Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie Abiejų Tautų Respublikos laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pėstininkų dalinį Api
3 asis Lietuvos pėstininkų pulkas
- Šis straipsnis apie Abiejų Tautų Respublikos laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pėstininkų dalinį. Apie Lietuvos Respublikos tarpukario kariuomenės dalinį panašiu pavadinimu skaitykite straipsnyje Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas.
| 3-asis Lietuvos pėstininkų pulkas | |
|---|---|
3-iojo pėstininkų pulko kariai, ATR-Rusijos karas, 1792 m. | |
| Veikė | 1775–1794 |
| Valstybė | Abiejų Tautų Respublika Lietuvos didžioji kunigaikštystė |
| Pavaldus | Lietuvos didysis etmonas |
| Rūšis | Pėstininkai |
| Būstinė | Kaunas |
3-asis Lietuvos pėstininkų pulkas (lenk. Regiment 1 Pieszy Buławy Polnej Litewskiej) – Abiejų Tautų Respublikos laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pėstininkų dalinys. Dalinio pavadinime buvęs terminas "Buława Polna" buvo nuoroda į Lietuvos didžiojo etmono valdžios ženklą – buožę (lenk. buława) ir dalinio pavaldumą, tačiau ne į jo paskirties specifiškumą.
Kūrimas ir pokyčiai
3-asis pėstininkų pulkas – taktinis vienetas, sudarytas iš kelių pėstininkų kuopų, dydžiu prilygstantis vėlesniam pėstininkų pulkui. Pulko pavadinimas atspindėjo tai, kad dalinio vadas visada buvo Lietuvos lauko etmonas.
Pulko pirmtakas pirmą kartą buvo suformuotas 1717 m. jo pirmasis pavadinimas buvo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono pėstininkų pulkas“ (lenk. pułk infanterii hetmana polnego Wielkiego Księstwa Litewskiego). Apie 1759 m. jis buvo pervadintas LDK lauko pėstininkų pulku (regiment pieszy buławy polnej Wielkiego Księstwa Litewskiego), 1776 m. – LDK 3-iuoju lauko pėstininkų pulku (regiment 3 buławy polnej Wielkiego Księstwa Litewskiego), o 1793 metais 3-iuoju lietuvių pulku (regiment 3 litewski).
3-asis (etmono buožės) pėstininkų pulkas (1 pulkas) oficialiai buvo įkurtas 1775 m., išformavus Etmono buožės dragūnų pulką.
Pulko karių etatų skaičius 1776 m. sudarė 220 karių. Pagal 1777 metų „kovo apskaitą“ tikrasis karių skaičius siekė 215 karių. Pulką sudarė štabas, pulkininko kuopa, antroji pulkininko kuopa, pulkininko leitenanto kuopa ir antroji pulkininko leitenanto kuopa.
1789 m. ketverių metų Seimo reformos numatė ATR karių skaičių padidinti iki 100 000 karių. Atitinkamai 3-iojo pulko dydis turėjo pasiekti 2153 karius. Kiek vėliau planuojamas ATR kariuomenės dydis buvo sumažintas iki 65 tūkst. Pagal nei vieną iš šių planų numatyto pulko etatų skaičiaus didinimo plano nepavyko įgyvendinti. Taip pat nepavyko pulko išplėsti iki aštuonių kuopų. Pavyko tik kiek padidinti karių skaičių buvusiose keturiose kuopose.
Prieš prisijungiant prie Targovicos konfederacijos 1792 metais, pulko karių skaičius siekė 1440. Balandžio viduryje viename jo batalione buvo 724 žmonės. Rugsėjo mėnesį faktiškai tarnavo 864 kariai. Esamos kuopos buvo išplėstos.
Po 1792 m. padalijimo, 1793 m. rugpjūčio mėn. ATR kariuomenė buvo sumažinta. Pulko karių etatų skaičius siekė 752, bet faktiškai tarnavo 712 karių. Vėliau skaičius padidėjo ir 1793 m. gruodžio pabaigoje pulko etatų skaičius pasiekė 1432, o faktinis karių skaičius – 636.
Pulką sudarė du batalionai, kiekvieną kurių sudarė po 2 kuopas.
Uniforma
- Po 1776 m.: juodi atvartai, auksinės sagos. Lietuvių pėstininkai dėvėjo rugiagėlių mėlynumo aptemptas kelnes.
- Kosciuškos sukilimo metu: žali atlapai, auksinės sagos.
Dislokavimo vietos
Savo egzistavimo laikotarpiu pulkas buvo dislokuotas šiose vietovėse:
- Minskas (1775 m.),
- Joniškis (1778 m.),
- Naugardukas, Šerešivas (1778–1789 m.),
- Kaunas (1789 m.),
- Vilnius (1790 m.),
- Kaunas (1791 m.),
- Prienai (1792 m. gruodis),
- Šatai (1794 m.).
