ApeninaiŠalis Italija San MarinasAukščiausi kalnai Korno Grandė 2912 m Kalnagūbriai Šiaurės Apeininai Vidurio Apeninai P
Apeninų kalnai

Apeninai | |
---|---|
Šalis | Italija, San Marinas |
Aukščiausi kalnai | Korno Grandė (2912 m) |
Kalnagūbriai | Šiaurės Apeininai, Vidurio Apeninai, Pietų Apeninai |
Upių ištakos | Tibras, Arnas ir kr. |
Ežerai | |
Uolienos | klintis, skalūnai, smiltainis |
Ilgis | ~1200 km |
Apeninai arba Apeninų kalnai (it. Appennini) – kalnų grandinė, besitęsianti nuo Italijos šiaurės iki pietų palei rytinę pakrantę. Šie kalnai „paskolino“ savo pavadinimą ir Apeninų pusiasaliui, kuris užima daugiausiai Italijos teritorijos. Apeninuose yra piečiausias ledynas Europoje Kalderono ledynas.
2023 m. Šiaurės Apeninų karstai ir urvai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Geografija
Kalnai nusidriekę per 1200 km. Ašinė kalnų dalis sudaryta daugiausia iš klinties, skalūnų ir smiltainio, o pakraščiai – iš nuosėdinių uolienų. Pietvakarinėje dalyje vyksta vulkaniniai reiškiniai.
Klimatas subtropinis, Viduržemio jūros tipo. Vakariniuose, pavėjiniuose šlaituose iškrenta 1000–2000 mm per metus (Ligūrijos Apeninuose – iki 3000 mm), rytiniuose šlaituose ir tarpukalnių įdubose – 600–800 mm per metus. Kalnuose prasideda Tibro, Arno ir kt. upės.
Iki 300–500 m aukščio šiaurėje ir 600–800 m pietuose, auga sodai, parkai, , alyvmedžių giraitės, yra natūralios augmenijos (subtropinių krūmynų, miškų) ruožų. Iki 900 m šiaurėje ir 1000–1200 m aukščio pietuose, auga mišrieji miškai (ąžuolai, pušys, kaštonai), krūmynai, pievos; aukščiau auga bukų ir spygliuočių (kėnių, pušų) miškai, o aukščiausiuose kalnagūbriuose yra subalpinių bei .
Skirstymas
Šiuolaikiniai geografai Apeninus dalija į tris dalis: šiaurinę, vidurio ir pietinę.
Šiauriniai Apeninai pasižymi švelniomis formomis, neaukštais kalnais. Šie kalnai dar skirstomi į kitas tris dalis – Ligūrijos, Toskanos ir Umbrijos Apeninus.
Vidurio Apeninuose plyti aukščiausios visų Apeninų viršukalnės. Čia yra ir Gran Saso kalnų masyvas su aukščiausia Apeninų viršukalne Korno Grandė (2912 m).
Aukščiausios pietų Apeninų viršukalnės yra šios – Mileto (2050 m) ir Polino (2248 m).
Aukščiausios Apeninų viršukalnės
Viršūnė | Aukštis |
---|---|
Korno Grandė | 2912 m |
Nerone | 1525 m |
Katrija | 1701 m |
Madžijas | 1853 m |
Peninas | 1560 m |
Sibila | 2173 m |
Vetorė | 2476 m |
Pico di Sevas | 2419 m |
Terminilas | 2217 m |
Velinas | 2486 m |
Istorinis pažymėjimas
Šiaurės Apeninų karstai ir urvai | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Apeninų kalnai Emilijoje-Romanijoje | |
Tipas | Gamtinis |
Kriterijus | VIII |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1692 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 2023 m. (45-oji sesija) |
Vikiteka: | Apeninai |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
II pasaulinio karo pabaigoje Italijos kampanijos metu Ašies pajėgos Apeninus panaudojo kaip gynybinę sieną, geriau žinomą Gotų linijos vardu. Priešinga pusė (Sąjungininkai) nesėkmingai atakavo gynybos liniją 1940 m. rugsėjį.
Išnašos
- Lake 1911, p. 161.
- Pedrotti & Gafta 2003, p. 75
- Apeninai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-09-24.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 32–33
Šaltiniai
- Lake, Philip (1911). "Apennines". In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. Vol. 2 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 161–163.
- Pedrotti, F.; Gafta, D. (2003). „The High Mountain Flora and Vegetation of the Apennines and the Italian Alps“. In Nagy, László; Grabherr, G.; Körner, Ch.; Thompson, D.B.A. (eds.). Alpine biodiversity in Europe. Ecological studies, 167. Berlin, Heidelberg [u.a.]: Springer-Verlag. pp. 73–84..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Apeninų kalnai, Kas yra Apeninų kalnai? Ką reiškia Apeninų kalnai?
ApeninaiSalis Italija San MarinasAuksciausi kalnai Korno Grande 2912 m Kalnagubriai Siaures Apeininai Vidurio Apeninai Pietu ApeninaiUpiu istakos Tibras Arnas ir kr EzeraiUolienos klintis skalunai smiltainisIlgis 1200 km Apeninai arba Apeninu kalnai it Appennini kalnu grandine besitesianti nuo Italijos siaures iki pietu palei rytine pakrante Sie kalnai paskolino savo pavadinima ir Apeninu pusiasaliui kuris uzima daugiausiai Italijos teritorijos Apeninuose yra pieciausias ledynas Europoje Kalderono ledynas 2023 m Siaures Apeninu karstai ir urvai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Apeninai Italijos zemelapyjeGeografijaKalnai nusidrieke per 1200 km Asine kalnu dalis sudaryta daugiausia is klinties skalunu ir smiltainio o pakrasciai is nuosediniu uolienu Pietvakarineje dalyje vyksta vulkaniniai reiskiniai Klimatas subtropinis Vidurzemio juros tipo Vakariniuose pavejiniuose slaituose iskrenta 1000 2000 mm per metus Ligurijos Apeninuose iki 3000 mm rytiniuose slaituose ir tarpukalniu įdubose 600 800 mm per metus Kalnuose prasideda Tibro Arno ir kt upes Iki 300 500 m aukscio siaureje ir 600 800 m pietuose auga sodai parkai alyvmedziu giraites yra naturalios augmenijos subtropiniu krumynu misku ruozu Iki 900 m siaureje ir 1000 1200 m aukscio pietuose auga misrieji miskai azuolai pusys kastonai krumynai pievos auksciau auga buku ir spygliuociu keniu pusu miskai o auksciausiuose kalnagubriuose yra subalpiniu bei SkirstymasSiuolaikiniai geografai Apeninus dalija į tris dalis siaurine vidurio ir pietine Siauriniai Apeninai pasizymi svelniomis formomis neaukstais kalnais Sie kalnai dar skirstomi į kitas tris dalis Ligurijos Toskanos ir Umbrijos Apeninus Vidurio Apeninuose plyti auksciausios visu Apeninu virsukalnes Cia yra ir Gran Saso kalnu masyvas su auksciausia Apeninu virsukalne Korno Grande 2912 m Auksciausios pietu Apeninu virsukalnes yra sios Mileto 2050 m ir Polino 2248 m Auksciausios Apeninu virsukalnesAuksciausia Apeninu virsukalne Korno Grande Velinas kaireje ir Kafornija desineje VetoreVirsune AukstisKorno Grande 2912 mNerone 1525 mKatrija 1701 mMadzijas 1853 mPeninas 1560 mSibila 2173 mVetore 2476 mPico di Sevas 2419 mTerminilas 2217 mVelinas 2486 mIstorinis pazymejimasSiaures Apeninu karstai ir urvaiPasaulio paveldo sarasasApeninu kalnai Emilijoje RomanijojeTipas GamtinisKriterijus VIIINuoroda angl pranc 1692Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 2023 m 45 oji sesija Vikiteka Apeninai Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma II pasaulinio karo pabaigoje Italijos kampanijos metu Asies pajegos Apeninus panaudojo kaip gynybine siena geriau zinoma Gotu linijos vardu Priesinga puse Sajungininkai nesekmingai atakavo gynybos linija 1940 m rugsejį IsnasosLake 1911 p 161 sfn error no target CITEREFLake1911 Pedrotti amp Gafta 2003 p 75 Apeninai Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2023 09 24 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 32 33SaltiniaiLake Philip 1911 Apennines In Chisholm Hugh ed Encyclopaedia Britannica Vol 2 11th ed Cambridge University Press pp 161 163 Pedrotti F Gafta D 2003 The High Mountain Flora and Vegetation of the Apennines and the Italian Alps In Nagy Laszlo Grabherr G Korner Ch Thompson D B A eds Alpine biodiversity in Europe Ecological studies 167 Berlin Heidelberg u a Springer Verlag pp 73 84