Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Algimantas VidugirisGimė 1936 m birželio 21 d KaunasMirė 2010 m birželio 25 d 74 metai Biškekas Kirgizija Tautybė lietuv
Algimantas Vidugiris
| Algimantas Vidugiris | |
|---|---|
| Gimė | 1936 m. birželio 21 d. Kaunas |
| Mirė | 2010 m. birželio 25 d. (74 metai) Biškekas (Kirgizija) |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvai | Stasys Vidugiris |
| Motina | Genovaitė Perikaitė (1921-2000) |
| Veikla | režisierius, operatorius, scenaristas |
| Sritis | kinematografas |
| Alma mater | VGIK |
Algimantas Vidugiris (Algimantas Stanislavas Vidugiris, rus. Альгимантас Стасевич Видугирис; 1936 m. liepos 21 d. Kaune – m. 2010 m. birželio 25 d. Biškeke) – tarybinis ir Kirgizijos kino dramaturgas, kino režisierius, kino operatorius. Kirgizijos liaudies artistas, Kirgizijos Lenino komjaunimo premijos laureatas, Nacionalinės Kino meno akademijos narys.
Biografija
Gimė Kaune, matininko Stasio Vidugirio ir Genovaitės Vidugirienės šeimoje. Išaugo Ukmergėje.
1955 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultetą, vėliau studijas metė. Nuo 1957 m. studijavo operatorystę (VGIK) (L. Kosmatovo dirbtuvės), kurį baigė 1962 m.
1962 m. debiutavo (ir toliau dirbo) Kirgizijos kino studijoje „Kirgizfilm“, kur kartu su kurso draugu I. Morgačiovu (И. Моргачев) nufilmavo dokumentinį filmą „Обращенные к солнцу“ („Atsigręžę į saulę“).
1968 m. pastatė trumpametražinį filmą „Замки на песке“ („Smėlio pilys“), kuris kino studijos istorijoje gavo daugiausia įvairių prizų.
1969–1970 m. už asmeninius pinigus pastatė filmą įspėjimą „Через сто лет потомки скажут…“ („Po šimto metų ainiai pasakys…“), kuriame kėlė aplinkosauginių „didžiųjų komunizmo statybų“ pasekmių problemas. Filmas buvo uždraustas, visa nufilmuota medžiaga – sunaikinta.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai ir prasidėjus krizei Kirgizijos kine, A. Vidugiris tyrinėjo Eurazijos tautų etnografiją, parašė dviejų tomų veikalą „Химеристика, логико-рационалистическое конструирование и мифическое создание художественных образов“ („Chimeristika, loginis racionalistinis konstravimas ir mitinis meninių vaizdinių kūrimas“), taip pat darbą „Prometėjaus žūtis“.
Jo filmai jau 50 metų yra įtraukti į Rusijos kinematografijos instituto programą, vienas iš dokumentinio filmo režisūros egzaminų klausimas yra „A. Vidugirio kūrybos ypatybės“.
Jo darbai įeina į Maskvos Lomonosovo universiteto Žurnalistrikos fakulteto, Maskvos aukštųjų scenaristų ir režisierių kursų ir kitų kino mokyklų ir žurnalistikos fakultetų programą (Lenkija, Lietuva).
Įvairiu laiku skaitė paskaitas apie dokumentinį kiną Maskvos, Budapešto, Alma Atos, Vilniaus aukštųjų mokyklų studentams, dalyvavo susitikimuose su Berlyno, Vilniaus, Damasko, Kairo, Kalkutos kino žiūrovais. Visi svarbiausių A. Vidugirio filmai buvo parodyti per Lietuvos televiziją.
Daugelį metų A. Vidugiris savarankiškai tyrinėja Eurazijos tautų etnografiją, sukūrė visą eilę mokslinių telefilmų „Pamiršti Eurazijos dievai“, kurie 1988–1992 m. buvo rodyti per Sovietų Sąjungos centrinę televiziją (dabar – Pirmas Rusijos kanalas). Išleido dviejų tomų darbą apie kūrybos psichologiją. Paskaitos, parengtos remiantis jo tyrinėjimais, „Mitologinio poetinio vaizdo konstravimas“ 2007 m. buvo skaitomos Kazachstano meno akademijoje, VGIKe, Maskvos Lomonosovo universitete ir Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje.
