Aloyzas Domeika (1927 m. sausio 23 d. Kaune – 2008 m. balandžio 6 d. ten pat, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, lyrinis tenoras.
| Aloyzas Domeika | |
|---|---|
| Gimė | 1927 m. sausio 23 d. Kaunas, Lietuva |
| Mirė | 2008 m. balandžio 6 d. (81 metai) Kaunas, Lietuva |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Filomena Viržonytė |
| Vaikai | Marius Domeika |
| Veikla | dainininkas |
| Organizacijos | Kauno valstybinis muzikinis teatras |
| Pareigos | solistas (lyrinis tenoras) |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Lietuvos nusipelnęs artistas | |
Biografija
Gimė antras šešių vaikų šeimoje, kurioje muzika visados buvo labai svarbi. Pirmuoju jo vokalo pedagogu Vilniuje buvo žinomas praeityje dainininkas Juozas Babravičius. 1954 m. baigė Vilniaus Tallat – Kelpšos muzikos mokyklą, dainuoti mokėsi privačiai pas Oną Karvelienę.
Studijų metais 1947–1956 m. Aloyzas Domeika dirbo Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje Lietuva. Jaunuolį išgirdo režisierė Regina Senkutė ir 1956 m. pakvietė į Kauno valstybinį muzikinį teatrą. Čia jį priėmė dirigentas Juozas Indra ir režisierius Rostislavas Andrejevas. Teatre Aloyzas Domeika dirbo iki 1989 m.
Vaidmenys
Pirmas Aloyzo Domeikos susitikimas su žiūrovais Josifo Kovnerio muzikinėje komedijoje „Akulina“ 1956 m. lėmė, kad jaunam dainininkui buvo patikėtos tenorų partijos visose tuo metu statomose operose: Nadiras Žoržo Bize operoje „Perlų žvejai“, Alfredas, Hercogas ir Gabrielis Džiuzepės Verdžio operose „Traviata“, „Rigoletas“ ir „Simonas Bokanegra“, Almaviva Džoakino Rosinio „Sevilijos kirpėjuje“, Rudolfas ir Pinkertonas Džiakomo Pučinio operose „Bohema“ ir „Madam Baterflai“, Faustas to paties pavadinimo Šarlio Guno operoje. Pasiekęs kūrybinę brandą, jis žavėjo teatro lankytojus sudėtinga Princo partija Antonino Dvoržako operoje „Undinė“, Popovičiaus vaidmeniu Modesto Musorgskio „Soročincų mugėje“.
Solistas sukūrė ir komiškų, charakterinių personažų, tai Populeskus „Maricoje“, Don Pedras „Meile nežaidžiama“, baronas Cėta ir Rosiljonas „Linksmojoje našlėje“, Leopoldas „Silvoje“, Džimas vodevilyje „Kaip susigrąžinti vyrą“. Ypač žiūrovai mėgo jo Vano Pantiašvilį Gijos Kančelio muzikinėje komedijoje „Piršlės išdaigos“ ir Grafą Cedlau Johano Štrauso operetėje „Vienos kraujas“.
Kita kūrybinė veikla
Dainininkas Aloyzas Domeika vadovavo chorui, ansambliams, dramos būreliams, 1960–1961 m. dirbo ir Lietuvos filharmonijos solistu, koncertavo Armėnijoje, Gruzijoje, Kazachijoje, Uzbekijoje, Turkmėnijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje.
1957 m. solistas įdainavo neapolietiškų kompozitorių dainų rinkinį, kurios dažnai skambėjo pageidavimų koncertuose per Lietuvos radiją (harmonizuota kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio). Aloyzo Domeikos ir kito teatro solisto Vytauto Blažio duetas buvo garsus visoje Lietuvoje.
Lietuvos operos ir baleto teatre kviestinio solisto teisėmis dainavo Alfredo ir Almavivos partijas Džiuzepės Verdžio operose „Traviata“ ir Džoakino Rosinio „Sevilijos kirpėjas“.
Aloyzo Domeikos kūrybinėje biografijoje daugiau nei 2 tūkst. spektaklių ir daugiau nei 300 koncertų.
Apdovanojimai
1968 m. Aloyzui Domeikai suteiktas Lietuvos nusipelnusio artisto garbės vardas. Jis ne kartą apdovanotas medaliais, garbės raštais.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Aloyzas Domeika, Kas yra Aloyzas Domeika? Ką reiškia Aloyzas Domeika?