Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Anglų mokykla viena iš tarptautinių santykių teorijų Anglų mokyklos tarptautinių santykių teorija dar vadinama liberaliu
Anglų mokykla
Anglų mokykla – viena iš tarptautinių santykių teorijų. Anglų mokyklos tarptautinių santykių teorija dar vadinama liberaliuoju realizmu arba tarptautinės bendruomenės mokykla.
Ši mokykla teigia, jog, nepaisant anarchijos, tarptautiniu lygmeniu egzistuoja valstybių bendruomenė (arba kitaip visuomenė). Anot mokyklos atstovų, idėjos, o ne materialūs veiksniai, formuoja tarptautinę politiką, todėl būtina šias idėjas analizuoti bei kritikuoti. Dėl šių teiginių Anglų mokykla dažnai yra prilyginama konstruktyvizmui, nors iš tikro Anglų mokykla turi kitas kilmės ištakas (ji yra kilusi iš pasaulio istorijos, tarptautinės teisės bei politinės teorijos). Skirtingai nei konstruktyvizmas, Anglų mokykla yra atviresnė normatyviniams metodams. Anglų mokykla užima vietą tarp realizmo ir liberalizmo, tačiau turi aiškius nepriklausomus teiginius, kurie išskiria ją iš kitų teorijų.
Teoriniai pagrindai
Tarptautinė sistema, tarptautinė visuomenė, pasaulio visuomenė
Tarptautinė sistema
Klasikinė Anglų mokykla remiasi realizmo prielaida jog tarptautinė sistema susiformuoja iškart, kai tarp dviejų ar daugiau valstybių atsiranda sąveika. Yra pabrėžiama, jog Anglų mokykla remiasi realizmu bei Machtpolitik ('galios politika'), tuo pačiu anarchija yra pastatoma į pagrindinę tarptautinių santykių vietą.
Tarptautinė visuomenė
Anot H. Bull, valstybės turi tam tikrą bendrą interesą (dažniausiai neriboto smurto baimę), kuris veda prie tam tikrų taisyklių sukūrimo. Anot jo, tarptautinė visuomenė egzistuoja tada, kai valstybių grupė (arba bendriau – nepriklausomų politinių bendruomenių grupė) ne tik sudaro sistemą, kurios pagalba yra stebimas kitų elgesys siekiant atitinkamai formuoti savąjį, bet ir dialogo būdu yra sukuriamos bendros taisyklės bei institucijos, kurios padeda užtikrinti šių bendrų interesų išlaikymą. Anot H. Bull’o jokia visuomenė negali egzistuoti, jei nėra taisyklių apibrėžiančių jėgos panaudojimą, sutarčių laikymosi principą bei nuosavybės teises. Šios taisyklės yra išreiškiamos per institucijas, kurios užfiksuoja normatyvinę tarptautinės visuomenės struktūrą. Anglų mokyklai būdingos tokios taisyklės kaip: karas, didžiosios galios, diplomatija, galios balansas, tarptautinė teisė, ypač abipusis suvereniteto pripažinimas. Dar būtų galima pridėti teritoriškumą, nacionalizmą, rinką bei žmonių lygybę. Kadangi šios taisyklės nėra įpareigojančios, todėl apie jas kalbant labiau tinka terminas ,,normos". Valstybės, kurios laikosi šių, anksčiau išvardintų, normų ir suformuoja pasaulio visuomenę. Todėl Brown ir Ainley tarptautinę visuomenę apibūdina kaip sunormintus santykius, kurių nariai suvokia atsakomybę vienas prieš kitą ir prieš visą visuomenę. Valstybės siekia savo interesų, tačiau ne bet kokia kaina.
Pačios Anglų mokyklos viduje yra kelios prielaidos kaip susiformavo pasaulio visuomenė (arba bendruomenė). Vieni (pvz., ) teigia, jog tokios koncepcijos ištakų galime ieškoti viduramžių sampratoje apie krikščionių bendruomenę. Tuo tarpu kiti (pvz., ) teigia, kad ši tarptautinė bendruomenė atsirado iš suverenių valstybių susirūpinimo, kaip užtikrinti pagrindinius savo tikslus (ypač valstybių išlikimą). Tačiau dažniausiai Anglų mokykla sujungia abi šias prielaidas ir teigia, jog dabartinė valstybių bendruomenė yra bendros civilizacijos produktas, kuris atsirado iš krikščioniško pasaulio, egzistavusio viduramžių Europoje, o galbūt netgi iš Romos imperijos laikų.
