Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antanas PerkumasGimė 1909 m kovo 27 d Kadagynai Kretinga Mirė 1986 m sausio 31 d 76 metai Karakasas VenesuelaTautybė lie
Antanas Perkumas
| Antanas Perkumas | |
|---|---|
| Gimė | 1909 m. kovo 27 d. Kadagynai (Kretinga) |
| Mirė | 1986 m. sausio 31 d. (76 metai) Karakasas, Venesuela |
| Tautybė | lietuvis |
| Religija | katalikybė |
| Veikla | misionierius, salezietis |
Antanas Perkumas (1909 m. kovo 27 d. Kadagynų k., Kretingos r. – 1986 m. sausio 31 d.Karakase, Venesueloje) – kunigas, salezietis, misionierius Kinijoje, Venesueloje.
Biografija
Gimė Antano Perkumo (iš Kadagynų k.) ir Barboros Ruzgailaitės (iš Vaineikių k.) šeimoje, kurioje augo devyni vaikai. Jauniausias brolis Petras vėliau taip pat tapo vienuoliu saleziečiu. Šeima buvo Kadagynų kaimo kultūros, tikėjimo ir lietuvybės židinys – čia vykdavo susirinkimai, lietuviškos maldos ir pamokos. Tėvas Antanas Perkumas – kaimo šviesuolis – gerai kalbėjo ir rašė lietuvių ir rusų kalbomis. Jo veikla neįtiko nei rusų, nei vokiečių valdžioms. Pastarosios buvo pusę metų kalintas. Nežiūrint skurdo, abu sūnus leido mokytis į gimnaziją.
1925 m. A. Perkumas įstojo į skautų organizaciją aktyviai dalyvavo veiklose, stovyklose, renginiuose. 1927 m. baigė Palangos progimnaziją. Svajojo tapti vienuoliu saleziečiu, bet tėvai neturėjo lėšų. A. Perkumo teta dirbo Palangoje grafienės sekretore. Tetos prašymu ir užtarimu, vasaros metu gavo darbą Palangos Kurhauze kur patarnavo svečiams, tvarkė jų dokumentus, žymėjo įvažiavimo ir išvažiavimo dienas. Užsidirbęs kelionei pinigų išvyko į Italiją pas brolius saleziečius.
1932 m. baigė mokslus lietuvių saleziečių gimnazijoje Italijoje. Sugrįžo į Lietuvą atsisveikinti su tėvais, nuvyko į Perosa Argentina (Šiaurės Italija) aplankyti pas saleziečius besimokantį savo jaunėlį brolį Petrą ir, klieriko Petro Urbaičio pakviestas, nemokėdamas nei anglų, nei kinų kalbos, išvyko misijoms į Honkongą Kinijoje.
Misijos Kinijoje
1936 m. baigė filosofijos studijas tarptautinėje saleziečių seminarijoje Honkonge ir iki 1941 m. studijavo teologiją .
1941 m. rugsėjo 20 d. Honkonge įšventintas į kunigus. Trys jauni kunigai – ispanas, jugoslavas ir lietuvis – buvo išsiųsti į Pietų Azijos gilumą į Kven-Miną. Misijas pradėjo tuščioje vietoje, tačiau turėjo viziją – pastatyti vaikų namus našlaičiams. Po metų šiuose namuose gyveno 300 vaikų.
1941–1945 m. A. Perkumas dirbo Kven-Mino mieste nepilnamečių berniukų pataisos namų (amatų mokyklos) direktoriumi ir auklėtoju. 1941 m. Japonų kariuomenei apsupus Honkongą, vaikus reikėjo išgabenti į saugesnę vietą – į Tai Ku slėnį, kur įsikūrė pačių pasistatytose pastogėse. Frontui artėjant A. Perkumas nesuspėjo pasislėpti, japonų karys peršovė koją. Benešant į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, jo nešikus sužeidė, paėmė į nelaisvę, o jį sužeistą paliko gulėti ant kelio. Praradęs daug kraujo, buvo atgabentas į prancūzų seselių ligoninę. Po pusės metų išleistas iš ligoninės, tačiau liko luošiu.
Po karo anglų valdžia už narsumą gelbėjant našlaičius, norėjo A. Perkumą apdovanoti garbės diplomu. Nuo apdovanojimo atsisakė, bet prašė, kad valdžia padėtų pastatyti vaikams našlaičiams namus – mokyklą. Prašymas buvo patenkintas – Kantono srityje pastatyta mokykla buvo aprūpinta pačiais moderniausiais įrengimais, joje tilpo 1500 mokinių.
