Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Agregatinė būsena
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Agregatinė būsena (arba medžiagos būvis, arba medžiagos fazė) – fizinis pavidalas, kuriame sutinkamos medžiagos. Yra žinomos šios:
- dujinė;
- skystoji;
- kietoji;
- plazminė – Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems atomams arba molekulėms, prasideda dujų jonizacija. Atsiranda nauja medžiagos būsena – plazma;
- nukleoninės dujos – susidaro sprogus supernovai arba gaunamos dirbtinai, kai susprogdinama vandenilinė bomba. Į tokią būseną medžiaga pereina tada, kai ją sudarantys atomai suslėgti hiperslėgio nustoja egzistavę ir medžiaga tampa protonų, neutronų ir elektronų „koše“, t. y., nelieka atstumų tarp branduolio ir elektronų apvalkalo (branduolys už atomą mažesnis 105 karto. Tokios medžiagos temperatūra siekia 1010 K.
- mezoninės – hiperoninės dujos gaunamos greitintuvuose prie 1012 K ir hiperslėgio. Tai daugiau teorinis medžiagos būvis.
1-4 būvius jaučiame savo jutimo organais.
Agregatinės būsenos pasikeitimas (virsmas) yra perėjimas iš vienos būsenos į kitą. Paprasčiausias pavyzdys yra skysto vandens sušalimas į ledą arba virtimas į garus. Dėl agregatinės būsenos pasikeitimo keičiasi medžiagos fizinės savybės, tačiau chemiškai medžiaga išlieka ta pati. Vandens atveju, jo molekulės išlieka sudarytos iš dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomo. Tačiau sušalusiame vandenyje molekulės susijungia į tam tikrą struktūrą, vadinamą kristaline; skystame vandenyje molekulės gali judėti viena kitos atžvilgiu, o dujinės formos vanduo (garai) laisvai juda erdvėje retai viena su kita susidurdamos.
Agregatinės būsenos pasikeitimas gali būti valdomas temperatūra ir slėgiu. Mažinant dujų temperatūrą jos kondensuojasi pradžioje į skystį, vėliau į kietą medžiagą. Kaitinant, kieta medžiaga išsilydo į skystį ir, toliau kaitinant, išgaruoja į dujas.
Keturios medžiagos būsenos
Kietoji
Kietuose kūnuose dalelės (jonai, atomai arba molekulės) yra arti viena kitos. Ryšys tarp dalelių yra stiprus, todėl dalelės negali laisvai judėti, o tik vibruoja. Dėl šios priežasties kietas kūnas turi stabilią, apibrėžtą formą ir tūrį. Kieti kūnai keičia savo formą tik naudojant jėgą, deformuojant juos.
Kristalinėse kietose medžiagose dalelės yra išsidėsčiusios tvarkingai, besikartojančiu modeliu. Yra daug skirtingų kristalinių struktūrų ir ta pati medžiaga gali turėti daugiau negu vieną kieto kūno fazės struktūrą. Pavyzdžiui, ledas turi penkiolika žinomų kristalinių struktūrų arba penkiolika kietųjų būsenų, kurios egzistuoja skirtingose temperatūrose ir slėgiuose.
Kietieji kūnai yra transformuojami į skysčius kaitinant, o skysčiai verčiami į kietus kūnus atgal šaldant. Kietieji kūnai gali būti verčiami tiesiogiai dujomis, šis procesas yra vadinamas sublimacija, o dujos į kietus kūnus yra verčiamos depozicijos metu.
Skystoji
Skystis yra beveik nespūdus takusis kūnas (išsaugantis beveik pastovų tūrį), turintis formą indo, kuriame jis yra laikomas. Tūris yra apibrėžtas, jeigu temperatūra ir slėgis yra pastovūs. Aukščiausia temperatūra, kurioje skystis dar egzistuoja yra vadinama kritine temperatūra.
Dujinė
Dujos yra spūdus takusis kūnas. Dujos ne tik turės indo, kuriame yra formą, bet taip pat ir užpildys jį visą.
Dujose molekulės turi daugiau kinetinės energijos, todėl tarpmolekulinės jėgos yra santykinai silpnos (jų nėra idealiosiose dujose). Atstumai tarp kaimyninių molekulių yra daug didesni negu pačios molekulės dydis. Dėl šios priežasties dujos neturi apibrėžtos formos ar tūrio ir užima visą indą, kuriame yra. Skystis gali būti paverčiamas dujomis, šildant jį pastoviame slėgyje iki virimo temperatūros arba mažinant slėgį esant pastoviai temperatūrai (galimi ir tarpiniai variantai).
Kai temperatūros yra žemesnės už kritinę, dujos dar yra vadinamos garais ir gali būti suskystintos spaudžiant be atšaldymo.
Plazma
Plazma yra iš dalies, arba visiškai jonizuotos dujos, todėl irgi neturi apibrėžtos formos ar tūrio. Priešingai negu dujos, plazma yra laidi elektrai, kuria magnetinį lauką ir elektrines sroves, stipriai sąveikauja su elektromagnetiniu lauku.
Plazmos būsena neretai laikoma kažkuo egzotišku, nors ji iš tiesų yra gana dažnai sutinkama Žemėje, pvz., žaibas, elektros kibirkštis, keli ugnies tipai, plazma šviečia neoninėse lempose, plazminiuose televizoriuose. Žvaigždės taip pat yra plazmos būsenos pavyzdys.
Dujos verčiamos į plazmą paprastai dviem būdais: naudojant didžiulę įtampą tarp dviejų taškų arba dujas įkaitinant iki ypatingai aukštų temperatūrų.
Agregatinės ir fazinės būsenos skirtumai
Reikia pastebėti, kad be agregatinės būsenos (angl. aggregation state arba angl. state of matter), dar yra sąvoka fazinė būsena (angl. phase state), kuri reiškia makroskopinės fizikinės sistemos būseną su gana homogeniška chemine ir fizikine struktūra. Bendrai paėmus, medžiagos fazinių būsenų yra daug daugiau, nei agregatinių būsenų. Tarkim deimantas ir grafitas yra tos pačios agregatinės būsenos (kietosios) ir cheminės sudėties, bet skirtingų fazinių būsenų (skiriasi struktūrinis atomų išsidėstymas) medžiagos. Kitas gerai žinomas pavyzdys – skysto helio fazinė būsena.
Šaltiniai
- M.A. Wahab (2005). Solid State Physics: Structure and Properties of Materials. Alpha Science. pp. 1–3. ISBN 1-84265-218-4.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Agregatinė būsena, Kas yra Agregatinė būsena? Ką reiškia Agregatinė būsena?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Agregatine busena arba medziagos buvis arba medziagos faze fizinis pavidalas kuriame sutinkamos medziagos Yra zinomos sios dujine skystoji kietoji plazmine Kai temperatura gana auksta susiduriant labai greitai judantiems atomams arba molekulems prasideda duju jonizacija Atsiranda nauja medziagos busena plazma nukleonines dujos susidaro sprogus supernovai arba gaunamos dirbtinai kai susprogdinama vandeniline bomba Į tokia busena medziaga pereina tada kai ja sudarantys atomai suslegti hiperslegio nustoja egzistave ir medziaga tampa protonu neutronu ir elektronu kose t y nelieka atstumu tarp branduolio ir elektronu apvalkalo branduolys uz atoma mazesnis 105 karto Tokios medziagos temperatura siekia 1010 K mezonines hiperonines dujos gaunamos greitintuvuose prie 1012 K ir hiperslegio Tai daugiau teorinis medziagos buvis Keturios medziagos busenos Pagal laikrodzio rodykle is kaires kietoji skystoji plazma ir dujos vaizduojamos ledo skulpturomis vandens lasu elektros lanku ir debesimis danguje 1 4 buvius jauciame savo jutimo organais Agregatines busenos pasikeitimas virsmas yra perejimas is vienos busenos į kita Paprasciausias pavyzdys yra skysto vandens susalimas į leda arba virtimas į garus Del agregatines busenos pasikeitimo keiciasi medziagos fizines savybes taciau chemiskai medziaga islieka ta pati Vandens atveju jo molekules islieka sudarytos is dvieju vandenilio ir vieno deguonies atomo Taciau susalusiame vandenyje molekules susijungia į tam tikra struktura vadinama kristaline skystame vandenyje molekules gali judeti viena kitos atzvilgiu o dujines formos vanduo garai laisvai juda erdveje retai viena su kita susidurdamos Agregatines busenos pasikeitimas gali buti valdomas temperatura ir slegiu Mazinant duju temperatura jos kondensuojasi pradzioje į skystį veliau į kieta medziaga Kaitinant kieta medziaga issilydo į skystį ir toliau kaitinant isgaruoja į dujas Keturios medziagos busenosKietoji Kristaline kieta medziaga stroncio titanato atomines rezoliucijos nuotrauka Sviesesni atomai yra stroncis o tamsesni yra titanas Pagrindinis straipsnis Kietas kunas Kietuose kunuose daleles jonai atomai arba molekules yra arti viena kitos Rysys tarp daleliu yra stiprus todel daleles negali laisvai judeti o tik vibruoja Del sios priezasties kietas kunas turi stabilia apibrezta forma ir turį Kieti kunai keicia savo forma tik naudojant jega deformuojant juos Kristalinese kietose medziagose daleles yra issidesciusios tvarkingai besikartojanciu modeliu Yra daug skirtingu kristaliniu strukturu ir ta pati medziaga gali tureti daugiau negu viena kieto kuno fazes struktura Pavyzdziui ledas turi penkiolika zinomu kristaliniu strukturu arba penkiolika kietuju busenu kurios egzistuoja skirtingose temperaturose ir slegiuose Kietieji kunai yra transformuojami į skyscius kaitinant o skysciai verciami į kietus kunus atgal saldant Kietieji kunai gali buti verciami tiesiogiai dujomis sis procesas yra vadinamas sublimacija o dujos į kietus kunus yra verciamos depozicijos metu Skystoji Klasikinio vienatominio skyscio struktura Pagrindinis straipsnis Skystis Skystis yra beveik nespudus takusis kunas issaugantis beveik pastovu turį turintis forma indo kuriame jis yra laikomas Turis yra apibreztas jeigu temperatura ir slegis yra pastovus Auksciausia temperatura kurioje skystis dar egzistuoja yra vadinama kritine temperatura Dujine Tarpai tarp duju molekuliu yra labai dideli Duju molekuliu rysiai yra labai silpni arba nera jokiu rysiu Molekules dujose gali judeti laisvai ir greitai Pagrindinis straipsnis Dujos Dujos yra spudus takusis kunas Dujos ne tik tures indo kuriame yra forma bet taip pat ir uzpildys jį visa Dujose molekules turi daugiau kinetines energijos todel tarpmolekulines jegos yra santykinai silpnos ju nera idealiosiose dujose Atstumai tarp kaimyniniu molekuliu yra daug didesni negu pacios molekules dydis Del sios priezasties dujos neturi apibreztos formos ar turio ir uzima visa inda kuriame yra Skystis gali buti paverciamas dujomis sildant jį pastoviame slegyje iki virimo temperaturos arba mazinant slegį esant pastoviai temperaturai galimi ir tarpiniai variantai Kai temperaturos yra zemesnes uz kritine dujos dar yra vadinamos garais ir gali buti suskystintos spaudziant be atsaldymo Plazma Plazmoje elektronai yra nutole nuo branduolio ir sudaro elektronu jura Pagrindinis straipsnis Plazma Plazma yra is dalies arba visiskai jonizuotos dujos todel irgi neturi apibreztos formos ar turio Priesingai negu dujos plazma yra laidi elektrai kuria magnetinį lauka ir elektrines sroves stipriai saveikauja su elektromagnetiniu lauku Plazmos busena neretai laikoma kazkuo egzotisku nors ji is tiesu yra gana daznai sutinkama Zemeje pvz zaibas elektros kibirkstis keli ugnies tipai plazma sviecia neoninese lempose plazminiuose televizoriuose Zvaigzdes taip pat yra plazmos busenos pavyzdys Dujos verciamos į plazma paprastai dviem budais naudojant didziule įtampa tarp dvieju tasku arba dujas įkaitinant iki ypatingai aukstu temperaturu Agregatines ir fazines busenos skirtumaiReikia pastebeti kad be agregatines busenos angl aggregation state arba angl state of matter dar yra savoka fazine busena angl phase state kuri reiskia makroskopines fizikines sistemos busena su gana homogeniska chemine ir fizikine struktura Bendrai paemus medziagos faziniu busenu yra daug daugiau nei agregatiniu busenu Tarkim deimantas ir grafitas yra tos pacios agregatines busenos kietosios ir chemines sudeties bet skirtingu faziniu busenu skiriasi strukturinis atomu issidestymas medziagos Kitas gerai zinomas pavyzdys skysto helio fazine busena SaltiniaiM A Wahab 2005 Solid State Physics Structure and Properties of Materials Alpha Science pp 1 3 ISBN 1 84265 218 4