Apso mūšis

Kariuomenių judėjimas 1792 m. Rusijos–ATR karo metu

Data	1792 m. gegužės 25 d. (gegužės 15 d. pagal Julijaus kalendorių)
Vieta	Apsas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (dab. Baltarusijos Vitebsko sritis
Rezultatas	Rusų pergalė

Priešininkai

Abiejų Tautų Respublika

Rusijos imperija

Vadai

Mykolas Krikoras

Jurijus Dolgorokovas

Pajėgos

Vienas pulkas

Keli šimtai kareivių

Aukos

iki 300

50–300

Apso mūšis (lenk. Bitwa pod Opsą, rus. Бой под Опсой) – 1792 m. gegužės 15 d. (gegužės 25 d. pagal Julijaus kalendorių) prie Apso miestelio (Vitebsko vaivadija, LDK) įvykusios kautynės tarp Rusijos imperijos kariuomenės korpuso, vadovaujamo generolo leitenanto kunigaikščio Jurijaus Dolgorukovo ir LDK totorių pulko, vadovaujamo generolo adjutanto Mykolo Krikoro.

Priešistorė

Rusijos imperijos kariuomenės korpusas (9 tūkst. karių), vadovaujamas J. Dolgorukio, gegužės 12 d. (gegužės 22 d.) forsavo Dauguvą ir įsiveržė į Lietuvą. Pirmoji korpuso kolona kirto Lietuvos sieną ties Daugpiliu, antroji, vadovaujama generolo majoro I. Rautenfeldo, persikėlė ties Kraslava. Susijungę abi rusų korpuso kolonos patraukė į Breslają.

Persikėlęs per Dauguvą Rautenfeldas į žvalgybą Drujos kryptimi išsiuntė Dono kazokų būrį. Pastarieji išsiaškino, kad mieste yra kapitono Reiževskio totorių pulkas. Grįždami iš žvalgybos kazokai susirėmė su nedideliu totorių būriu, atsiųstu Mykolo Krikoro, sugebėjo paimti du belaisvius. Grįžus žvalgams I. Rautenfeldas iš karto į Drują išsiuntė 160 karių, tačiau Reiževskis, sužinojęs apie artėjančius rusus, su savo pulku pasitraukė į Gluboką. Esant tokiai situacijai, Rautenfeldas atsisakė persekiojimo ir tęsė žygį į Breslaują, kurią be pasipriešinimo užėmė gegužės 16 d. (gegužės 26 d.).

Išliko du pranešimai, aprašantys mūšį prie Apso – vienas parengtas generolo-leitenanto Simono Zabielos, kitas – kapitono Juozapo Sulkovskio.

Simono Zabielos pateiktas mūšio aprašymas

Rautenfeldo pajėgoms užėmus Breslają, pagrindines korpuso pajėgas V. Dolgorukovas nukreipė į Apsą. Rusijos kariuomenės avangardą sudarė 100 Dono kazokų, vadovaujamų kapitono Belgorodcevo. Judėdamas Dolgorukovo korpuso avangarde, Belgorodcevas į žvalgybą pasiuntė 7 žmonių būrį, kuris susidūrė su Mykolo Krikoro totorių pulko žvalgais. Prasidėjusio susirėmimo metu Kirkoro pulkas kovojo su Dono kazokų būriu, vadovaujamu pulkininko Kirejevo. Po kelių valandų mūšio lietuvių pulkas buvo priverstas trauktis. Į nelaisvę pateko kapitonas Miloševičius, o leitenantas Achmatovičius buvo sunkiai sužeistas. Simonas Zabiela tvirtino, kad mūšyje žuvo kelios dešimtys rusų, be to, išdavyste apkaltino vieną žydą, kuris pateikė melagingą informaciją apie rusų kavaleriją.

Juozapo Sulkovskio pateiktas mūšio aprašymas

Mykolo Krikoro varovaujamas totorių pulkas, dislokuotas Apse, stebėjo rusų kariuomenės judėjimą. Generolas majoras I. Rautenfeldas, norėdamas atsikratyti priešo, gegužės 25 d. apsupo miestą. M. Kirkoras, siekdamas išvengti apsupties ir nelaisvės, metė savo pulką į beviltišką puolimą, kuris leido jam išsiveržti iš apsupties. Mūšio metu abiejose pusėse žuvo apie 300 karių.

Literatūra

(RU) Хронологический указатель военных действий русской армии и флота. Т.1, С-Пб, 1908 г. Военные действия в Великом Княжестве Литовском и Польше в 1792 году. – СПб.: Воен. тип., 1908–1913. – Т. 1 (1695–1800):. – С. 196–197.
Borawski P., Tatarzy w dawnej Rzeczypospolitej, Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1986, s. 224–225, ISBN 83-205-3747-9, OCLC 830218869.