Vadovybė
Pulkas iki 1791 m. buvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos etmonui. Panaikinus atskirą Lietuvos karinių pajėgų vadovybę, dalinio vadu 1792 m. buvo paskirtas inspektorius Pavelas Grabovskis (lenk. Paweł Grabowski). Jį Targovicos konfederacijos metu pakeitė Lietuvos lauko etmonas Simonas Kosakovskis (lenk Szymon Kossakowski), o 1793 m. – Mykolas Kosakovskis (lenk. Michał Kossakowski).
Pulkui dažniausiai vadovavo pulkininko laipsnį turėjęs karininkas. Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Viršininkai turėjo teisę fortraguoti (pasiūlyti suteikti aukštesnį laipsnį anksčiau termino) karininkus. 1777 m., be viršininko ir pulko štabo viršininko, štabą turėjo sudaryti šeši karininkai – pulkininkas, pulkininkas leitenantas, majoras, pulko intendantas, revizorius ir adjutantas. Pulko karininkai ėjo aukštesnes pareigas nei priklausė pagal laipsnį.
Iš pradžių intendantų ir auditorių pareigas ėjo žemesnius laipsnius nei kapitonai turėję karininkai. Kiekvienoje kuopoje turėjo būti trys karininkai: štabo kapitonas, leitenantas ir karininkas. Išimtis buvo pulkininko leitenanto kuopa, kuri neturėjo kapitono. Iš viso, be viršininko ir pulko felčerių, dalinyje turėjo tarnauti 17 karininkų. Iš tikrųjų 1777 m. jų buvo 15.
1792 metais pulke tarnavo keturi štabo karininkai ir papildomai pulkininkas leitenantas Buchovieckis (lenk. Buchowiecki), 16 vidurinio ir žemesniojo rango štabo karininkų, 16 kuopos karininkų, 44 puskarininkiai, 12 būgnininkų, 632 eiliniai, iš jų – 8 staliai.
Pulko vadai:
- Stanislovas Denhofas (Lietuvos didysis ginklininkas, mirė 1728 m.),
- Kunigaikštis Mikolas Kazimieras Radvila Žuvelė (1736–1744 m.),
- Mykolas Juozapas Masalskis (1744 m. spalio 4 d.–1762 m.),
- Aleksandras Mykolas Sapiega (1762 m.),
- Juozapas Sosnovskis (Polocko vaivada 1776–1780 m.),
- Liudvikas Tiškevičius (1780–1793 m),
- Kossakovskis (lauko raštininkas, 1794 m.).
Pulkininkai:
- Bržostovskis (Oršos seniūnas, 1754 m., generolas leitenantas 1755 m.),
- Juozapas Osipovskis (1778 m. vasario 13 d.) (1787 m. Smolensko kamarininkas),
- Kunigaikštis Ignotas Giedraitis (lenk. Ignacy Giedroyc) (1789 m.)
- Povilas Jurgis Grabovskis (1794 m.).
Karinės operacijos
Pulkas dalyvavo Targovicos konfederacijos kare, 1792 ir 1794 m. (Kosciuškos sukilimas) karuose su Rusija. Pasižymėjo šiuose mūšiuose:
- Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.)
- Zelvos mūšis (1792 m. liepos 4-5 d.)
- Granne (1792 m. liepos 24 d.),
- (1794 m. rugpjūčio 11 d.),
- (1794 m. lapkričio 4 d.)
Bibliografija
- (PL) Gembarzewski, Bronisław. Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
- (PL) Machynia, Mariusz. Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 837188186X.
- (PL) Machynia, Mariusz. Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.
- (PL) Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej.
- (PL) Ratajczyk, Leonard. Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311070903.
Išnašos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 3 asis Lietuvos pėstininkų pulkas, Kas yra 3 asis Lietuvos pėstininkų pulkas? Ką reiškia 3 asis Lietuvos pėstininkų pulkas?
