Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Henri Louis BergsonHenri BergsonGimė 1859 m spalio 18 d Paris FranceMirė 1941 m sausio 4 d 81 metai Paris FranceVeiklaSr
Anri Bergsonas
| Henri-Louis Bergson | |
|---|---|
| Henri Bergson | |
| Gimė | 1859 m. spalio 18 d. Paris, France |
| Mirė | 1941 m. sausio 4 d. (81 metai) Paris, France |
| Veikla | |
| Sritis | , , , |
| Žymūs studentai | , , , , Merleau-Ponty, Proust, , |
| Žinomas (-a) už | , , , |
| Žymūs apdovanojimai | |
| 1927 m. Nobelio literatūros premija | |
| Vikiteka | Henri Bergson |
Anri Bergsonas (pranc. Henri-Louis Bergson, 1859 m. spalio 18 d. – 1941 m. sausio 4 d.) – prancūzų filosofas, smarkiai paveikęs XX a. pradžios Europos filosofijos vystymąsi, Nobelio literatūros premijos laureatas (1927).
Biografija
Apžvalga
A. Bergsonas (A. Bergson) buvo labai talentingas žodžio meistras, ir jam filosofui, žydų emigranto iš Varšuvos sūnui – buvo paskirta Nobelio literatūros premija. Į paskaitas, kurias jis skaitė Prancūzijos kolegijoje, suplūsdavo minios klausytojų. Kaip filosofas ir akademinių sluoksnių atstovas, jis pelnė visus įmanomus garbės titulus, įskaitant ir Prancūzijos Akademijos nario.
Išsilavinimas ir karjera
A. Bergsonas (A. Bergson) gimė 1859 m. Spalio 18 d. Paryžiuje, inteligentų šeimoje. Tėvas – lenkų kilmės žydas, puikus pianistas ir vargonininkas, Ženevos konservatorijos dėstytojas, vėliau jos direktorius – išmokė sūnų mylėti muziką. Motina – anglė – supažindino jį su anglų literatūra bei prancūzų menu. Namuose buvo šnekama prancūziškai ir angliškai. Jis žinojo pagrindines Europos kalbas, gerai grojo smuiku ir fortepijonu, buvo garsus fechtuotojas (vėliau alpinistas), geras matematikas ir literatas. Domėjimasis įvairiomis žmogiškojo gyvenimo sritimis, matyt, ir nulėmė tai, kad A. Bergsonas pasirinko filosofiją, kurią jis studijavo Paryžiaus Aukštojoje mokykloje (École Normale Superieure). Ją baigęs, septynerius metus mokytojavo Prancūzijos provincijoje. Studijavo Plotiną, vėlyvąjį Šelingą, Men de Biraną, Butru, itin mėgo A. Šopenhauerį. 1888 m. apgynė disretaciją „Apie betarpiškus sąmonės duomenis“ („Essai sur les données immédiates de la conscience“). Vėliau, 1889 m. disertacija pasirodo atskira knyga, kuri išgarsina A. Bergsoną. Nuo 1899 m. A. Bergsonas pradėjo mokytojauti Paryžiaus licėjuje, o po dešimties metų gavo Senovės filosofijos katedrą aukštojoje mokykloje. Į jo paskaitas plūsdavo įvairiausi klausytojai – muzikai, sportininkai, dailininkai, gydytojai, netgi kilmingos damos. 1900 m. pasirodo fundamentali A. Bergsono studija „Juokas“ („Le rire“). Po metų jis tampa Moralės Mokslų akademijos nariu . 1907 m. išleidžiama knyga „Kūrybinė evoliucija“ („L‘Evoliution créatrice“). Nuo 1914 m. A. Bergsonas – Prancūzijos akademijos narys. 1919 m. pasirodo vienas iš svarbiausių jo kūrinių – „Dvasinė energija“ („L‘Energie spirituelle“), 1928 m. jam paskiriama Nobelio literatūros premija.
Vėlyvasis gyvenimas
Du paskutiniuosius savo gyvenimo dešimtmečius A. Bergsonas buvo ligos prikaustytas prie lovos. Nors menkiausias judesys keldavo stiprius skausmus, tačiau jis dirbo. 1932 m. išleidžiama knyga „Du moralės ir religijos šaltiniai“ („Les deux sources de la morale et de la religion“), o 1933 m. – „Mintis ir judėjimas“ („La pensee et le mouvant“). Paskutiniai jo darbai rodo tikėjimą žmogaus kūrybinės energijos neišsenkamumu ir galia. A. Bergsonas mirė 1941 m.
