliografija

Parašytos knygos

  1. Kultūros filosofija Lietuvoje. Vilnius: Mintis, 1983, 208 p. (KTU01-000103498).
  2. Steigtis ir sauga. Kultūros filosofijos etiudai. Vilnius: Baltos lankos, 1996, 367 p. (ISBN 9986-403-76-6)
  3. Būti ir klausti. Hermeneutinės filosofijos studijos – 1, Vilnius: Strofa, 2002, 392 p. (ISBN 9986-751-54-3).
  4. Aiškinimo ratas. Hermeneutinės filosofijos studijos – 2, Vilnius: Strofa, 2003, 304 p. (ISBN 9986-751-55-1).
  5. Visa aprėpianti dabartis. Algį Mickūną kalbina Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2004, 190 p. (ISBN 9955-584-46-7).
  6. Lėkštutėlė lėkštelė. Keli dabartinės Lietuvos viešosios erdvės ypatumai, Vilnius: Versus aureus, 2006, 48 p. (ISBN 9955-601-95-7).
  7. Apie pamėklinę būtį ir kiti etiudai, Vilnius: Baltos lankos, 2006, 262 p. (ISBN 9955-23-029-0).
  8. Kultūros filosofija. Bendrauniversitetinio kurso medžiaga antrosios studijų pakopos studentams, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007, 113 p. (ISBN 978-9955-624-85-1).
  9. Kultūra lietuvių filosofų akiratyje, Vilnius: Apostrofa, 2012, 620 p. (ISBN 978-9955-605-73-7).
  10. Kāres, migla un siets. Lietuviešu laikmetīgās kultūras telplaika īpatnības. Rīga: Laikmetīgās mākslas centrs, 2012, 27, [5] p. (ISBN 978-9934-8200-5-2).

Sudarytos knygos

  1. A Guide to Lithuania’s Baroque Monuments, Vilnius Baltos lankos,1997 (ISBN 9986-813-97-2); vokiečių k.: Barockfűhrer durch Litauen, Vilnius: Baltos lankos, 1997 (ISBN . 9986-813-55-7).
  2. Stasys Šalkauskis. Raštai, t. 5, Vilnius: Mintis, 1996, 597 p. (ISBN 5-417-00755-2).
  3. Johanas Štrauchas, Naujųjų amžių filosofijos istorija, Vilnius: Amžius, 1996, 397 p. (ISBN 9986-430-59-6) (ISBN 5-7900-0794-5).
  4. Algirdas Julius Greimas, Gyvenimas ir galvojimas. Straipsniai, esė, pokalbiai, Vilnius: Vyturys, 1998, 222 p. (ISBN 5-7900-0794-5).
  5. Stasys Šalkauskis, Raštai, t. 6, Vilnius: Mintis, 1998, 1021 p. (ISBN 5-417-00755-2).
  6. Hans-Georg Gadamer, Istorija, menas, kalba, Vilnius: Baltos lankos, 1999, 292 p. (ISBN 9986-813-49-2).
  7. Baltos lankos, nr. 11, 1999, 318 p. (ISSN 1392-0189).
  8. Seminarai 1999 (kartu su Antanu Kulakausku), Vilnius: Strofa, 2001, 200 p. (ISSN 1648-7257. ISBN 9986-751-39-X).
  9. Paul Ricoeur, Egzistencija ir hermeneutika. Interpretacijų konfliktas, Vilnius: Baltos lankos, 2001, lxxxix+162 p. (ISBN 9986-403-74-X).
  10. Stasys Šalkauskis, Raštai, t. 7, Vilnius: Mintis, 2002, 781 p. (ISBN 5-417-00840-0).
  11. Baltos lankos, nr. 14, 2002, 208 p. (ISSN 1392-0189).
  12. Vincas Vyčinas, Raštai, t. 1, Vilnius: Mintis, 2002, 592 p. (ISBN 5-417-00844-3).
  13. Baltos lankos, nr. 17, 2003, 203 p. (ISSN 1392-0189).
  14. Jurij Lotman, Kultūros semiotika. Straipsnių rinktinė, Vilnius: Baltos lankos, 2004, 366 p. (ISBN 9955-00-091-0).
  15. Clifford Geertz, Kultūrų interpretavimas. Straipsnių rinktinė, Vilnius: Baltos lankos, 2005, XIV, 368, [1] p. (ISBN 9955-584-94-7).
  16. Stasys Šalkauskis, Raštai, t. 8, Vilnius: Mintis, 2005, 599 p. (ISBN 5-417-00882-6).
  17. Baltos lankos, nr. 21/22, 2006, 367 p. (ISSN 1392-0189).
  18. Baltos lankos, nr. 23, 2006, 231 p. (ISSN 1392-0189).
  19. Il barocco in Lituania. Guida [Barokas Lietuvoje. Gidas, 2, pataisytas leidimas], Vilnius: Baltos lankos, 2007, 206 p. (ISBN 978-9955-23-075-5); (tas pats angliškai – Baroque in Lithuania. Guide, Vilnius: Baltos lankos, 2007.) (ISBN 978-9955-23-074-8).
  20. Vincas Vyčinas, Raštai, t. 2, Vilnius: Mintis, 2007, 589 p. (ISBN 978-5-417-00919-8).
  21. Baltos lankos, nr. 27, 2007, 206 p. (ISSN 1392-0189).
  22. Algis Mickūnas, Demokratija šiandien. Straipsniai ir esė, Vilnius: Versus aureus, 2007, 428 p. (ISBN 978-9955-34-065-2).
  23. Baltos lankos, nr. 29, 2009, 228 p. (ISSN 1392-0189).
  24. Baltos lankos, nr. 31/32, 2010, 383 p. (ISSN 1392-0189).
  25. Vincas Vyčinas, Raštai, t. 3, Vilnius: Mintis, 2009, 608 p. (ISBN 978-5-417-00969-3).
  26. Alphonso Lingis, Bendra kalba, paskiri balsai. Vilniaus paskaitos, Vilnius: Baltos lankos, 2010, 205 p.
  27. Baltos lankos, nr. 34, 2011, 242 p. (ISSN 1392-0189).
  28. Stasys Šalkauskis, Raštai, t. 9, Vilnius: Mintis, 2012, 499 p. ((ISBN 978-5-417-01036-1).
  29. Baltos lankos, nr. 37, 2013, 269 p. (ISSN 1392-0189).
  30. Baltos lankos, nr. 38/39, 2013, 319 p. (ISSN 1392-0189).