1996–2000 m. Kirgizstano Kinematografijos sąjungos sekretorius.
Nacionalinės kinomeno akademijos akademikas, Prezidiumo narys.
Amerikos televizijos akademijos žiuri komisijos skiriant Teffy apdovanojimą narys, 2004; Alma Atos kinofestivalio „Šakeno žvaigždės“ žiuri narys, 2004; Anapos kinofestivalio „Kinošokas“ žiuri narys, 2009.
Turėjo dukterį Aigul Sartbajevą ir sūnų Stasį Vidugirį.
Filmografija
- „Susitikimai gamykloje“ (Заводские встречи), 1962, dokumentinis filmas; operatorius. Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano kino festivalio Ašchabade diplomas, 1964.
- „Atsigręžę į saulę“ (Обращенные к солнцу), 1963, dokumentinis filmas; režisierius, operatorius, sukurtas kartu su I. Morgačiovu. Diplomas už debiutą, Ašchabadas, 1964.
- „Trys atsakai kalnams“ (Три ответа горам), 1963, dokumentinis filmas; operatorius. 1-ojo Sąjunginio kino festivalio Leningrade diplomas, 1964; Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano kino festivalio diplomas už geriausią dokumentinį filmą, Ašchabadas, 1964.
- „Didelėje šeimoje“ (В большой семье), 1963, dokumentinis filmas; operatorius.
- „Paieškų-filmavimo partija“ (ПСП – Поисково-съемочная партия), 1965, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius. 5-ojo Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano kino festivalio Ašchabade diplomas už geriausią darbą, 1966.
- „Užtvėrimas“ (Перекрытие), 1966, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius. Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano kino festivalio Dušanbėje diplomas, 1966.
- „Kirgizijos keliai“ (Дороги Киргизии), 1967, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius. 6-ojo Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano Dušanbėje kino festivalio diplomas už geriausią mokslo populiarinimo filmą, 1966.
- „Smėlio pilys“ (Замки на песке), 1968, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius. 7-ojo Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano kino festivalio Frunzėje I laipsnio diplomas, 1968; rekordinis skaičius tarptautinių apdovanojimų: Krokuvos (Lenkija) tarptautinio kino festivalio Didysis prizas „Auksinis Vavelio drakonas“, 1968; SIDLAK žiuri premija „Sidabrinis medalis“, 1969; 3-ojo tarptautinio kino festivalio Teherane specialusis žiuri prizas „Auksinė statulėlė“, 1968; Tarptautinio trumpametražinių filmų festivalio Tamperėje (Suomija) Didysis prizas, 1970; Tarptautinio kino festivalio Sidnėjuje (Australija) diplomas, 1970.
- „Pamaina“ (Вахта), 1969, trumpametražis dokumentinis filmas; režisierius. Vidurinės Azijos ir Kazachstano kinofestivalio Almatoje diplomas ir prizas „Tulpar“ už geriausią trumpametražį dokumentinį filmą, 1969; 1-ojo Sąjunginio kinoilmų apie darbininkus festivalio Sverdlovske (dab. Jekaterinburgas) prizas, 1970.
- „Paskutinė savaitės diena“ (Последний день недели), trumpametražis meninis filmas; režisierius, operatorius.
- „Tai ne bėda“ (Это не беда), 1970, trumpametražis meninis filmas; režisierius. 9-ojo tarptautinio kinofestivalio Krokuvoje (Lenkija) diplomas, 1972.
- „Naryno dienoraštis“ (Нарынский дневник), 1971, pilnametražis dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius. 5-ojo Sąjunginio kinofestivalio Tbilisyje prizas ir pirmoji premija „Už geriausią pilnametražį dokumentinį filmą“, 1972; 3-ojo Tarptautinio kinofestivalio Grenoblyje Gran Prix, 1974.
- „Akiniuotis“ (Очкарик), 1973, meninis telefilmas. Scenarijaus autorius, režisierius. 5-ojo Sąjunginio telefilmų festivalio Taškente žiuri diplomas, 1973; Sąjunginės Lenino pionierių organizacijos Centrinės tarybos garbės raštas ir prizas „Raudonasis gvazdikas“ už geriausių vaikų filmą, 1975; SSRS Valstybinio radijo ir televizijos komiteto atžymėtas kaip žiūrimiausias filmas, parduotas 43 užsienio šalims.