Filosofija
Idėjinės ištakos
Bergsono filosofija formavosi pozityvizmo ir evoliucionizmo idėjų laikais. Jo kūrybinė veikla aprėpė daugiau nei pusės šimtmečio tarpsnį, kuriuo klestėjo Vakarų filosofinė mintis. Nors Bergsonas neigė priklausąs konkrečiai filosofinei tradicijai ar krypčiai, tačiau jo filosofija pagrindinėmis nuostatomis artimiausia iš Arthuro Schopenhauerio idėjų išsirutuliojusiai „gyvenimo filosofijos“ tradicijai, kurios žymiausi apologetai buvo F. Nietzche. W. Dilthey, G. Simmelis. Bergsono „gyvybės polėkio“ filosofija – tai savotiška Schopenhauerio, Nietzche‘s teorijų, neoplatonizmo, B. Pascalio, J. Rousseau idėjų, romantinės filosofijos, prancūzų spiritualizmo ir Rytų filosofijos sintezė, atsiradusi derinant subtilias psichologijos ir biologijos mokslų sąvokas. XIX a. Nusivylęs pozityvistinėmis griežto moksliškumo nuostatomis, jis pasuko „gyvenimo filosofijos“ pirmtakų pramintais keliais. Dėl Schopenhauerio idėjų įtakos Bergsonas vos nebuvo apkaltintas plagijavimu. Intuityvizmo pradininkui artima „pasaulio kaip valios ir vaizdinio“ interpretacija, egzistenciniai Schopenhauerio filosofijos motyvai, mintys apie tikrosios ir netikrosios būties sklaidą, metafizinis voliuntarizmas, orientalistiniai motyvai. Svarbiausia Schopenhauerio filosofijos kategorija valia dėl Nietzche‘s idėjų poveikio Bergsono veikaluose transformavosi į nerimastingą „gyvybės polėkį“ ir „trukmę“. Pasaulį jis aiškina kaip vaizdinių visumą. Tikrovė jam neatsiejama nuo ją suvokiančios sąmonės. Jo veikaluose ypač daug dėmesio skiriama įvairių sąmonės procesų aprašymui ir analizei. Schopenhauerio įtaka Bergsono filosofijoje susilieja su Jenos romantikų idėjomis, iš kurių jis perima daugelį pamatinių savo filosofijos principų. Bergsonas perima romantikams būdingą susižavėjimą Plotino filosofija.
Orientalistinės įtakos
Orientalistiniai Bergsono filosofijos motyvai tiesiogiai siejosi su Schopenhauerio, švietėjų ir romantikų orientalizmo poveikiu. Jo tekstuose aptinkame daug įžvalgų susijusių su Rytų ir Vakarų religijų bei mąstymo tradicijų lyginimu. Indų religijose jis įžvelgė daug panašumų į graikų požiūrius, ritualus, pažymėjo, kad indų mąstymo tradicijoje susiduriame su konkrečia praktine gyvenimo patirtimi. Bergsoną, kaip ir prancūzų švietėjus, domino etninės senovinės kinų teorijos, kuriose jis įžvelgė etnocentrizmo apraiškas. Filosofui, kaip ir daoizmo bei čan adeptams, būdingos antiracionalistinės nuostatos ir intuityvaus tikrovės pažinimo sureikšminimas. Jo veikaluose nuolat kartojasi minėtoms kryptims būdingas kalbos ribotumo leitmotyvas, mintis apie jos nesugebėjimą išreikšt gyvenimo, kūrybinių dvasios polėkių, trukmės, žmogaus išgyvenimų aspektus.