1945–1952 m. A. Perkumas vadovavo karo našlaičių institutui, daugelį metų vadovavo skautų būreliui, saleziečių mokykloje buvo įsteigęs skautų draugovę. Talkininkavo įvairioms labdaros organizacijoms. Tačiau sveikata prastėjo, kojos žaizda negijo, todėl 1952 m. A. Perkumas paliko Kiniją ir išvyko į Europą.
Misijos Venesueloje
Sustiprėjęs ir apgydęs koją, 1952 m. gruodžio 7 d. atvyko į Karakasą Venesueloje. Profesoriavo saleziečių seminarijoje, platino lietuvišką spaudą. 1952–1956 m. leido ir redagavo neperiodinį leidinį „Tėvų kelias“. Lankė Venesuelos lietuvių kolonijas, rengė vaikų vasaros stovyklas. 1955 m. atnaujinus skautų akademikų sambūrį, A. Perkumas paskirtas jų dvasios vadu.
1956 m. popiežiaus Pijaus XII oficialiai paskirtas Venesuelos lietuvių emigrantų misijos direktoriumi, kuris, kadangi nebuvo konsulo, padėjo tautiečiams ir oficialiuose reikaluose. Mokėdamas nemažai užsienio kalbų, padėdavo ir užsieniečiams.
1963 m. „Voz de la Patria“ radijo stotyje išrūpino lietuvišką radijo valandėlę, kuriai ketverius metus pats vadovavo, vieną kartą savaitėje po pusę valandos. Tokiu būdu Venesueloje skambėjo lietuviška kalba ir muzika.
Karakaso Lavegoje statė „San Casimiro“ lietuvių namus. Rinkdamas aukas statyboms net kelius kartus buvo nuvykęs į Šiaurės Ameriką. Šiuose namuose telkėsi lietuviškos bendruomenės veikla, būrėsi lietuvių jaunimas.
Įvertinimas
1977 m. spauda rašė, kad „Venesuelos lietuvių kapelionas kun. A. Perkumas artimos ateities planuose yra numatęs išleisti Venesuelos Lietuvių Katalikų Misijos metraštį. Jame būtų įamžinta Venesuelos lietuvių veikla. Taip pat jis pasiryžęs ispanų kalba išleisti knygutę apie Šv. Kazimiero gyvenimą. Ją parašė dr. V. Dambrava. Sunku net būtų patikėti, tačiau Venesueloje yra Šv. Kazimiero vardo miestelis su gražia, erdvia bažnyčia. Tik žmonės apie lietuvišką Šv. Kazimiero kilmę nieko nežino. Laiko jį lenkų karalaičiu“.
1966 m. kunigas Antanas Perkumas atšventė savo 25 metų kunigystės šventinimų sukaktį. Sveikinimai ir telegramos plaukė iš viso pasaulio, net iš Kinijos. Popiežius Paulius VI atsiuntė sveikinimo telegramą.
1972 m. (kitur minimi 1976 m.) A. Perkumas aplankė savo tėviškę Lietuvoje ištesėdamas motinai duotą pažadą pasimelsti prie jos kapo. Tėviškės pastatų neberado, tik vienišą obelį. Svečiavosi sesers Barboros Jonušienės ir jos dukros Jadvygos Garolienės šeimose. Darbėnų bažnyčioje aukojo Šventas Mišias.
1980 m. išleistas Venesuelos lietuvių katalikų veiklos metraštis „Rožės ir spygliai“. Beveik visas 96 puslapių Metraštis skirtas kun. A. Perkumui SDB 70-ojo gimtadienio proga.
1986 m. sausio 31 d. JAV lietuvių laikraštis „Darbininkas“ publikavo žinutę, kad tą pačią dieną „Karakase mirė kunigas Antanas Perkumas, ilgametis Venesuelos lietuvių kapelionas, salezietis, dirbęs Kinijos misijose“.
Bibliografija
- Mirtys. Darbininkas, 1986, gruodžio 31, p. 5.
- MURRATO, Igino. Petras Perkumas. Lietuvių Domukas Savio. 1979, San Paulo, p. 35, 38–39.
- Perkumas Antanas. Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960, t. 22, p. 303.
- TRASAUSKIENĖ, Marija. Lietuvis misionierius Indijoje. XXI amžius, 2005, birželio 3.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Lietuviai Venecueloje. 30 metų sukakčiai nuo įsikūrimo paminėti. Į laisvę, 1977, gegužė.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Trijų kontinentų kunigas. Lietuvių dienos, 1977, gruodis, p. 4–6.