Išverstos knygos

  1. Hans-Georg Gadamer, Istorija, menas, kalba, Vilnius: Baltos lankos, 1999, 292 p. (ISBN 9986-813-49-2).
  2. Paul Ricoeur, Egzistencija ir hermeneutika. Interpretacijų konfliktas, Vilnius: Baltos lankos, 2001, 162 p. (ISBN 9986-403-74-X).
  3. Emmanuel Levinas, Etika ir begalybė, Vilnius: UAB “Brailio spauda”, 2003 (ISBN 9986-403-14-6).
  4. Maurice Merleau-Ponty, Akis ir dvasia, Vilnius: Baltos lankos, 2005, 115 p. (ISBN 9955-584-81-5).


Šaltiniai

  1. Arūnas Sverdiolas. Lietuvos kultūros tyrimų institutas Archyvuota kopija 2014-09-03 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 17:57

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Arūnas Sverdiolas, Kas yra Arūnas Sverdiolas? Ką reiškia Arūnas Sverdiolas?

Arunas SverdiolasArunas Sverdiolas 2011 m geguzes 15 d įteikiant Stasio Salkauskio premijaGime 1949 m balandzio 22 d 76 metai VilniusTevai Solomonas Sverdiolas Janina Gaidelyte SverdiolieneVeikla Lietuvos filosofas pedagogas visuomenes veikejasAlma mater Vilniaus universitetasZymus apdovanojimaiStasio Salkauskio premija 2011 m Lietuvos mokslo premija 2013 m Vikiteka Arunas Sverdiolas Arunas Sverdiolas g 1949 m Vilniuje yra Lietuvos filosofas filosofijos istorikas vertejas pedagogas visuomenes veikejas BiografijaTevas Lietuvos Dainu svenciu organizatorius brolis Dainius Sverdiolas 1968 1973 m studijavo Vilniaus universitete 1975 1978 m TSRS Mokslu akademijos Filosofijos instituto Maskvoje aspirantas 1979 m cia apgyne filosofijos mokslu kandidato disertacija apie katalikiskaja kulturos filosofija tarpukario Lietuvoje kuri 1993 m nostrifikuota kaip humanitariniu mokslu daktaro disertacija 2007 m lapkricio 23 d atliko filosofijos krypties habilitacijos procedura Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete tema Hermeneutine kulturos filosofija Issilavinimas 1968 1973 m zurnalistikos studijos Vilniaus Universitete 1975 1978 m TSRS Mokslu akademijos Filosofijos instituto Maskvoje aspirantas 1979 m ten apgyne filosofijos mokslu kandidato disertacija Kataliku kulturos filosofija burzuazineje Lietuvoje 2007 m gavo filosofijos krypties habilituoto daktaro laipsnį Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultete tema Hermeneutine kulturos filosofija Moksline ir pedagogine veikla 1974 m pradejo dirbti Lietuvos MA Filosofijos sociologijos ir teises institute nuo 2002 m Kulturos filosofijos ir meno institutas nuo 2009 m Lietuvos kulturos tyrimu institutas ir dirba jame iki siol Siuolaikines filosofijos skyriuje vyriausiasis mokslo darbuotojas Deste ar desto įvairias filosofines ir metodologines disciplinas filosofija filosofijos istorija dabartine filosofija hermeneutika kulturos filosofija humanitariniu mokslu metodologija dailetyros metodologija dabartines kulturos teorijas hermeneutine kulturos teorija Kauno Politechnikos institute 1982 1983 Vilniaus Universitete nuo 1988 metu iki dabar Vilniaus Dailes akademijoje nuo 1989 metu iki dabar Lietuvos Muzikos akademijoje 1993 1994 Vytauto Didziojo Universitete 1993 1994 Klaipedos Universitete 1995 Atviros visuomenes