Klasikinės filosofijos kritika
Bergsono veikaluose išryškėja „neklasikinės“ filosofijos reakcija prieš klasikinei tradicijai būdingą mokslinio pažinimo sureikšminimą ir visuotinumo principus. Jis atsiriboja nuo hėgeliškojo filosofijos istorijos kaip mokslo traktavimo ir kalba apie būtinybę vadovautis ne išorinėmis pseudomokslinėmis klasikinio mąstymo schemomis, o iš vidaus pažinti konkrečios sistemos sąsajas. Naujų filosofinių koncepcijų atsiradimą Bergsonas siejo su tradicija, iš kurios jos išsirutulioja. Bergsonas kritikavo programines ankstesnės mechanistinės pasaulėžiūros, racionalizmo ir pozityvistinės filosofijos nuostatas, jų šalininkams būdingą schemišką mąstymo būdą. Klasikinės filosofijos išpuoselėtame pasaulėvaizdyje Bergsonas regi iškreiptos dirbtinės schemos įkūnijimą. Bergsonas prabyla apie būtinybę sukurti kokybiškai naują filosofiją, kurioje pažinimo teorija susijungtų su gyvenimo teorija. Jis mato nuolatinį filosofijos ir meno suartinimą. Filosofijos tikslu laiko individualaus prado išryškinimą Čia atsiskleidžia filosofijos giminiškumas menui. Bergsonas kaip ir romantikai bei ankstesnė neklasikinės filosofijos tradicija skelbia meną autentiškos filosofijos idealu. Pagal jį filosofija artimesnė menui negu mokslui. Kadangi filosofija kaip menas daugiausia dėmesio skiria individualiam pradui, tai savo tikrovės pažinimo forma priartėja prie meno ar netgi su juo susilieja. Taigi Jenos romantikų leitmotyvas apie filosofinio ir meninio mąstymo susiliejimą tampa fundamentalia Bergsono mąstysenos idėja.
„Pozityvioji metafizika“
Nors Bergsonas atmeta mechanistines ir pozityvistines nuostatas, jo veikaluose jaučiamas dviprasmiškumas. Jo „pozityviosios metafizikos“ koncepcijoje susipina senosios metafizikos paneigimas ir naujos „neklasikinės“ neometafizikos kūrimas. Bergsonas tęsia „gyvenimo filosofiją“ ir traktuoja ją kaip harmoningo pasaulio interpretaciją.
„Gyvybės polėkis“ ir „trukmė“
Gyvenimą Bergsonas atskiria nuo materialių reiškinių ir apibūdina kaip trukmę arba konkretų laiką. Jis paskelbia gyvybės polėkio arba trukmės pažinimą pagrindiniu filosofijos tikslu. Bergsono koncepcijoje virsta trukmės, kaip pscihologinio subjektyvaus laiko, samprata. Trukmės intuicija nusakoma muzikos ypatybėmis.
Sąmonės samprata
Polemizuodamas su evoliucinių teorijų šalininkais Bergsonas teigė, kad materialiems daiktams būdingas erdviškumas, o trukmė laike yra sąmonės procesų sritis. Iš to kilo teorija apie spontanišką nenutrūkstamą sąmonės procesų sklaidą laike. Sąmonės procesai čia iškyla kaip dinamiški ir laisvi kilmės atžvilgiu. Bergsonas brėžia ribą tarp Homo sapiens ir Homo faber.
Intelekto ir intuicijos dichtomija
Bergsonas bet kokį racionalų šios srities pažinimą traktuoja kaip metafizinį. Intelektinio pasaulio pažinimo ribotumą įveikia praktinių interesų neturintis tiesioginis išgyvenimas – intuicija. Savo intuicijos koncepcija filosofas tęsė romantinę ir iracionalią tradiciją. Jis intuiciją traktavo kaip tiesioginio kontakto su daiktais, su gyvenimo esme instrumentą. Intuicijos sąvokai jis suteikė meninį turinį ir priskyrė jai racionalumui priešingas savybes. Bergsonas skyrė dvi skirtingas intuicijos formas: filosofinę ir meninę.
Socialinė teorija
Laikydamas žmonių visuomenę ne tik socialine organizacija, bet ir gamtiniu organizmu, Bergsonas skiria du socialinės organizacijos tipus: „atvirą“, su jam būdinga kūrybiška morale ir „uždarą“, artimą primityviam gamtiškam pasauliui. Į socialinę būtį jis žvelgia kaip į paviršutinišką. Paimta is: Henri Bergson „Kūrybinė evoliucija“, 2004 m., 397–430 p. „Intuityvistinė Henri Bergsono filosofija“
Kūrybos koncepcija
Kūrybos problemos turinčios universalią prasmę. Bergsono intuicija nukreipta į pažangą, kūrybą, laisvę. Kūrybinis pradas atitraukia žmogų nuo kasdienių rūpesčių ir perkelia į kitą realybės suvokimo plotmę. Kūrybinį žmogaus pradą Bergsonas laikė didžiausia vertybe.