- VASILIAUSKAITĖ, Aldona. Petro Perkumo idėjų dvasia. Alytus: 1998, p. 23–29.
- VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Petro Perkumo įamžinimas gimtuosiuose Darbėnuose. Pajūrio naujienos, 1997, birželio 6, p. 4.
Nuorodos
- Antanas Perkumas. Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Perkumas Antanas. Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešoji biblioteka
- Marijos radijas
- Antano Perkumo giminės medis
Išnašos
- Mirtys. Darbininkas, 1986, gruodžio 31, p. 5.
- VASILIAUSKAITĖ, Aldona. Petro Perkumo idėjų dvasia. Alytus: 1998, p. 23.
- VASILIAUSKAITĖ, Aldona. Petro Perkumo idėjų dvasia. Alytus: 1998, p. 25.
- MURRATO, Igino. Petras Perkumas. Lietuvių Domukas Savio. 1979, San Paulo, p. 35.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Trijų kontinentų kunigas. Lietuvių dienos, 1977, gruodis, p. 4.
- MURRATO, Igino. Petras Perkumas. Lietuvių Domukas Savio. 1979, San Paulo, p. 38–39.
- VASILIAUSKAITĖ, Aldona. Petro Perkumo idėjų dvasia. Alytus: 1998, p. 28.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Trijų kontinentų kunigas. Lietuvių dienos, 1977, gruodis, p. 4.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Trijų kontinentų kunigas. Lietuvių dienos, 1977, gruodis, p. 4.
- TRASAUSKIENĖ, Marija. Lietuvis misionierius Indijoje. XXI amžius, 2005, birželio 3.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Trijų kontinentų kunigas. Lietuvių dienos, 1977, gruodis, p. 4.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Trijų kontinentų kunigas. Lietuvių dienos, 1977, gruodis, p. 5.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Trijų kontinentų kunigas. Lietuvių dienos, 1977, gruodis, p. 5.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Lietuviai Venecueloje. 30 metų sukakčiai nuo įsikūrimo paminėti. Į laisvę, 1977, gegužė.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Trijų kontinentų kunigas. Lietuvių dienos, 1977, gruodis, p. 5.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Lietuviai Venecueloje. 30 metų sukakčiai nuo įsikūrimo paminėti. Į laisvę, 1977, gegužė.
- VAISIŪNIENĖ, Aleksandra. Trijų kontinentų kunigas. Lietuvių dienos, 1977, gruodis, p. 5.
- VASILIAUSKAITĖ, Aldona. Petro Perkumo idėjų dvasia. Alytus: 1998, p. 28–29.
- VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Petro Perkumo įamžinimas gimtuosiuose Darbėnuose. Pajūrio naujienos, 1997, birželio 6, p. 4.
- Mirtys. Darbininkas, 1986, gruodžio 31, p. 5.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanas Perkumas, Kas yra Antanas Perkumas? Ką reiškia Antanas Perkumas?
Antanas PerkumasGime 1909 m kovo 27 d Kadagynai Kretinga Mire 1986 m sausio 31 d 76 metai Karakasas VenesuelaTautybe lietuvisReligija katalikybeVeikla misionierius salezietis Antanas Perkumas 1909 m kovo 27 d Kadagynu k Kretingos r 1986 m sausio 31 d Karakase Venesueloje kunigas salezietis misionierius Kinijoje Venesueloje BiografijaGime Antano Perkumo is Kadagynu k ir Barboros Ruzgailaites is Vaineikiu k seimoje kurioje augo devyni vaikai Jauniausias brolis Petras veliau taip pat tapo vienuoliu salezieciu Seima buvo Kadagynu kaimo kulturos tikejimo ir lietuvybes zidinys cia vykdavo susirinkimai lietuviskos maldos ir pamokos Tevas Antanas Perkumas kaimo sviesuolis gerai kalbejo ir rase lietuviu ir rusu kalbomis Jo veikla neįtiko nei rusu nei vokieciu valdzioms Pastarosios buvo puse metu kalintas Neziurint skurdo abu sunus leido mokytis į gimnazija 1925 m A Perkumas įstojo į skautu organizacija aktyviai dalyvavo veiklose stovyklose renginiuose 1927 m baige Palangos