kolegijoje 1997 2000 2002 2003 Vilniaus Universitete ir Vilniaus Dailes akademijoje vede arba veda įvairius filosofijos seminarus magistrantams doktorantams bei jauniems destytojams Vilniaus universiteto A J Greimo Semiotikos ir literaturos teorijos centro vedejas ir Vilniaus dailes akademijos profesorius Visuomenine veikla 1989 1996 m kulturinio almanacho jaunimui Proskyna redkolegijos narys Nuo 1991 m iki dabar zurnalo Baltos lankos redkolegijos narys ir vienas is sudarytoju Nuo 2006 m LKTI filosofijos zurnalo Athena Filosofijos studijos redkolegijos narys Vienas is ilgameciu nuo 1991 m kasmetines Baltu lanku akademiniu studiju savaites Lietuvos aukstuju mokyklu studentams Druskininkuose steigeju organizatoriu ir paskaitininku FilosofijaSverdiolas pletoja hermeneutine kulturos filosofija aprepdamas keturis susijusius probleminius laukus 1 filosofiniai istoriniai lietuviu kulturos filosofijos tyrinejimai 2 originalus hermeneutines kulturos filosofijos projekto kurimas 3 Lietuvos kulturos istorijos metodologiniu priemoniu tyrinejimas 4 dabartines Lietuvos kulturos reiskiniu filosofine ir kulturologine analize bei kritika Kulturos filosofijos istorija Lietuviu kulturos filosofijos tyrinejimai issamiausiai pateikti stambioje Sverdiolo monografijoje Kultura lietuviu filosofu akiratyje 2012 Cia nagrinejama lietuviu kulturos filosofijos raida jos atsiradimas XX a pradzioje pletra I Lietuvos Respublikoje ir tasa iseivijoje Kulturos filosofines problemos pirmakart buvo iskeltos nacionalinio atgimimo salygomis ieskant tautos dvasios ir savitos kurybos parametru nagrinejant kulturos ir kalbos santykį bei svarstant zmogaus kaip mazojo kurejo teo ir kosmogoniniame kontekste ideja Veliau kulturos filosofijos kurimo iniciatyva priklause Vytauto Didziojo universiteto katalikiskiesiems kulturos filosofams butent Stasiui Salkauskiui ir Antanui Maceinai Knygoje parodoma kaip kulturines krizes terpeje kuresi pozityvaus pobudzio kulturos projektas ir kaip nuo sio projekto grindimo buvo pereita prie jo pamatu kritinio svarstymo ir ardymo Sverdiolas akcentuoja kad sioje raidoje kristalizavosi grynai filosofines analizes plotme atsiskirdama nuo ideologiniu uzdaviniu Remiantis sia plotme buvo placiai svarstomas ir persvarstomas nacionalines kulturos savitumo ir universalumo santykis Rytu ir Vakaru kulturu sintezes reiksme ir kitos aktualios idejos Kitos dvi monografijos Buti ir klausti Hermeneutines filosofijos studijos 1 2002 ir Aiskinimo ratas Hermeneutines filosofijos studijos 2 2003 priskirtinos filosofijos istorijos zanrui Taciau tikrasis Sverdiolo tikslas perprasti hermeneutinį bei fenomenologinį filosofavima ir sitaip pasirengti nagrineti rupimas kulturos problemas Knygoje Buti ir klausti nagrinejamos stambiausiu XX amziaus hermeneutikos atstovu Wilhelmo Dilthey aus Martino Heideggerio Hanso Georgo Gadamerio Paulio Ricœuro Rudolfo Bultmanno filosofines koncepcijos su jomis susijusios garsiausios diskusijos ir neisspresti klausimai Aiskinimo rate tiesiogiai filosofiskai hermeneutiskai nagrinejama svarbiausiu kulturos sriciu istorijos tradicijos religijos meno sventes zaidimo dirbinio kurinio ir kitu problematika Hermeneutine kulturos filosofija Tesdamas lietuviu kulturos filosofu atlikta darba Sverdiolas eina prie paciu problemu ir savarankiskai jas sprendzia dabartines filosofijos kontekste Sisteminis Sverdiolo hermeneutines kulturos filosofijos veikalas yra monografija Steigtis ir sauga 1996 Kulturos filosofijos hermeneutiskumas anot jo pirmiausia reiskiasi tuo kad kulturos filosofijos kurimo konceptualines priemones bandomos isgauti is pacios Vakaru mastymo tradicijos ne tiktai filosofines bet ir teologines poetines istoriografines ir kt Todel analize pletojama dviejuose lygmenyse konkrecioje tematineje plotmeje susijusioje su vienokiais ar kitokiais kulturos tekstais mitiniais epiniais traginiais poetiniais religiniais filosofiniais kurie pasirodo svarbus ir įrikiuotini į kulturos kismo viena ar kita profilį taip pat su įvairialypiu kulturos istoriju bei teoriju taip pat ir filosofiniu teoriju nagrinejama medziaga kartu kaskart meginama uzciuopti pamatine kulturos filosofijos problema kaip vienu ar kitu atveju reiskiasi vieno ar kito kulturos buvinio veiksmo ar veikalo dirbinio kurinio ir ju įvairiausiu atmainu buvimo budas o formuluojant laiko akiratyje kaip jie randasi tveria ir nyksta Pamatiniai kulturos aspektai cia įvardinami kaip steigtis ir sauga palaikancios savita kulturos buviniu butį tverme Sios savokos nusako kulturines ir socialines zmoniu bendrijos pagrindus ju kurima isradima konstravima palaikyma saugojima atkurima rekonstravima bei sklaida ir pletra pagaliau istorijoje aptinkama ju kritika bei dekonstravima Teminiu atzvilgiu daugiausia nagrinejami veiksmai ir ju paradigmatizacija virtimas veikimo pavyzdziais kulturiniais veiksmais Monografijoje Apie pamekline butį ir kiti etiudai 2006 nagrinejamos aktualios Lietuvos kulturos istorijos metodologines ir kulturos istoriko savivokos problemos taip pat dabartine Vakaru filosofijos recepcija Lietuvoje Pirmojoje knygos dalyje svarstomos kertines teorines metodologines ir pasauleziurines Lietuvos kulturos istorijos problemos savasties dinamika erdve ir laikas funkcionalizmo ir paradigmines istorijos santykis aprasymo ir argumentacijos bei fenomenu spektro ir lauko skirtys Knygoje siulomi nauji aktualus paprastai kulturos istoriku netaikomi konceptualiniai įrankiai spresti filosofiniams klausimams bei kulturos istoriko savivokos budai kuriu prireikia kebliems Lietuvos kulturos istorijos reiskiniams nagrineti Demonstruojama kaip veikia siulomi įrankiai nuodugniai nagrinejant kulturos istorijos saltinius issamiausiai Jurgio Ambraziejaus Pabrezos pamokslo pavyzdziu Antrojoje knygos dalyje nagrinejamos dabartines lietuviu kulturos ir viesosios samones ypatybes butent jos erdves ir laiko charakteristikos korine saranga polinkis ciniskai redukuoti vertybiu ir patį aukstybes matmenį ir tokiu redukciju lemiamas mastysenos lekstumas Siu analiziu pagrinda sudaro autoriaus ispletota policentriniu erdves ir laiko kaip monadiskai organizuotu prasmes konsteliaciju samprata Treciojoje dalyje