Pasaulio visuomenė
Pasaulio visuomenės koncepcija remiasi Imanuelio Kanto pasaulėžiūra. Anot jos, visi pasaulio gyventojai sukuria pasaulio visuomenę, kuri sudaro pasaulio tapatybės pagrindą. Deja, pasaulio visuomenės koncepcija beveik nebuvo plėtojama, todėl pastaruoju metu yra beveik užmiršta.
Vidinis pasidalijimas
Anglų mokykla yra viduje pasidalijusi į dvi kryptis, kurioms vardus pagal dvi kategorijas suteikė H. Bull.
- Pliuralistai teigia, jog žmonijos įvairovė (tai yra skirtingos politinės, religinės pažiūros, etninės ir kalbinės tradicijos ir t. t.) yra geriausiai išreiškiama visuomenėje, padalintoje į valstybes, kurios per savitą valdžios formą perteikia skirtingas „gero gyvenimo“ sampratas. Tokį požiūrį geriausiai atspindi Kanados mokslininkas Robert Jackson savo darbe The Global Covenant (2001).
- Solidaristai teigia priešingai, jog valstybių bendruomenė turėtų labiau vertinti žmogaus teises ir, galbūt, emancipaciją, o ne valstybių politinę nepriklausomybę ar nesikišimo į jų vidaus reikalus principus. Tokia pozicija geriausiai atsiskleidžia darbuose apie humanitarines intervencijas (pvz., Nicholas Wheeler Saving Strangers (2000)).
Anglų mokykla yra pasidalijusi į dar kelias kryptis. Vieni jos atstovai (Robert Jackson, Tim Dunne) teigia, jog mokyklos požiūris turėtų būti labiau istorinis bei normatyvinis, tuo tarpu kiti (Barry Buzan, Richard Little) teigia, jog mokykla metodologiškai gali būti „pliuralistinė“ ir naudoti pozityvistinius metodus.
Bendrumai su kitomis teorijomis
- Pliuralistai savo teiginius kildina iš klasikinio realizmo teorijų (Hans Morgenthau, George Kennan).
- Solidaristai savo teiginius taip pat sieja su realizmu ( darbais).
Istorija
Šios mokyklos „angliškumas“ yra abejotinas – egzistuoja keletas šios mokyklos sukūrimo teorijų, taip pat daugelis pagrindinių šios mokyklos teoretikų nėra anglai. Mokyklos užuomazgų galima ieškoti dar tarpukariu. Jos įkūrimas siejamas su pietų afrikiečio darbais. Kita teorija teigia, jog mokykla kilo iš Britų Tarptautinės politikos teorijos komiteto (angl. British Committee on the Theory of International Politics) veiklos. Komitetas buvo įkurtas 1959 metais, jam vadovavo Kembridžo universiteto profesorius istorikas . Finansavimą kometetas gavo iš Rokfelerių fondo. Pagrindiniai teoretikai įėję į komitetą buvo Martin Wight, Hedley Bull ir John Vincent. Komiteto nariai stengėsi aptarti svarbiausias tarptautinės politikos bei istorijos problemas. Nuo 1990 metų pastebima antroji Anglų mokyklos karta, kuri stengiasi išplėsti mokyklos metodiką. Antrajai Anglų mokyklos kartai priklauso Richard Little, Barry Buzan, Tim Dunne, Andrew Linklater ir Charles Jones.
Pagrindiniai veikalai
- Hedley Bull, The Anarchical Society (1977/1995).
- Hedley Bull and Adam Watson (eds.), „The Expansion of International Society“ (1984)
- Herbert Butterfield, Martin Wight (eds), Diplomatic Investigations (1966)
- Ian Clark, Legitimacy in International Society (2005)
- Martin Wight, Four Seminal Thinkers in International Theory : Machiavelli, Grotius, Kant, and Mazzini (2005)
- Martin Wight, Systems of States (1977)
- Martin Wight, Power Politics (1978)
- Martin Wight, International Theory (1991)
- Tim Dunne, Inventing International Society: A History of the English School (Basingstoke: Macmillan, 1998)
- Barry Buzan, „From International to World Society? : English School Theory and the Social Structure of Globalisation“
- Nicholas Wheeler, Saving Strangers (2000)
- Brunello Vigezzi, The British Committee on the Theory of International Politics (1954–1985): The Rediscovery of History (Milano: Edizioni Unicopli, 2005)
- Andrew Linklater and Hidemi Suganami, The English School of International Relations: A Contemporary Reassessment (Cambridge: Cambridge University Press: 2006)
- Andrew Hurrell, On Global Order: Power, Values, and the Constitution of International Society (Oxford: Oxford University Press, 2007)
- Edward Keene, Beyond the Anarchical Society: Grotius, Colonialism and Order in World Politics (Cambridge: Cambridge University Press, 2002)
- James Mayall (1990) Nationalism and International Society, Cambridge: Cambridge University Press.