progimnazija Svajojo tapti vienuoliu salezieciu bet tevai neturejo lesu A Perkumo teta dirbo Palangoje grafienes sekretore Tetos prasymu ir uztarimu vasaros metu gavo darba Palangos Kurhauze kur patarnavo sveciams tvarke ju dokumentus zymejo įvaziavimo ir isvaziavimo dienas Uzsidirbes kelionei pinigu isvyko į Italija pas brolius saleziecius 1932 m baige mokslus lietuviu salezieciu gimnazijoje Italijoje Sugrįzo į Lietuva atsisveikinti su tevais nuvyko į Perosa Argentina Siaures Italija aplankyti pas saleziecius besimokantį savo jaunelį brolį Petra ir klieriko Petro Urbaicio pakviestas nemokedamas nei anglu nei kinu kalbos isvyko misijoms į Honkonga Kinijoje Misijos Kinijoje 1936 m baige filosofijos studijas tarptautineje salezieciu seminarijoje Honkonge ir iki 1941 m studijavo teologija 1941 m rugsejo 20 d Honkonge įsventintas į kunigus Trys jauni kunigai ispanas jugoslavas ir lietuvis buvo issiusti į Pietu Azijos giluma į Kven Mina Misijas pradejo tuscioje vietoje taciau turejo vizija pastatyti vaiku namus naslaiciams Po metu siuose namuose gyveno 300 vaiku 1941 1945 m A Perkumas dirbo Kven Mino mieste nepilnameciu berniuku pataisos namu amatu mokyklos direktoriumi ir aukletoju 1941 m Japonu kariuomenei apsupus Honkonga vaikus reikejo isgabenti į saugesne vieta į Tai Ku slenį kur įsikure paciu pasistatytose pastogese Frontui artejant A Perkumas nesuspejo pasislepti japonu karys persove koja Benesant į Raudonojo Kryziaus ligonine jo nesikus suzeide paeme į nelaisve o jį suzeista paliko guleti ant kelio Prarades daug kraujo buvo atgabentas į prancuzu seseliu ligonine Po puses metu isleistas is ligonines taciau liko luosiu Po karo anglu valdzia uz narsuma gelbejant naslaicius norejo A Perkuma apdovanoti garbes diplomu Nuo apdovanojimo atsisake bet prase kad valdzia padetu pastatyti vaikams naslaiciams namus mokykla Prasymas buvo patenkintas Kantono srityje pastatyta mokykla buvo aprupinta paciais moderniausiais įrengimais joje tilpo 1500 mokiniu 1945 1952 m A Perkumas vadovavo karo naslaiciu institutui daugelį metu vadovavo skautu bureliui salezieciu mokykloje buvo įsteiges skautu draugove Talkininkavo įvairioms labdaros organizacijoms Taciau sveikata prastejo kojos zaizda negijo todel 1952 m A Perkumas paliko Kinija ir isvyko į Europa Misijos Venesueloje Sustiprejes ir apgydes koja 1952 m gruodzio 7 d atvyko į Karakasa Venesueloje Profesoriavo salezieciu seminarijoje platino lietuviska spauda 1952 1956 m leido ir redagavo neperiodinį leidinį Tevu kelias Lanke Venesuelos lietuviu kolonijas renge vaiku vasaros stovyklas 1955 m atnaujinus skautu akademiku samburį A Perkumas paskirtas ju dvasios vadu 1956 m popieziaus Pijaus XII oficialiai paskirtas Venesuelos lietuviu emigrantu misijos direktoriumi kuris kadangi nebuvo konsulo padejo tautieciams ir oficialiuose reikaluose Mokedamas nemazai uzsienio kalbu padedavo ir uzsienieciams 1963 m Voz de la Patria radijo stotyje isrupino lietuviska radijo valandele kuriai ketverius metus pats vadovavo viena karta savaiteje po puse valandos Tokiu budu Venesueloje skambejo lietuviska kalba ir muzika Karakaso Lavegoje state San Casimiro lietuviu namus Rinkdamas aukas statyboms net kelius kartus buvo nuvykes į Siaures Amerika Siuose namuose telkesi lietuviskos bendruomenes veikla buresi lietuviu jaunimas Įvertinimas1977 m spauda rase kad Venesuelos lietuviu kapelionas kun A Perkumas artimos ateities planuose yra numates isleisti Venesuelos Lietuviu Kataliku Misijos metrastį Jame butu įamzinta Venesuelos lietuviu veikla Taip pat jis pasiryzes