Kūrybos ir meno filosofija
Meno filosofiją Bergsonas laiko tobuliausia filosofijos forma. Jis rutuliojo teoriją apie kūrybinę ir meninę pasaulio prigimtį. Menas siekdamas išryškinti tai, kas nepakartojama, geriau negu filosofija ar psichologija fiksuoja subtiliausius žmogaus vidinio gyvenimo poslinkius. Menas – tiesioginis tikrovės regėjimas. Filosofas plėtojo elitarinius romantikų motyvus, aukštinančius genijaus išskirtinumą. Aukščiausiu menu jis laiko muziką, kurią prilygina trukmei. Pažintinis optimizmas išskiria Bergsoną iš kitų „neklasikinės“ filosofijos šalininkų. Bergsono išplėtota „kūrybinės evoliucijos“ teorija oponuoja XIX a. evoliucinėms teorijoms. Jo „gyvybės polėkio“ filosofija tęsė romantinės ir „neklasikinės“ filosofijos tradicijas. Pagrindine savo filosofijos kategorija ir būties substancija jis skelbė išplėstą „gyvenimo“ sąvoką, įvardytą kaip „trukmė“, „gyvybės polėkis“. Kitas svarbus jo koncepcijos bruožas – meninės intuicijos, kūrybinės fantazijos sureikšminimas. Bergsono filosofijoje išryškėjo du skirtingi tikrovės pažinimo būdai: mokslinis, praktinis, iškraipantis tikrovę, - ir meninis, būdingas išskirtinėms asmenybėms. Bergsono „kūrybinės evoliucijos“ teorija, sąmonės kaip įvairių išgyvenimų ir prisiminimų srauto samprata padarė didelę įtaką vėlesnės filosofinės, estetinės minties, literatūros ir meno sklaidai. Jo idėjų pėdsakai ryškūs psichoanalizėje, pragmatizme, fenomenologijoje, egzistencializme, neotomizme. Bergsono intuicijos, dvasinio prado svarbos pabrėžimas, meninės erdvės ir laiko idėjos stipriai veikė įvairių moderniojo meno krypčių – kubizmo, futurizmo, dadaizmo, siurrealizmo, abstrakcionizmo, konstruktyvizmo – estetikos sklaidą. Antanas Andrijauskas.
Informacijos šaltiniai
- Adam Sikora, Susitikimai su filosofija nuo Herakleito iki Huserlio, 2004 m.
- B. Genzelis, Filosofijos istorijos chrestomatija, Vilnius, 1974 m.
- "Kodėl Bergsonas domėjosi misticizmu?", T.Pranciškus Ksaveras Cazali, "Logos"
- Juoko teorijos juokingumas, arba pro et contra Henri Bergson, N.Vasiliauskaitė
- Henri Bergson, „Kūrybinė evoliucija“, 2004 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Anri Bergsonas, Kas yra Anri Bergsonas? Ką reiškia Anri Bergsonas?