- Watson, Adam (1992) The Evolution of International Society, London: Routledge.
- Barry Buzan (2014) An Introduction to the English School of International Relations: The Societal Approach, Cambridge, Polity.
- Holsti, Kalevi J. (2004) Taming the Sovereigns: Institutional Change in International Politics, Cambridge University Press.
- Jackson, Robert H. (2000) The Global Covenant: Human Conduct in a World of States, Oxford: Oxford University Press.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Anglų mokykla, Kas yra Anglų mokykla? Ką reiškia Anglų mokykla?
Anglu mokykla viena is tarptautiniu santykiu teoriju Anglu mokyklos tarptautiniu santykiu teorija dar vadinama liberaliuoju realizmu arba tarptautines bendruomenes mokykla Si mokykla teigia jog nepaisant anarchijos tarptautiniu lygmeniu egzistuoja valstybiu bendruomene arba kitaip visuomene Anot mokyklos atstovu idejos o ne materialus veiksniai formuoja tarptautine politika todel butina sias idejas analizuoti bei kritikuoti Del siu teiginiu Anglu mokykla daznai yra prilyginama konstruktyvizmui nors is tikro Anglu mokykla turi kitas kilmes istakas ji yra kilusi is pasaulio istorijos tarptautines teises bei politines teorijos Skirtingai nei konstruktyvizmas Anglu mokykla yra atviresne normatyviniams metodams Anglu mokykla uzima vieta tarp realizmo ir liberalizmo taciau turi aiskius nepriklausomus teiginius kurie isskiria ja is kitu teoriju Teoriniai pagrindaiTarptautine sistema tarptautine visuomene pasaulio visuomene Tarptautine sistema Klasikine Anglu mokykla remiasi realizmo prielaida jog tarptautine sistema susiformuoja iskart kai tarp dvieju ar daugiau valstybiu atsiranda saveika Yra pabreziama jog Anglu mokykla remiasi realizmu bei Machtpolitik galios politika tuo paciu anarchija yra pastatoma į pagrindine tarptautiniu santykiu vieta Tarptautine visuomene Anot H Bull valstybes turi tam tikra bendra interesa dazniausiai neriboto smurto baime kuris veda prie tam tikru taisykliu sukurimo Anot jo tarptautine visuomene egzistuoja tada kai valstybiu grupe arba bendriau nepriklausomu politiniu bendruomeniu grupe ne tik sudaro sistema kurios pagalba yra stebimas kitu elgesys siekiant atitinkamai formuoti savajį bet ir dialogo budu yra sukuriamos bendros taisykles bei institucijos kurios padeda uztikrinti siu bendru interesu islaikyma Anot H Bull o jokia visuomene negali egzistuoti jei nera taisykliu apibrezianciu jegos panaudojima sutarciu laikymosi principa bei nuosavybes teises Sios taisykles yra isreiskiamos per institucijas kurios uzfiksuoja normatyvine tarptautines visuomenes struktura Anglu mokyklai budingos tokios taisykles kaip karas didziosios galios diplomatija galios balansas tarptautine teise ypac abipusis suvereniteto pripazinimas Dar butu galima prideti teritoriskuma nacionalizma rinka bei zmoniu lygybe Kadangi sios taisykles nera įpareigojancios todel apie jas kalbant labiau tinka terminas normos Valstybes kurios laikosi siu anksciau isvardintu normu ir suformuoja pasaulio visuomene Todel Brown ir Ainley tarptautine visuomene apibudina kaip sunormintus santykius kuriu nariai suvokia atsakomybe vienas pries kita ir pries visa visuomene Valstybes siekia savo interesu taciau ne bet kokia kaina Pacios Anglu mokyklos viduje yra kelios prielaidos kaip susiformavo pasaulio visuomene arba bendruomene Vieni pvz teigia jog tokios koncepcijos istaku galime ieskoti viduramziu sampratoje apie krikscioniu bendruomene Tuo tarpu kiti pvz teigia kad si tarptautine bendruomene atsirado is suvereniu valstybiu susirupinimo kaip uztikrinti pagrindinius savo tikslus ypac valstybiu islikima Taciau dazniausiai Anglu mokykla sujungia abi sias prielaidas ir teigia jog dabartine valstybiu bendruomene yra bendros civilizacijos produktas kuris atsirado is krikscionisko pasaulio egzistavusio viduramziu Europoje o galbut netgi is Romos imperijos laiku Pasaulio visuomene Pasaulio visuomenes koncepcija remiasi Imanuelio Kanto pasauleziura Anot jos visi pasaulio gyventojai sukuria pasaulio visuomene kuri sudaro pasaulio tapatybes pagrinda Deja pasaulio visuomenes koncepcija beveik nebuvo pletojama