Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ambono Timoro tautos tautų grupė gyvenanti Indonezijoje ir Rytų Timore Apgyvendinę Mažąsias Sundos salas Floresą ir Alor
Ambono–Timoro tautos
Ambono–Timoro tautos – tautų grupė, gyvenanti Indonezijoje ir Rytų Timore. Apgyvendinę Mažąsias Sundos salas (Floresą, ir Aloro salynus, Ročio salą, didumą Timoro), pietinę ir vidurinę Molukų dalį (, , , Seramas, Ambonas, Buru, ). Gausiausios tautos – aloriečiai, , , amboniečiai, . Populiacija – >2 mln. žmonių. Rasiškai priklauso rytų Indonezijos antropologinei grupei, Molukuose būdingi papuasiški, Timore – australoidiniai bruožai. Kalba austronezinių kalbų šeimos kalbomis (pietų Molukų, aruanų, Timoro šakos), ryškus papuasų kalbų substratas. Dabar daugelis yra musulmonai sunitai, dalis – krikščionys (reformatai ir katalikai), išlikę daug senųjų tradicijų bruožų.
Ambono–Timoro tautos skirstomos į tokias grupes:
- „prekybinės tautos“ (Molukų salose; tradiciškai vertėsi prekyba prieskoniais): aloriečiai, , ambelaujiečiai, , , , , ir kt.;
- „kolonizuojančios tautos“: amboniečiai;
- čiabuviai (papuasinės kilmės vietos gyventojai, perėmę austronezietiškas kalbas ir papročius): aluniai, arujiečiai, , , , , , , , , , , , , , , , , , ir kt.
Istorija
Ambono–Timoro tautos susidarė dėl ilgalaikių ryšių tarp į rytus besikeliančių austroneziečių ir čiabuvių gyventojų. Šie kontaktai prasidėjo V–VI tūkstm. pr. m. e. ir tęsiasi lig šiol. XIII–XIV a. kai kurios teritorijos pateko į hinduistinės Javos civilizacijos įtaką (Ambonas, ). Nuo XV a. pradėjo plisti islamas. Ambono ir Bandos salos suklestėjo kaip centras, kuris XVI a. buvo užimtas portugalų, o XVII a. – olandų. Kolonijiniais laikais Ambono–Timoro tautos pateko į įvairias Indonezijos valstybes – Govos, Ternatės, Tidorės sultonatus.
Medžiaginė kultūra
Ūkinė Ambono–Timoro tautų padėtis skirtinga: amboniečiai, bandiečiai verčiasi prekyba prieskoniais (gvazdikėliai, ), kopra, žemdirbyste, žvejyba. Molukų salose paplitęs sago palmių apdirbimas, M. Sundos salose ir didesnių salų kalnuotose dalyse – tropinė kaplinė žemdirbystė. Timoro ir aplinkinėse salose (, ir kt.) plėtojama gyvulininkystė (ožkos, arkliai, avys). Kitur laikomos vištos, nemusulmonai augina kiaules, šunis.
Tradiciškai seniau visose šiose tautose buvo dėvimas tiktai (čidako) iš plaušinio pluošto, vėliau paplito indonezietiški rūbai. Tradicinei virtuvei būdingas patiekalas – virtas sago krakmolas su prieskoniais ir žuvimi. Taip pat valgoma kukurūzų košė, bandelės, virti šakniastiebiai ir šakniagumbiai. Paplitę ryžiai (ypač labiau urbanizuotose vietovėse).
Įprasti kaimai buvo kupetiniai, su didžiuoju namu viduryje, įsikūrę kalnuotose, sunkiai prieinamose vietose. Būta bambukinių ir koralinių įtvirtinimų. Nuo XIX a. pab. – XX a. pr. paplito linijiniai arba padrikieji kaimai pakrantėse. Būstas – kaip ir kitur Indonezijoje – stačiakampis, karkasinis-stulpinis, ant polių (rečiau – tiesiai ant žemės), vienos patalpos, supamas verandos. Vakarų Timore paplitę apskriti, ant žemės pastatyti namai, matyt, kilę iš neaustronezietiško substrato.
Dvasinė–socialinė kultūra
Ambono–Timoro tautų visuomenės bendruomeninės, svarbiausias dėmuo – kaimo bendruomenė. Skirstomasi į gimines ir kilmės linijas. Iki XX a. vid. buvo paplitusios santuokos tarp pusbrolių ir pusseserių. Būta galvų medžioklės (Serame – iki XX a. vid.), iniciacinių apeigų, antrinių laidojimų. Ilgiausiai senoji tikyba ir papročiai išliko Rytų Timore (tarp kemakų, mambajų, dalies tetumų) ir tarp Seramo kalnų tautų (nualulų, hoalulų, bonfijų ir kt.).