- „Toktogulo jūra – pirmoji diena“ (Токтогульское море – день первый), 1973, dokumentinis filmas; režisierius, operatorius.
- „Sakmė apie žmogų, ratą ir plataną“ (Сказ о Человеке, Колесе и Чинаре), 1975, meninis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius.
- „Neramios saulės metais“ (В год неспокойного солнц), 1977, pilnametražis dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius. 20-ojo Tarptautinio kinofestivalio Leipcige pagrindinis prizas „Auksinis balandis“; 7-ojo Sąjunginio kinofestivalio Rygoje VPSCT Centro komiteto prizas "Už geriausiai atvaizduotą darbo ir darbo žmogaus gyvenimo temą", 1978.
- „Reportažas apie legendą“ (Репортаж о легенде), 1977, meninis dokumentinis pilnametražis telefilmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius.
- „Vyrai be moterų“ (Мужчины без женщин), 1981, meninis filmas; režisierius, kaskadinių triukų filmavimo operatorius. 2-ojo tarptautinio Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių kinofestivalio Damaske pagrindinis prizas „Sidabrinius Damasko kalavijas“, 1981.
- „Kurpsajaus ritmai“ (Ритмы Курпсая), 1983, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, operatorius.
- „Katastrofą draudžiu“ (Катастрофу не разрешаю), 1986, meninis filmas; režisierius.
- "Ir vėl skrydis" (И снова полет), 1987, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius. Prizas už geriausią operatoriaus darbą, 1987.
- "Sprogimas" (Взрыв), 1987, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius. Metų filmas, 1987.
- "Nuskendusio miesto paslaptis" (Тайна затонувшего города), 1988, dokumentinis filmas, scenarijaus autorius, režisierius. Kirgizijos SSR prizas už geriausią režisieriaus darbą, 1988.
- „Bugu Ene“ (Бугу-эне), 2008, mokslinis dokumentinis filmas; režisierius.
Nuorodos
- Susipažinkime: Algimantas VIDUGIRIS 2006.07.04 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Biškeke iškilmingai paminėtas iškilaus kino kūrėjo iš Lietuvos Algimanto Vidugirio 70-metis Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Algimantas Vidugiris, Kas yra Algimantas Vidugiris? Ką reiškia Algimantas Vidugiris?
Algimantas VidugirisGime 1936 m birzelio 21 d KaunasMire 2010 m birzelio 25 d 74 metai Biskekas Kirgizija Tautybe lietuvisTevai Stasys VidugirisMotina Genovaite Perikaite 1921 2000 Veikla rezisierius operatorius scenaristasSritis kinematografasAlma mater VGIK Algimantas Vidugiris Algimantas Stanislavas Vidugiris rus Algimantas Stasevich Vidugiris 1936 m liepos 21 d Kaune m 2010 m birzelio 25 d Biskeke tarybinis ir Kirgizijos kino dramaturgas kino rezisierius kino operatorius Kirgizijos liaudies artistas Kirgizijos Lenino komjaunimo premijos laureatas Nacionalines Kino meno akademijos narys BiografijaGime Kaune matininko Stasio Vidugirio ir Genovaites Vidugirienes seimoje Isaugo Ukmergeje 1955 m įstojo į Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakulteta veliau studijas mete Nuo 1957 m studijavo operatoryste VGIK L Kosmatovo dirbtuves kurį baige 1962 m 1962 m debiutavo ir toliau dirbo Kirgizijos kino studijoje Kirgizfilm kur kartu su kurso draugu I Morgaciovu I Morgachev nufilmavo dokumentinį filma Obrashennye k solncu Atsigreze į saule 1968 m pastate trumpametrazinį filma Zamki na peske Smelio pilys kuris kino studijos istorijoje gavo daugiausia įvairiu prizu 1969 1970 m uz asmeninius pinigus pastate filma įspejima Cherez sto let potomki skazhut Po simto metu ainiai pasakys kuriame kele aplinkosauginiu didziuju komunizmo statybu pasekmiu problemas Filmas buvo uzdraustas visa nufilmuota medziaga sunaikinta Subyrejus Sovietu Sajungai ir prasidejus krizei Kirgizijos kine A Vidugiris tyrinejo Eurazijos tautu etnografija parase dvieju tomu veikala Himeristika logiko racionalisticheskoe konstruirovanie i mificheskoe sozdanie hudozhestvennyh obrazov Chimeristika loginis racionalistinis konstravimas ir mitinis meniniu vaizdiniu kurimas taip pat darba Prometejaus zutis Jo filmai jau 50 metu yra įtraukti į Rusijos kinematografijos instituto programa vienas is dokumentinio filmo rezisuros egzaminu klausimas yra A Vidugirio kurybos ypatybes Jo darbai įeina į Maskvos Lomonosovo universiteto Zurnalistrikos fakulteto Maskvos aukstuju scenaristu ir rezisieriu kursu ir kitu kino mokyklu ir zurnalistikos fakultetu programa Lenkija Lietuva Įvairiu laiku skaite paskaitas apie dokumentinį kina Maskvos Budapesto Alma Atos Vilniaus aukstuju mokyklu studentams dalyvavo susitikimuose su Berlyno Vilniaus Damasko Kairo Kalkutos kino ziurovais Visi svarbiausiu A Vidugirio filmai buvo parodyti per Lietuvos televizija Daugelį metu A Vidugiris savarankiskai tyrineja Eurazijos tautu etnografija sukure visa eile moksliniu telefilmu Pamirsti Eurazijos dievai kurie 1988 1992 m buvo rodyti per Sovietu Sajungos centrine televizija dabar Pirmas Rusijos kanalas Isleido dvieju tomu darba apie kurybos psichologija Paskaitos parengtos remiantis jo tyrinejimais Mitologinio poetinio vaizdo konstravimas 2007 m buvo skaitomos Kazachstano meno akademijoje VGIKe Maskvos Lomonosovo universitete ir Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje 1996 2000 m Kirgizstano Kinematografijos sajungos sekretorius Nacionalines kinomeno akademijos akademikas Prezidiumo narys Amerikos televizijos akademijos ziuri komisijos skiriant Teffy apdovanojima narys 2004 Alma Atos kinofestivalio Sakeno zvaigzdes ziuri narys 2004 Anapos kinofestivalio Kinosokas ziuri narys 2009 Turejo dukterį Aigul Sartbajeva ir sunu Stasį Vidugirį Filmografija Susitikimai gamykloje Zavodskie vstrechi 1962 dokumentinis filmas operatorius Vidurines Azijos respubliku ir Kazachstano kino festivalio Aschabade diplomas 1964 Atsigreze į saule Obrashennye k solncu 1963 dokumentinis filmas rezisierius operatorius sukurtas kartu su I Morgaciovu Diplomas uz debiuta Aschabadas 1964 Trys atsakai kalnams Tri otveta goram 1963 dokumentinis filmas operatorius 1 ojo Sajunginio kino festivalio Leningrade diplomas 1964 Vidurines Azijos respubliku ir Kazachstano kino festivalio diplomas uz geriausia dokumentinį filma Aschabadas 1964 Dideleje seimoje V bolshoj seme 1963 dokumentinis filmas operatorius Paiesku filmavimo partija PSP Poiskovo semochnaya partiya 1965 dokumentinis filmas scenarijaus autorius rezisierius operatorius 5 ojo Vidurines Azijos respubliku ir Kazachstano kino festivalio Aschabade diplomas uz geriausia darba 1966 Uztverimas Perekrytie 1966 dokumentinis filmas scenarijaus autorius rezisierius operatorius Vidurines Azijos respubliku ir Kazachstano kino festivalio Dusanbeje diplomas 1966 Kirgizijos keliai Dorogi Kirgizii 1967 dokumentinis filmas scenarijaus autorius rezisierius 6 ojo Vidurines Azijos respubliku ir Kazachstano Dusanbeje kino festivalio diplomas uz geriausia mokslo populiarinimo filma 1966 Smelio pilys Zamki na peske 1968 dokumentinis filmas scenarijaus autorius rezisierius operatorius 7 ojo Vidurines Azijos respubliku ir Kazachstano kino festivalio Frunzeje I laipsnio diplomas 1968 rekordinis skaicius tarptautiniu apdovanojimu Krokuvos Lenkija tarptautinio kino festivalio Didysis prizas Auksinis Vavelio drakonas 1968 SIDLAK ziuri premija Sidabrinis medalis 1969 3 ojo tarptautinio kino festivalio Teherane specialusis ziuri prizas Auksine statulele 1968 Tarptautinio trumpametraziniu filmu festivalio Tampereje Suomija Didysis prizas 1970 Tarptautinio kino festivalio Sidnejuje Australija diplomas 1970 Pamaina Vahta 1969 trumpametrazis dokumentinis filmas rezisierius Vidurines Azijos ir Kazachstano kinofestivalio Almatoje diplomas ir prizas Tulpar uz geriausia trumpametrazį dokumentinį filma 1969 1 ojo Sajunginio kinoilmu apie darbininkus festivalio Sverdlovske dab Jekaterinburgas prizas 1970 Paskutine savaites diena Poslednij den nedeli trumpametrazis meninis filmas rezisierius operatorius Tai ne beda Eto ne beda 1970 trumpametrazis meninis filmas rezisierius 9 ojo tarptautinio kinofestivalio Krokuvoje Lenkija diplomas 1972 Naryno dienorastis Narynskij dnevnik 1971 pilnametrazis dokumentinis filmas scenarijaus autorius rezisierius operatorius 5 ojo Sajunginio kinofestivalio Tbilisyje prizas ir pirmoji premija Uz geriausia pilnametrazį dokumentinį filma 1972 3 ojo Tarptautinio kinofestivalio Grenoblyje Gran Prix 1974 Akiniuotis Ochkarik 1973 meninis telefilmas Scenarijaus autorius rezisierius 5 ojo Sajunginio telefilmu festivalio Taskente ziuri diplomas 1973 Sajungines Lenino pionieriu organizacijos Centrines tarybos garbes rastas ir prizas Raudonasis gvazdikas uz geriausiu vaiku filma 1975 SSRS Valstybinio radijo ir televizijos komiteto atzymetas kaip ziurimiausias filmas parduotas 43 uzsienio salims Toktogulo jura pirmoji diena Toktogulskoe more den pervyj 1973 dokumentinis filmas rezisierius operatorius Sakme apie zmogu rata ir platana Skaz o Cheloveke Kolese i Chinare 1975 meninis filmas scenarijaus autorius rezisierius operatorius Neramios saules metais V god nespokojnogo solnc 1977 pilnametrazis dokumentinis filmas scenarijaus autorius rezisierius operatorius 20 ojo Tarptautinio kinofestivalio Leipcige pagrindinis prizas Auksinis balandis 7 ojo Sajunginio kinofestivalio Rygoje VPSCT Centro komiteto prizas Uz geriausiai atvaizduota darbo ir darbo zmogaus gyvenimo tema 1978 Reportazas apie legenda Reportazh o legende 1977 meninis dokumentinis pilnametrazis telefilmas scenarijaus autorius rezisierius operatorius Vyrai be moteru Muzhchiny bez zhenshin 1981 meninis filmas rezisierius kaskadiniu triuku filmavimo operatorius 2 ojo tarptautinio Azijos Afrikos ir Lotynu Amerikos saliu kinofestivalio Damaske pagrindinis prizas Sidabrinius Damasko kalavijas 1981 Kurpsajaus ritmai Ritmy Kurpsaya 1983 dokumentinis filmas scenarijaus autorius operatorius Katastrofa draudziu Katastrofu ne razreshayu 1986 meninis filmas rezisierius Ir vel skrydis I snova polet 1987 dokumentinis filmas scenarijaus autorius rezisierius Prizas uz geriausia operatoriaus darba 1987 Sprogimas Vzryv 1987 dokumentinis filmas scenarijaus autorius rezisierius Metu filmas 1987 Nuskendusio miesto paslaptis Tajna zatonuvshego goroda 1988 dokumentinis filmas scenarijaus autorius rezisierius Kirgizijos SSR prizas uz geriausia rezisieriaus darba 1988 Bugu Ene Bugu ene 2008 mokslinis dokumentinis filmas rezisierius NuorodosSusipazinkime Algimantas VIDUGIRIS 2006 07 04 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Biskeke iskilmingai paminetas iskilaus kino kurejo is Lietuvos Algimanto Vidugirio 70 metis Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto