Adriano šalmas

Adriano šalmas (pranc. casque Adrian) – Prancūzijos kariuomenės plieninis šalmas, naudotas Pirmajame pasauliniame kare. Tai buvo pirmas Prancūzijos armijos plieninis šalmas, kurį prancūzų pėstininkai gavo po ilgos pertraukos. Tokie šalmai pasidarė labai būtini, kai apkasų karo metu galvos žaizdos pasidarė itin dažnos. Į ginkluotę įtrauktas 1915 m., todėl dar vadinamas M15 ar M1915. Pradžioje šiuos šalmus naudojo tik pėstininkai, vėliau – ir kavaleristai bei tankų įgulos. Tarpukaryje šiuos šalmus naudojo daugelio šalių kariuomenės. Prancūzija Antrajame pasauliniame kare naudojo patobulintą šio šalmo variantą M26.

Istorija

Prasidedant Pirmajam pasauliniam karui Prancūzijos kariuomenė naudojo tik standartinius kepius – audeklines kepures, kurios visiškai nedengė galvos nuo šautinių ar žaizdų. Prasidėjus apkasų karui labai daug kareivių būdavo sužeidžiami ar nukaunami į galvą pataikius kulkai, skeveldrai ar sviestam akmeniui. Pasidarė aišku, kad rimtesnė galvos apsauga išsaugotų tūkstančių karevių sveikatą ir gyvybes. Prancūzijos generalinis štabas nurodė sukurti šalmą, kuris pridengtų galvą nuo . Kadangi apkasuose besislepiantys kareiviai būdavo pažeidžiami virš galvų sprogstančių šrapnelinių sviedinių, buvo nurodyta šalmą daryti su išilgine skiautere viršugalvyje, kuri turėjo nukreipti iš viršaus lekiančias šrapnelio kulkas. Nebuvo tikimasi, kad šie šalmai apsaugos nuo tiesioginio šautuvo ar kulkosvaidžio kulkos pataikymo (bet nuo rikošetavusių kulkų šie šalmai turėjo padėti).

Šalmas buvo gaminamas iš minkšto plieno, jie svėrė tik 0,765 kg, tad jie buvo lengvesni negu to paties laikotarpio D. Britanijos Brodžio šalmas (Brodie helmet) ar Vokietijos Stahlhelm, bet ir menkiau saugojo nuo šrapnelių bei kulkų.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje šiuos šalmus turėjo praktiškai visi kovos veiksmuose dalyvavę Prancūzijos pėstininkai. Juos naudojo ir kai kurios JAV divizijos, besikovusios Prancūzijoje, ir Józef Haller de Hallenburg vadovaujama lenkų Mėlynoji armija.

Šalmas pasirodė pakankamai efektyvus nuo šrapnelių, pigus ir lengvai gaminamas. Jų pagamino daugiuau kaip tris milijonus. Juos plačiai naudojo kitos šalys – Belgija, Graikija, Italija, Japonija, Liuksemburgas, Meksika, Marokas, Peru, Lenkija, Rumunija, Rusija, Serbija, Siamas, JAV (o vėliau – TSRS ir Jugoslavija).. Šių šalių naudoti Adriano šalmai skyrėsi tik emblema priekyje.

Šalmas menkai tesaugojo nuo kulkų, todėl buvo pranešimų, kad kareiviai mūšio lauke palikdavo šiuos šalmus.. Paaiškėjo, kad priekyje prie šalmo prikniedijamas ženklas mažina šalmo patvarumą, todėl kai kurios šalys ėmė naudoti šalmus be nacionalinių ebmlemų.

Prancūzijos kariuomenėje Adriano šalmas buvo standartinis ekipuotės elementas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o Prancūzijos policija juos naudojo iki 8-to dešimtmečio. Kitos šalyse Adriano šalmus gana ilgai naudojo gaisrininkai, geležineklių apsauga ar jūrų pėstininkai.

Šiais laikais Adriano šalmus vertina karinių reikmenų kolekcionieriai.

Vikiteka: Adriano šalmas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

1. Vėliau Prancūzijoje bei Italijoje (pagal licenciją) gamino tokius šalmus net iš aliuminio, galbūt kaip paradinius.
2. Pvz., Amerikos ekspedicinio korpuso 1-oji ir 3-oji pėstininkų divizijos
3. Adrian au Spectra (2005). „Heaumes Page“
4. HEŁM wz.15 Archyvuota kopija 2007-10-16 iš Wayback Machine projekto.