nagrinejami keli kertiniai dabartinio Vakaru filosofinio ir kulturologinio mastymo Jeano Baudrillard o Gilles o Deleuze o Umberto Eco Jacques o Derrida bruozai atkreipiant ypatinga demesį į ju raiskos recepcijos ir transformacijos Lietuvos teoriniame ir viesajame mastyme pobudį Knygoje Lekstutele lekstele Keli dabartines Lietuvos viesosios erdves ypatumai 2006 tesiama dabartines Lietuvos kulturos kritine analize Hermeneutines kulturos filosofijos idejos taip pat isdestytos akademiniu paskaitu kurso knygoje Kulturos filosofija 2007 Dabartiniai Sverdiolo darbai tesia hermeneutines kulturos filosofijos projekta Pastaruoju metu spausdintuose straipsniuose bei rasomoje monografijoje pereinama nuo veiksmu srities prie veikalu dirbiniu ir kuriniu analizes Siuose tyrimuose laikomasi prielaidos kad dirbinio dirbdinimas ir kurinio kurimas tarpsta giliausioje dvilypes zmogaus egzistencines sarangos stygiaus ir geismo kontekste Pamatinį kulturos kloda sudaro gamtos dirbimas ir pertvarkymas pagal labai skirtingus projektus ir programas kurie gamtos daiktus perkeicia į zmogaus daiktus ir istisus ju ansamblius lemiancius vienokį ar kitokį egzistencijos pavidala Hermeneutine gija siam tyrimui pasitarnauja Heideggerio ir kitu XX amziaus mastytoju darbai o daugiausia Aristotelio filosofija percentruota taip kad demesio lauke atsidurtu prigimtines rasties bei tvermes physis bios ir dirbtines rasties bei tvermes techne poiesis gretinimas atskleidziantis gamtine ir kulturine buties prigimtį Įvertinimas2011 m Stasio Salkauskio premija uz Salkauskio filosofijos platinima bei jo darbu tesima 2013 m Lietuvos mokslo premija uz darbu cikla Hermeneutine kulturos filosofija 2002 2012 BibliografijaParasytos knygos Kulturos filosofija Lietuvoje Vilnius Mintis 1983 208 p KTU01 000103498 Steigtis ir sauga Kulturos filosofijos etiudai Vilnius Baltos lankos 1996 367 p ISBN 9986 403 76 6 Buti ir klausti Hermeneutines filosofijos studijos 1 Vilnius Strofa 2002 392 p ISBN 9986 751 54 3 Aiskinimo ratas Hermeneutines filosofijos studijos 2 Vilnius Strofa 2003 304 p ISBN 9986 751 55 1 Visa aprepianti dabartis Algį Mickuna kalbina Arunas Sverdiolas Vilnius Baltos lankos 2004 190 p ISBN 9955 584 46 7 Lekstutele lekstele Keli dabartines Lietuvos viesosios erdves ypatumai Vilnius Versus aureus 2006 48 p ISBN 9955 601 95 7 Apie pamekline butį ir kiti etiudai Vilnius Baltos lankos 2006 262 p ISBN 9955 23 029 0 Kulturos filosofija Bendrauniversitetinio kurso medziaga antrosios studiju pakopos studentams Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2007 113 p ISBN 978 9955 624 85 1 Kultura lietuviu filosofu akiratyje Vilnius Apostrofa 2012 620 p ISBN 978 9955 605 73 7 Kares migla un siets Lietuviesu laikmetigas kulturas telplaika ipatnibas Riga Laikmetigas makslas centrs 2012 27 5 p ISBN 978 9934 8200 5 2 Sudarytos knygos A Guide to Lithuania s Baroque Monuments Vilnius Baltos lankos 1997 ISBN 9986 813 97 2 vokieciu k Barockfuhrer durch Litauen Vilnius Baltos lankos 1997 ISBN 9986 813 55 7 Stasys Salkauskis Rastai t 5 Vilnius Mintis 1996 597 p ISBN 5 417 00755 