Henri Louis BergsonHenri BergsonGime 1859 m spalio 18 d Paris FranceMire 1941 m sausio 4 d 81 metai Paris FranceVeiklaSritis Zymus studentai Merleau Ponty Proust Zinomas a uz Zymus apdovanojimai1927 m Nobelio literaturos premijaVikiteka Henri Bergson Anri Bergsonas pranc Henri Louis Bergson 1859 m spalio 18 d 1941 m sausio 4 d prancuzu filosofas smarkiai paveikes XX a pradzios Europos filosofijos vystymasi Nobelio literaturos premijos laureatas 1927 BiografijaApzvalga A Bergsonas A Bergson buvo labai talentingas zodzio meistras ir jam filosofui zydu emigranto is Varsuvos sunui buvo paskirta Nobelio literaturos premija Į paskaitas kurias jis skaite Prancuzijos kolegijoje suplusdavo minios klausytoju Kaip filosofas ir akademiniu sluoksniu atstovas jis pelne visus įmanomus garbes titulus įskaitant ir Prancuzijos Akademijos nario Issilavinimas ir karjera A Bergsonas A Bergson gime 1859 m Spalio 18 d Paryziuje inteligentu seimoje Tevas lenku kilmes zydas puikus pianistas ir vargonininkas Zenevos konservatorijos destytojas veliau jos direktorius ismoke sunu myleti muzika Motina angle supazindino jį su anglu literatura bei prancuzu menu Namuose buvo snekama prancuziskai ir angliskai Jis zinojo pagrindines Europos kalbas gerai grojo smuiku ir fortepijonu buvo garsus fechtuotojas veliau alpinistas geras matematikas ir literatas Domejimasis įvairiomis zmogiskojo gyvenimo sritimis matyt ir nuleme tai kad A Bergsonas pasirinko filosofija kuria jis studijavo Paryziaus Aukstojoje mokykloje Ecole Normale Superieure Ja baiges septynerius metus mokytojavo Prancuzijos provincijoje Studijavo Plotina velyvajį Selinga Men de Birana Butru itin mego A Sopenhauerį 1888 m apgyne disretacija Apie betarpiskus samones duomenis Essai sur les donnees immediates de la conscience Veliau 1889 m disertacija pasirodo atskira knyga kuri isgarsina A Bergsona Nuo 1899 m A Bergsonas pradejo mokytojauti Paryziaus licejuje o po desimties metu gavo Senoves filosofijos katedra aukstojoje mokykloje Į jo paskaitas plusdavo įvairiausi klausytojai muzikai sportininkai dailininkai gydytojai netgi kilmingos damos 1900 m pasirodo fundamentali A Bergsono studija Juokas Le rire Po metu jis tampa Morales Mokslu akademijos nariu 1907 m isleidziama knyga Kurybine evoliucija L Evoliution creatrice Nuo 1914 m A Bergsonas Prancuzijos akademijos narys 1919 m pasirodo vienas is svarbiausiu jo kuriniu Dvasine energija L Energie spirituelle 1928 m jam paskiriama Nobelio literaturos premija Velyvasis gyvenimas Du paskutiniuosius savo gyvenimo desimtmecius A Bergsonas buvo ligos prikaustytas prie lovos Nors menkiausias judesys keldavo stiprius skausmus taciau jis dirbo 1932 m isleidziama knyga Du morales ir religijos saltiniai Les deux sources de la morale et de la religion o 1933 m Mintis ir judejimas La pensee et le mouvant Paskutiniai jo darbai rodo tikejima zmogaus kurybines energijos neissenkamumu ir galia A Bergsonas mire 1941 m FilosofijaIdejines istakos Bergsono filosofija formavosi pozityvizmo ir evoliucionizmo ideju laikais Jo kurybine veikla aprepe daugiau nei puses simtmecio tarpsnį kuriuo klestejo Vakaru filosofine mintis Nors Bergsonas neige priklausas konkreciai filosofinei tradicijai ar krypciai taciau jo filosofija pagrindinemis nuostatomis artimiausia is Arthuro Schopenhauerio ideju issirutuliojusiai gyvenimo filosofijos tradicijai kurios zymiausi apologetai buvo F Nietzche W Dilthey G Simmelis Bergsono gyvybes polekio filosofija tai savotiska Schopenhauerio Nietzche s teoriju neoplatonizmo B Pascalio J Rousseau ideju romantines filosofijos prancuzu spiritualizmo ir Rytu filosofijos sinteze atsiradusi derinant subtilias psichologijos ir biologijos mokslu savokas XIX a Nusivyles pozityvistinemis griezto moksliskumo nuostatomis jis pasuko gyvenimo