ispanu kalba isleisti knygute apie Sv Kazimiero gyvenima Ja parase dr V Dambrava Sunku net butu patiketi taciau Venesueloje yra Sv Kazimiero vardo miestelis su grazia erdvia baznycia Tik zmones apie lietuviska Sv Kazimiero kilme nieko nezino Laiko jį lenku karalaiciu 1966 m kunigas Antanas Perkumas atsvente savo 25 metu kunigystes sventinimu sukaktį Sveikinimai ir telegramos plauke is viso pasaulio net is Kinijos Popiezius Paulius VI atsiunte sveikinimo telegrama 1972 m kitur minimi 1976 m A Perkumas aplanke savo teviske Lietuvoje istesedamas motinai duota pazada pasimelsti prie jos kapo Teviskes pastatu neberado tik vienisa obelį Sveciavosi sesers Barboros Jonusienes ir jos dukros Jadvygos Garolienes seimose Darbenu baznycioje aukojo Sventas Misias 1980 m isleistas Venesuelos lietuviu kataliku veiklos metrastis Rozes ir spygliai Beveik visas 96 puslapiu Metrastis skirtas kun A Perkumui SDB 70 ojo gimtadienio proga 1986 m sausio 31 d JAV lietuviu laikrastis Darbininkas publikavo zinute kad ta pacia diena Karakase mire kunigas Antanas Perkumas ilgametis Venesuelos lietuviu kapelionas salezietis dirbes Kinijos misijose BibliografijaMirtys Darbininkas 1986 gruodzio 31 p 5 MURRATO Igino Petras Perkumas Lietuviu Domukas Savio 1979 San Paulo p 35 38 39 Perkumas Antanas Lietuviu enciklopedija Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1960 t 22 p 303 TRASAUSKIENĖ Marija Lietuvis misionierius Indijoje XXI amzius 2005 birzelio 3 VAISIuNIENĖ Aleksandra Lietuviai Venecueloje 30 metu sukakciai nuo įsikurimo pamineti Į laisve 1977 geguze VAISIuNIENĖ Aleksandra Triju kontinentu kunigas Lietuviu dienos 1977 gruodis p 4 6 VASILIAUSKAITĖ Aldona Petro Perkumo ideju dvasia Alytus 1998 p 23 29 VASILIAUSKIENĖ Aldona Petro Perkumo įamzinimas gimtuosiuose Darbenuose Pajurio naujienos 1997 birzelio 6 p 4 NuorodosAntanas Perkumas Visuotine lietuviu enciklopedija Perkumas Antanas Kretingos r sav M Valanciaus viesoji biblioteka Marijos radijas Antano Perkumo gimines medisIsnasosMirtys Darbininkas 1986 gruodzio 31 p 5 VASILIAUSKAITĖ Aldona Petro Perkumo ideju dvasia Alytus 1998 p 23 VASILIAUSKAITĖ Aldona Petro Perkumo ideju dvasia Alytus 1998 p 25 MURRATO Igino Petras Perkumas Lietuviu Domukas Savio 1979 San Paulo p 35 VAISIuNIENĖ Aleksandra Triju kontinentu kunigas Lietuviu dienos 1977 gruodis p 4 MURRATO Igino Petras Perkumas Lietuviu Domukas Savio 1979 San Paulo p 38 39 VASILIAUSKAITĖ Aldona Petro Perkumo ideju dvasia Alytus 1998 p 28 VAISIuNIENĖ Aleksandra Triju kontinentu kunigas Lietuviu dienos 1977 gruodis p 4 VAISIuNIENĖ Aleksandra Triju kontinentu kunigas Lietuviu dienos 1977 gruodis p 4 TRASAUSKIENĖ Marija Lietuvis misionierius Indijoje XXI amzius 2005 birzelio 3 VAISIuNIENĖ Aleksandra Triju kontinentu kunigas Lietuviu dienos 1977 gruodis p 4 VAISIuNIENĖ Aleksandra Triju kontinentu kunigas Lietuviu dienos 1977 gruodis p 5 VAISIuNIENĖ Aleksandra Triju kontinentu kunigas Lietuviu dienos 1977 gruodis p 5 VAISIuNIENĖ Aleksandra Lietuviai Venecueloje 30 metu sukakciai nuo įsikurimo pamineti Į laisve 1977 geguze VAISIuNIENĖ Aleksandra Triju kontinentu kunigas Lietuviu dienos 1977 gruodis p 5 VAISIuNIENĖ Aleksandra Lietuviai Venecueloje 30 metu sukakciai nuo įsikurimo pamineti Į laisve 1977 geguze VAISIuNIENĖ Aleksandra Triju kontinentu kunigas Lietuviu dienos 1977 gruodis p 5 VASILIAUSKAITĖ Aldona Petro Perkumo ideju dvasia Alytus 1998 p 28 29 VASILIAUSKIENĖ Aldona Petro Perkumo įamzinimas gimtuosiuose Darbenuose Pajurio naujienos 1997 birzelio 6 p 4 Mirtys Darbininkas 1986 gruodzio 31 p 5