todel pastaruoju metu yra beveik uzmirsta Vidinis pasidalijimas Anglu mokykla yra viduje pasidalijusi į dvi kryptis kurioms vardus pagal dvi kategorijas suteike H Bull Pliuralistai teigia jog zmonijos įvairove tai yra skirtingos politines religines paziuros etnines ir kalbines tradicijos ir t t yra geriausiai isreiskiama visuomeneje padalintoje į valstybes kurios per savita valdzios forma perteikia skirtingas gero gyvenimo sampratas Tokį poziurį geriausiai atspindi Kanados mokslininkas Robert Jackson savo darbe The Global Covenant 2001 Solidaristai teigia priesingai jog valstybiu bendruomene turetu labiau vertinti zmogaus teises ir galbut emancipacija o ne valstybiu politine nepriklausomybe ar nesikisimo į ju vidaus reikalus principus Tokia pozicija geriausiai atsiskleidzia darbuose apie humanitarines intervencijas pvz Nicholas Wheeler Saving Strangers 2000 Anglu mokykla yra pasidalijusi į dar kelias kryptis Vieni jos atstovai Robert Jackson Tim Dunne teigia jog mokyklos poziuris turetu buti labiau istorinis bei normatyvinis tuo tarpu kiti Barry Buzan Richard Little teigia jog mokykla metodologiskai gali buti pliuralistine ir naudoti pozityvistinius metodus Bendrumai su kitomis teorijomis Pliuralistai savo teiginius kildina is klasikinio realizmo teoriju Hans Morgenthau George Kennan Solidaristai savo teiginius taip pat sieja su realizmu darbais IstorijaSios mokyklos angliskumas yra abejotinas egzistuoja keletas sios mokyklos sukurimo teoriju taip pat daugelis pagrindiniu sios mokyklos teoretiku nera anglai Mokyklos uzuomazgu galima ieskoti dar tarpukariu Jos įkurimas siejamas su pietu afrikiecio darbais Kita teorija teigia jog mokykla kilo is Britu Tarptautines politikos teorijos komiteto angl British Committee on the Theory of International Politics veiklos Komitetas buvo įkurtas 1959 metais jam vadovavo Kembridzo universiteto profesorius istorikas Finansavima kometetas gavo is Rokfeleriu fondo Pagrindiniai teoretikai įeje į komiteta buvo Martin Wight Hedley Bull ir John Vincent Komiteto nariai stengesi aptarti svarbiausias tarptautines politikos bei istorijos problemas Nuo 1990 metu pastebima antroji Anglu mokyklos karta kuri stengiasi isplesti mokyklos metodika Antrajai Anglu mokyklos kartai priklauso Richard Little Barry Buzan Tim Dunne Andrew Linklater ir Charles Jones Pagrindiniai veikalaiHedley Bull The Anarchical Society 1977 1995 Hedley Bull and Adam Watson eds The Expansion of International Society 1984 Herbert Butterfield Martin Wight eds Diplomatic Investigations 1966 Ian Clark Legitimacy in International Society 2005 Martin Wight Four Seminal Thinkers in International Theory Machiavelli Grotius Kant and Mazzini 2005 Martin Wight Systems of States 1977 Martin Wight Power Politics 1978 Martin Wight International Theory 1991 Tim Dunne Inventing International Society A History of the English School Basingstoke Macmillan 1998 Barry Buzan From International to World Society English School Theory and the Social Structure of Globalisation Nicholas Wheeler Saving Strangers 2000 Brunello Vigezzi The British Committee on the Theory of International Politics 1954 1985 The Rediscovery of History Milano Edizioni Unicopli 2005 Andrew Linklater and Hidemi Suganami The English School of International Relations A Contemporary Reassessment Cambridge Cambridge University Press 2006 Andrew Hurrell On Global Order Power Values and the Constitution of International Society Oxford Oxford University Press 2007 Edward Keene Beyond the Anarchical Society Grotius Colonialism and Order in World Politics Cambridge Cambridge University Press 2002 James Mayall 1990 Nationalism and International Society Cambridge Cambridge University Press Watson Adam 1992 The Evolution of International Society London Routledge Barry Buzan 2014 An Introduction to the English School of International Relations The Societal Approach Cambridge Polity Holsti Kalevi J 2004 Taming the Sovereigns Institutional Change in International Politics Cambridge University Press Jackson Robert H 2000 The Global Covenant Human Conduct in a World of States Oxford Oxford University Press