filosofijos pirmtaku pramintais keliais Del Schopenhauerio ideju įtakos Bergsonas vos nebuvo apkaltintas plagijavimu Intuityvizmo pradininkui artima pasaulio kaip valios ir vaizdinio interpretacija egzistenciniai Schopenhauerio filosofijos motyvai mintys apie tikrosios ir netikrosios buties sklaida metafizinis voliuntarizmas orientalistiniai motyvai Svarbiausia Schopenhauerio filosofijos kategorija valia del Nietzche s ideju poveikio Bergsono veikaluose transformavosi į nerimastinga gyvybes polekį ir trukme Pasaulį jis aiskina kaip vaizdiniu visuma Tikrove jam neatsiejama nuo ja suvokiancios samones Jo veikaluose ypac daug demesio skiriama įvairiu samones procesu aprasymui ir analizei Schopenhauerio įtaka Bergsono filosofijoje susilieja su Jenos romantiku idejomis is kuriu jis perima daugelį pamatiniu savo filosofijos principu Bergsonas perima romantikams budinga susizavejima Plotino filosofija Orientalistines įtakos Orientalistiniai Bergsono filosofijos motyvai tiesiogiai siejosi su Schopenhauerio svieteju ir romantiku orientalizmo poveikiu Jo tekstuose aptinkame daug įzvalgu susijusiu su Rytu ir Vakaru religiju bei mastymo tradiciju lyginimu Indu religijose jis įzvelge daug panasumu į graiku poziurius ritualus pazymejo kad indu mastymo tradicijoje susiduriame su konkrecia praktine gyvenimo patirtimi Bergsona kaip ir prancuzu svietejus domino etnines senovines kinu teorijos kuriose jis įzvelge etnocentrizmo apraiskas Filosofui kaip ir daoizmo bei can adeptams budingos antiracionalistines nuostatos ir intuityvaus tikroves pazinimo sureiksminimas Jo veikaluose nuolat kartojasi minetoms kryptims budingas kalbos ribotumo leitmotyvas mintis apie jos nesugebejima isreikst gyvenimo kurybiniu dvasios polekiu trukmes zmogaus isgyvenimu aspektus Klasikines filosofijos kritikaBergsono veikaluose isryskeja neklasikines filosofijos reakcija pries klasikinei tradicijai budinga mokslinio pazinimo sureiksminima ir visuotinumo principus Jis atsiriboja nuo hegeliskojo filosofijos istorijos kaip mokslo traktavimo ir kalba apie butinybe vadovautis ne isorinemis pseudomokslinemis klasikinio mastymo schemomis o is vidaus pazinti konkrecios sistemos sasajas Nauju filosofiniu koncepciju atsiradima Bergsonas siejo su tradicija is kurios jos issirutulioja Bergsonas kritikavo programines ankstesnes mechanistines pasauleziuros racionalizmo ir pozityvistines filosofijos nuostatas ju salininkams budinga schemiska mastymo buda Klasikines filosofijos ispuoseletame pasaulevaizdyje Bergsonas regi iskreiptos dirbtines schemos įkunijima Bergsonas prabyla apie butinybe sukurti kokybiskai nauja filosofija kurioje pazinimo teorija susijungtu su gyvenimo teorija Jis mato nuolatinį filosofijos ir meno suartinima Filosofijos tikslu laiko individualaus prado isryskinima Cia atsiskleidzia filosofijos giminiskumas menui Bergsonas kaip ir romantikai bei ankstesne neklasikines filosofijos tradicija skelbia mena autentiskos filosofijos idealu Pagal jį filosofija artimesne menui negu mokslui Kadangi filosofija kaip menas daugiausia demesio skiria individualiam pradui tai savo tikroves pazinimo forma priarteja prie meno ar netgi su juo susilieja Taigi Jenos romantiku leitmotyvas apie filosofinio ir meninio mastymo susiliejima tampa fundamentalia Bergsono mastysenos ideja Pozityvioji metafizika Nors Bergsonas atmeta mechanistines ir pozityvistines nuostatas jo veikaluose jauciamas dviprasmiskumas Jo pozityviosios metafizikos koncepcijoje susipina senosios metafizikos paneigimas ir naujos neklasikines neometafizikos kurimas Bergsonas tesia gyvenimo filosofija ir traktuoja ja kaip harmoningo pasaulio interpretacija Gyvybes polekis ir trukme Gyvenima Bergsonas atskiria nuo materialiu reiskiniu ir apibudina kaip trukme arba konkretu laika Jis paskelbia gyvybes polekio arba trukmes pazinima pagrindiniu filosofijos tikslu Bergsono koncepcijoje virsta trukmes kaip pscihologinio subjektyvaus laiko samprata Trukmes intuicija nusakoma muzikos ypatybemis Samones samprataPolemizuodamas su evoliuciniu teoriju salininkais Bergsonas teige kad materialiems daiktams budingas erdviskumas o trukme laike yra samones procesu sritis Is to kilo teorija apie spontaniska nenutrukstama samones procesu sklaida laike Samones procesai cia iskyla kaip dinamiski ir laisvi kilmes atzvilgiu Bergsonas brezia riba tarp Homo sapiens ir Homo faber Intelekto ir intuicijos dichtomijaBergsonas bet kokį racionalu sios srities pazinima traktuoja kaip metafizinį Intelektinio pasaulio pazinimo ribotuma įveikia praktiniu interesu neturintis tiesioginis isgyvenimas intuicija Savo intuicijos koncepcija filosofas tese romantine ir iracionalia tradicija Jis intuicija traktavo kaip tiesioginio kontakto su daiktais su gyvenimo esme instrumenta Intuicijos savokai jis suteike meninį turinį ir priskyre jai racionalumui priesingas savybes Bergsonas skyre dvi skirtingas intuicijos formas filosofine ir menine Socialine teorijaLaikydamas zmoniu visuomene ne tik socialine organizacija bet ir gamtiniu organizmu Bergsonas skiria du socialines organizacijos tipus atvira su jam budinga kurybiska morale ir uzdara artima primityviam gamtiskam pasauliui Į socialine butį jis zvelgia kaip į pavirsutiniska Paimta is Henri Bergson Kurybine evoliucija 2004 m 397 430 p Intuityvistine Henri Bergsono filosofija Kurybos koncepcijaKurybos problemos turincios universalia prasme Bergsono intuicija nukreipta į pazanga kuryba laisve Kurybinis pradas atitraukia zmogu nuo kasdieniu rupesciu ir perkelia į kita realybes suvokimo plotme Kurybinį zmogaus prada Bergsonas laike didziausia vertybe Kurybos ir meno filosofijaMeno filosofija Bergsonas laiko tobuliausia filosofijos forma Jis rutuliojo teorija apie kurybine ir menine pasaulio prigimtį Menas siekdamas isryskinti tai kas nepakartojama geriau negu filosofija ar psichologija fiksuoja subtiliausius zmogaus vidinio gyvenimo poslinkius Menas tiesioginis tikroves regejimas Filosofas pletojo elitarinius romantiku motyvus aukstinancius genijaus isskirtinuma Auksciausiu menu jis laiko muzika kuria prilygina trukmei Pazintinis optimizmas isskiria Bergsona is kitu neklasikines filosofijos salininku Bergsono ispletota kurybines evoliucijos teorija oponuoja XIX a evoliucinems teorijoms Jo gyvybes polekio filosofija tese romantines ir neklasikines filosofijos tradicijas Pagrindine savo filosofijos kategorija ir buties substancija jis skelbe isplesta gyvenimo savoka įvardyta kaip trukme gyvybes polekis Kitas svarbus jo koncepcijos bruozas menines intuicijos kurybines fantazijos sureiksminimas Bergsono filosofijoje isryskejo du skirtingi tikroves pazinimo budai mokslinis praktinis iskraipantis tikrove ir meninis budingas isskirtinems asmenybems Bergsono kurybines evoliucijos teorija samones kaip įvairiu isgyvenimu ir prisiminimu srauto samprata padare didele įtaka velesnes filosofines estetines minties literaturos ir meno sklaidai Jo ideju pedsakai ryskus psichoanalizeje pragmatizme fenomenologijoje egzistencializme neotomizme Bergsono intuicijos dvasinio prado svarbos pabrezimas menines erdves ir laiko idejos stipriai veike įvairiu moderniojo meno krypciu kubizmo futurizmo dadaizmo siurrealizmo abstrakcionizmo konstruktyvizmo estetikos sklaida Antanas Andrijauskas Informacijos saltiniaiAdam Sikora Susitikimai su filosofija nuo Herakleito iki Huserlio 2004 m B Genzelis Filosofijos istorijos chrestomatija Vilnius 1974 m Kodel Bergsonas domejosi misticizmu T Pranciskus Ksaveras Cazali Logos Juoko teorijos juokingumas arba pro et contra Henri Bergson N Vasiliauskaite Henri Bergson Kurybine evoliucija 2004 m