2 Johanas Strauchas Naujuju amziu filosofijos istorija Vilnius Amzius 1996 397 p ISBN 9986 430 59 6 ISBN 5 7900 0794 5 Algirdas Julius Greimas Gyvenimas ir galvojimas Straipsniai ese pokalbiai Vilnius Vyturys 1998 222 p ISBN 5 7900 0794 5 Stasys Salkauskis Rastai t 6 Vilnius Mintis 1998 1021 p ISBN 5 417 00755 2 Hans Georg Gadamer Istorija menas kalba Vilnius Baltos lankos 1999 292 p ISBN 9986 813 49 2 Baltos lankos nr 11 1999 318 p ISSN 1392 0189 Seminarai 1999 kartu su Antanu Kulakausku Vilnius Strofa 2001 200 p ISSN 1648 7257 ISBN 9986 751 39 X Paul Ricoeur Egzistencija ir hermeneutika Interpretaciju konfliktas Vilnius Baltos lankos 2001 lxxxix 162 p ISBN 9986 403 74 X Stasys Salkauskis Rastai t 7 Vilnius Mintis 2002 781 p ISBN 5 417 00840 0 Baltos lankos nr 14 2002 208 p ISSN 1392 0189 Vincas Vycinas Rastai t 1 Vilnius Mintis 2002 592 p ISBN 5 417 00844 3 Baltos lankos nr 17 2003 203 p ISSN 1392 0189 Jurij Lotman Kulturos semiotika Straipsniu rinktine Vilnius Baltos lankos 2004 366 p ISBN 9955 00 091 0 Clifford Geertz Kulturu interpretavimas Straipsniu rinktine Vilnius Baltos lankos 2005 XIV 368 1 p ISBN 9955 584 94 7 Stasys Salkauskis Rastai t 8 Vilnius Mintis 2005 599 p ISBN 5 417 00882 6 Baltos lankos nr 21 22 2006 367 p ISSN 1392 0189 Baltos lankos nr 23 2006 231 p ISSN 1392 0189 Il barocco in Lituania Guida Barokas Lietuvoje Gidas 2 pataisytas leidimas Vilnius Baltos lankos 2007 206 p ISBN 978 9955 23 075 5 tas pats angliskai Baroque in Lithuania Guide Vilnius Baltos lankos 2007 ISBN 978 9955 23 074 8 Vincas Vycinas Rastai t 2 Vilnius Mintis 2007 589 p ISBN 978 5 417 00919 8 Baltos lankos nr 27 2007 206 p ISSN 1392 0189 Algis Mickunas Demokratija siandien Straipsniai ir ese Vilnius Versus aureus 2007 428 p ISBN 978 9955 34 065 2 Baltos lankos nr 29 2009 228 p ISSN 1392 0189 Baltos lankos nr 31 32 2010 383 p ISSN 1392 0189 Vincas Vycinas Rastai t 3 Vilnius Mintis 2009 608 p ISBN 978 5 417 00969 3 Alphonso Lingis Bendra kalba paskiri balsai Vilniaus paskaitos Vilnius Baltos lankos 2010 205 p Baltos lankos nr 34 2011 242 p ISSN 1392 0189 Stasys Salkauskis Rastai t 9 Vilnius Mintis 2012 499 p ISBN 978 5 417 01036 1 Baltos lankos nr 37 2013 269 p ISSN 1392 0189 Baltos lankos nr 38 39 2013 319 p ISSN 1392 0189 Isverstos knygos Hans Georg Gadamer Istorija menas kalba Vilnius Baltos lankos 1999 292 p ISBN 9986 813 49 2 Paul Ricoeur Egzistencija ir hermeneutika Interpretaciju konfliktas Vilnius Baltos lankos 2001 162 p ISBN 9986 403 74 X Emmanuel Levinas Etika ir begalybe Vilnius UAB Brailio spauda 2003 ISBN 9986 403 14 6 Maurice Merleau Ponty Akis ir dvasia Vilnius Baltos lankos 2005 115 p ISBN 9955 584 81 5 SaltiniaiArunas Sverdiolas Lietuvos kulturos tyrimu institutas Archyvuota kopija 2014 09 03 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    Aukštelkės apylinkė

  • Liepa 19, 2025

    Auksavapsviniai

  • Liepa 19, 2025

    Augustė Vedrickaitė

  • Liepa 19, 2025

    Augustinas Paškevičius

  • Liepa 19, 2025

    Audrašaukliniai paukščiai

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje