Adomas Bartuševičius (1790 m. gruodžio 12 d. Jiezne, Trakų apskr. – 1881 m. lapkričio 7 d. Panemunio dvare, Nemajūnuose) – Birštono kurorto steigėjas.1863 m. sukilimo dalyvis.
| Adomas Bartuševičius | |
|---|---|
| Gimė | 1790 m. gruodžio 12 d. Jieznas, Trakų apskritis |
| Mirė | 1881 m. lapkričio 7 d. (90 metų) Panemunio dvare, Nemajūnai |
| Palaidotas (-a) | Nemajūnų kapinėse |
| Tėvas | Vincentas Bartuševičius |
| Motina | Kotryna Michalkevičiūtė Bartuševičienė (1755-1813) |
| Sutuoktinis (-ė) | Dominyka Jodkovska Bartuševičienė (1806-1842) |
| Vaikai | Vaclovas, Adomas, Valerija |
| Veikla | Birštono kurorto steigėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis |
| Parašas | |
Šeima
Adomas Bartuševičius gimė 1790 m. gruodžio 12 d. Jiezne, buvusios Jelenskio kuopos leitenanto Vincento Bartuševičiaus ir jo žmonos Kotrynos šeimoje. 1834 m. Jiezno bažnyčioje Adomas Bartuševičius vedė bajoraitę Dominyką Jodkovskytę, Jodkovskių Pranciškaus ir Onos dukterį. Po santuokos Adomas Bartuševičius pirko Panemunio dvarą, stovėjusį prie Nemuno įlankos, už poros kilometrų nuo Nemajūnų miestelio. Turėjo namą Vilniuje, Stanislovo Skapo gatvėje. Čia susilaukė vaikų: 1836 m. Vaclovo Bartuševičiaus, 1838 m. Adomo Dominyko Bartuševičiaus ir dukters Valerijos Bartuševičiūtės pagal vyrą Mendziblockos. Anksti mirus žmonai Dominykai, 1842 m., vaikų auklėjimo našta teko tėvui Adomui. Adomas Bartuševičius-Narsuolis jo provaikaitis.
Birštono kurorto įsteigimas
1854 m. Adomas Bartuševičius bei gydytojas Benediktas Bilinskis gavę leidimą steigti Birštono kurortą tapo šio kurorto steigėjais. Tais pačiais metais jie sudarė sutartį su Birštono bažnyčios administratoriumi dėl mineralinių šaltinių (17 ha) nuomos dvylikai metų. Buvo pradėtos statyti pirmosios gydyklos.
Dalyvavimas 1863–1864 m. sukilime
Dar prieš 1863 m. sukilimą Adomas Bartuševičius savo dvare rengdavo bajorų susirinkimus, platino draudžiamą spaudą. 1863 m. sukilimą aktyviai rėmė. Visi trys jo vaikai: Vaclovas Bartuševičius, Adomas Dominykas Bartuševičius ir Valerija buvo sukilimo dalyviai, sūnūs – taip pat sukilimo organizatoriai Trakų apskrityje. A. Bartuševičius kartu su sūnumi Vaclovu Pelėšiškėse įsteigė 1863 m. balandžio–liepos mėn. veikusią slėptuvę-ligoninę sužeistiems sukilėliams.
Po 1863 m. sukilimo A. Bartuševičiaus sūnūs Vaclovas Bartuševičius ir Adomas Dominykas Bartuševičius paskelbti visoje Rusijos imperijoje ieškomais asmenimis, – todėl jie pasitraukė į Vakarus, į Paryžių.
1864 m. A. Bartuševičius kalintas ir tardytas Trakų kalėjime. 1864 m. lapkritį jį iš kalėjimo paleidus, raportas apie tai išsiųstas pačiam Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui.
Po 1863–1864 m. sukilimo nuslopinimo Trakų žandarmerija iki pat Adomo Bartuševičiaus mirties vykdė jo politinį sekimą. 1877 m. A. Bartuševičių apkaltinus draudžiamos literatūros platinimu, 1877–1879 m. jo politinis sekimas buvo sustiprintas.
Adomas Bartuševičius mirė 1881 m. lapkričio 7 d. Panemunio dvare nuo plaučių uždegimo. Palaidotas Nemajūnų kapinėse.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Adomas Bartuševičius, Kas yra Adomas Bartuševičius? Ką reiškia Adomas Bartuševičius?