Antigvos ir Barbudos geografija

Antigvos ir Barbudos geografija – Antigvos ir Barbudos valstybės geografinių sąlygų aprašymas.

Padėtis

Antigvos ir Barbudos valstybė susideda iš dviejų salų – Antigvos (281 km²) ir Barbudos (161 km²) – bei jas supančių smulkių salelių (Ilgosios, Didžiojo Paukščio, Gvianos, Žaliosios, Pelikanų, Jorko, Kodringtono ir kt.) ir kiek atokiau esančios negyvenamos Redondos salos. Šios salos yra Vest Indijoje, Mažųjų Antilų salyno šiaurėje, Priešvėjinėse salose. Tai viena mažiausių pasaulio valstybių, pagal plotą užimanti 200 vietą (įtraukiant dependencijas).

Salų kranto linija (kurios ilgis 153 km) smarkiai išraižyta įlankų, užutėkių ir kyšulių. Salas juosia koralų rifai.

Kraštiniai taškai

• šiaurėje – Ožkų kyšulys Barbudoje;
• pietuose – pietinis Redondos salos iškyšulys;
• vakaruose – vakarinis Redondos salos iškyšulys;
• rytuose – bevardis kyšulys Barbudos salos rytuose.

Paviršius

Antigvos paviršius daugiausia banguotas, bet pietinėje dalyje iškyla klintinės aukštumos – Šekerlio kalnai. Aukščiausia jų vieta – Bogio (buv. Obamos) kalnas, siekiantis 402 (ar 405) m. Salos centre driekiasi molinga lyguma, skirianti nuo klintinių aukštumų šiaurės rytuose ir šiaurės vakaruose. Barbuda sudaryta iš koralinės klinties, plokščia, tik rytuose iškyla iki 44 m (Lindsio kalva). Redonda – stačiašlaitė vulkaninė uola, iškylanti iki 296 m.

Galimi (nors labai reti) žemės drebėjimai ir cunamiai.

Klimatas

Klimatas tropinis, jūrinis, pasatinis. Metų vidutinė temperatūra 22–30 °C. Visus metus temperatūra laikosi panaši – kiek vėsiau žiemą. Per metus iškrinta apie 1200 mm kritulių. Kadangi salos žemos, jos, palyginti su daugeliu kitų Antilų salų, gana sausos. Lietingiausia rugpjūčio–lapkričio mėnesiais, sausiausia kovą–liepą. Antigvos sala drėgnesnė, negu Barbudos. Rudenį būna uraganų (ypač nuo jų šalis nukentėjo 2017 m.).

• Aukščiausia užfiksuota temperatūra: +34,9 °C (Sent Džonsas, 1995 m. rugpjūčio 12 d.);
• Žemiausia užfiksuota temperatūra: +16,1 °C (Sent Džonsas, 1974 m. gruodžio 31 d. ir 1976 m. sausio 28 d.).

Hidrografija

Upių nėra (Antigvoje – keletas mažų upokšnių). Trykšta keletas versmių. Yra druskingų lagūnų (Kordingtono Barbudoje) ir tvenkinių.

Gyvoji gamta

Miškai dengia 18,8 % Antigvos ir Barbudos teritorijos (2018 m.). Būdingi Priešvėjinių salų kserofitiniai krūmynai, dengiantys visą Barbudą ir šiaurinę Antigvą. Būdingos daugiausia antrinės pievos su akacijų, algarobų, sąžalynais. Pietų Antigvos kalnuose yra atogrąžų miškų.

Iš sausumos žinduolių tėra šikšnosparniai, o aplinkiniuose vandenyse sutinkami delfinai, banginiai, pasitaiko ruonių. Šalyje užfiksuotos 204 paukščių rūšys: daugiausia įvairūs jūriniai paukščiai (fregatos, , pelikanai, kirai, , , tilvikai, ), kolibriai, strazdai mėgdžiotojai, tanagros. Yra endeminė rūšis – (Setophaga subita).

2023 m. Antigvoje ir Barbudoje buvo 18 saugomų teritorijų, kurios užėmė 19,9 % šalies sausumos ir 0,3 % jūrinių teritorijų. Yra vienas Ramsaro konvencijos saugomas objektas – Kodringtono lagūna (36 km²).

Pagrindinės ekologinės problemos: miškų kirtimo ir pasėlių didinimo nulemtos sausros.

Šaltiniai

1. Antigua and Barbuda, The World Factbook, CIA.
2. Antigua and Barbuda. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
3. Sturges-Vera, Karen (1987). „Antigua and Barbuda: Geography“. In Meditz, Sandra W.; Hanratty, Dennis M. (eds.). Islands of the Commonwealth Caribbean: a regional study. Washington, D.C.: Federal Research Division, Library of Congress. p. 435–437.
4. Antigva ir Barbuda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
5. „Our Climate“ Archyvuota kopija 2017-03-05 iš Wayback Machine projekto.. Antigua and Barbuda Meteorological Service.
6. „Checklist of birds of Antigua and Barbuda“. Avibase bird checklists of the world.
7. Antigua and Barbuda, protectedplanet.net
8. Antigua and Barbuda, ramsar.org

Vikiteka: Antigvos ir Barbudos geografija – vaizdinė ir garsinė medžiaga