Šaltiniai
- Амбоно-тиморские народы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ambono–Timoro tautos, Kas yra Ambono–Timoro tautos? Ką reiškia Ambono–Timoro tautos?
Ambono Timoro tautos tautu grupe gyvenanti Indonezijoje ir Rytu Timore Apgyvendine Mazasias Sundos salas Floresa ir Aloro salynus Rocio sala diduma Timoro pietine ir vidurine Moluku dalį Seramas Ambonas Buru Gausiausios tautos alorieciai ambonieciai Populiacija gt 2 mln zmoniu Rasiskai priklauso rytu Indonezijos antropologinei grupei Molukuose budingi papuasiski Timore australoidiniai bruozai Kalba austroneziniu kalbu seimos kalbomis pietu Moluku aruanu Timoro sakos ryskus papuasu kalbu substratas Dabar daugelis yra musulmonai sunitai dalis krikscionys reformatai ir katalikai islike daug senuju tradiciju bruozu Rytu Timoro kemakai 1970 m Aluniu merginos XX a pr Ambono Timoro tautos skirstomos į tokias grupes prekybines tautos Moluku salose tradiciskai vertesi prekyba prieskoniais alorieciai ambelaujieciai ir kt kolonizuojancios tautos ambonieciai ciabuviai papuasines kilmes vietos gyventojai pereme austronezietiskas kalbas ir paprocius aluniai arujieciai ir kt IstorijaRotieciai XX a pr vyras su zmonomis Ambono Timoro tautos susidare del ilgalaikiu rysiu tarp į rytus besikelianciu austronezieciu ir ciabuviu gyventoju Sie kontaktai prasidejo V VI tukstm pr m e ir tesiasi lig siol XIII XIV a kai kurios teritorijos pateko į hinduistines Javos civilizacijos įtaka Ambonas Nuo XV a pradejo plisti islamas Ambono ir Bandos salos suklestejo kaip centras kuris XVI a buvo uzimtas portugalu o XVII a olandu Kolonijiniais laikais Ambono Timoro tautos pateko į įvairias Indonezijos valstybes Govos Ternates Tidores sultonatus Medziagine kulturaBatuasu vaikas doroja sago palmeAtoniu seima prie bustoVemaliu kariai ukine Ambono Timoro tautu padetis skirtinga ambonieciai bandieciai verciasi prekyba prieskoniais gvazdikeliai kopra zemdirbyste zvejyba Moluku salose paplites sago palmiu apdirbimas M Sundos salose ir didesniu salu kalnuotose dalyse tropine kapline zemdirbyste Timoro ir aplinkinese salose ir kt pletojama gyvulininkyste ozkos arkliai avys Kitur laikomos vistos nemusulmonai augina kiaules sunis Tradiciskai seniau visose siose tautose buvo devimas tiktai cidako is plausinio pluosto veliau paplito indonezietiski rubai Tradicinei virtuvei budingas patiekalas virtas sago krakmolas su prieskoniais ir zuvimi Taip pat valgoma kukuruzu kose bandeles virti sakniastiebiai ir sakniagumbiai Paplite ryziai ypac labiau urbanizuotose vietovese Įprasti kaimai buvo kupetiniai su didziuoju namu viduryje įsikure kalnuotose sunkiai prieinamose vietose Buta bambukiniu ir koraliniu įtvirtinimu Nuo XIX a pab XX a pr paplito linijiniai arba padrikieji kaimai pakrantese Bustas kaip ir kitur Indonezijoje staciakampis karkasinis stulpinis ant poliu reciau tiesiai ant zemes vienos patalpos supamas verandos Vakaru Timore paplite apskriti ant zemes pastatyti namai matyt kile is neaustronezietisko substrato Dvasine socialine kulturaAmbono Timoro tautu visuomenes bendruomenines svarbiausias demuo kaimo bendruomene Skirstomasi į gimines ir kilmes linijas Iki XX a vid buvo paplitusios santuokos tarp pusbroliu ir pusseseriu Buta galvu medziokles Serame iki XX a vid iniciaciniu apeigu antriniu laidojimu Ilgiausiai senoji tikyba ir paprociai isliko Rytu Timore tarp kemaku mambaju dalies tetumu ir tarp Seramo kalnu tautu nualulu hoalulu bonfiju ir kt SaltiniaiAmbono timorskie narody Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999