Sis straipsnis apie Abieju Tautu Respublikos laiku Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes pestininku dalinį Apie Lietuvos Respublikos tarpukario kariuomenes dalinį panasiu pavadinimu skaitykite straipsnyje Treciasis pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Vytauto pulkas 3 asis Lietuvos pestininku pulkas3 iojo pestininku pulko kariai ATR Rusijos karas 1792 m Veike 1775 1794Valstybe Abieju Tautu Respublika Lietuvos didzioji kunigaikstystePavaldus Lietuvos didysis etmonasRusis PestininkaiBustine Kaunas 3 asis Lietuvos pestininku pulkas lenk Regiment 1 Pieszy Bulawy Polnej Litewskiej Abieju Tautu Respublikos laiku Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes pestininku dalinys Dalinio pavadinime buves terminas Bulawa Polna buvo nuoroda į Lietuvos didziojo etmono valdzios zenkla buoze lenk bulawa ir dalinio pavalduma taciau ne į jo paskirties specifiskuma Kurimas ir pokyciai3 asis pestininku pulkas taktinis vienetas sudarytas is keliu pestininku kuopu dydziu prilygstantis velesniam pestininku pulkui Pulko pavadinimas atspindejo tai kad dalinio vadas visada buvo Lietuvos lauko etmonas Pulko pirmtakas pirma karta buvo suformuotas 1717 m jo pirmasis pavadinimas buvo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes lauko etmono pestininku pulkas lenk pulk infanterii hetmana polnego Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Apie 1759 m jis buvo pervadintas LDK lauko pestininku pulku regiment pieszy bulawy polnej Wielkiego Ksiestwa Litewskiego 1776 m LDK 3 iuoju lauko pestininku pulku regiment 3 bulawy polnej Wielkiego Ksiestwa Litewskiego o 1793 metais 3 iuoju lietuviu pulku regiment 3 litewski 3 asis etmono buozes pestininku pulkas 1 pulkas oficialiai buvo įkurtas 1775 m isformavus Etmono buozes dragunu pulka Pulko kariu etatu skaicius 1776 m sudare 220 kariu Pagal 1777 metu kovo apskaita tikrasis kariu skaicius sieke 215 kariu Pulka sudare stabas pulkininko kuopa antroji pulkininko kuopa pulkininko leitenanto kuopa ir antroji pulkininko leitenanto kuopa 1789 m ketveriu metu Seimo reformos numate ATR kariu skaiciu padidinti iki 100 000 kariu Atitinkamai 3 iojo pulko dydis turejo pasiekti 2153 karius Kiek veliau planuojamas ATR kariuomenes dydis buvo sumazintas iki 65 tukst Pagal nei viena is siu planu numatyto pulko etatu skaiciaus didinimo plano nepavyko įgyvendinti Taip pat nepavyko pulko isplesti iki astuoniu kuopu Pavyko tik kiek padidinti kariu skaiciu buvusiose keturiose kuopose Pries prisijungiant prie Targovicos konfederacijos 1792 metais pulko kariu skaicius sieke 1440 Balandzio viduryje viename jo batalione buvo 724 zmones Rugsejo menesį faktiskai tarnavo 864 kariai Esamos kuopos buvo isplestos Po 1792 m padalijimo 1793 m rugpjucio men ATR kariuomene buvo sumazinta Pulko kariu etatu skaicius sieke 752 bet faktiskai tarnavo 712 kariu Veliau skaicius padidejo ir 1793 m gruodzio pabaigoje pulko etatu skaicius pasieke 1432 o faktinis kariu skaicius 636 Pulka sudare du batalionai kiekviena kuriu sudare po 2 kuopas Uniforma1 ojo lietuvos pestininku pulko kariai 1775 mPo 1776 m juodi atvartai auksines sagos Lietuviu pestininkai devejo rugiageliu melynumo aptemptas kelnes Kosciuskos sukilimo metu zali atlapai auksines sagos Dislokavimo vietosSavo egzistavimo laikotarpiu pulkas buvo dislokuotas siose vietovese Minskas 1775 m Joniskis 1778 m Naugardukas Seresivas 1778 1789 m Kaunas 1789 m Vilnius 1790 m Kaunas 1791 m Prienai 1792 m gruodis Satai 1794 m VadovybePulkas iki 1791 m buvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos etmonui Panaikinus atskira Lietuvos kariniu pajegu vadovybe dalinio vadu 1792 m buvo paskirtas inspektorius Pavelas Grabovskis lenk Pawel Grabowski Jį Targovicos konfederacijos metu pakeite Lietuvos lauko etmonas Simonas Kosakovskis lenk Szymon Kossakowski o 1793 m Mykolas Kosakovskis lenk Michal Kossakowski Pulkui dazniausiai vadovavo pulkininko laipsnį turejes karininkas Pulko virsininko pareigos siejamos su dideliais atlyginimais dazniausiai buvo laikomos sinekura Virsininkai turejo teise fortraguoti pasiulyti suteikti aukstesnį laipsnį anksciau termino karininkus 1777 m be virsininko ir pulko stabo virsininko staba turejo sudaryti sesi karininkai pulkininkas pulkininkas leitenantas majoras pulko intendantas revizorius ir adjutantas Pulko karininkai ejo aukstesnes pareigas nei priklause pagal laipsnį Is pradziu intendantu ir auditoriu pareigas ejo zemesnius laipsnius nei kapitonai tureje karininkai Kiekvienoje kuopoje turejo buti trys karininkai stabo kapitonas leitenantas ir karininkas Isimtis buvo pulkininko leitenanto kuopa kuri neturejo kapitono Is viso be virsininko ir pulko felceriu dalinyje turejo tarnauti 17 karininku Is tikruju 1777 m ju buvo 15 3 iojo pestininku pulko karys ATR Rusijos karas 1792 m 1792 metais pulke tarnavo keturi stabo karininkai ir papildomai pulkininkas leitenantas Buchovieckis lenk Buchowiecki 16 vidurinio ir zemesniojo rango stabo karininku 16 kuopos karininku 44 puskarininkiai 12 bugnininku 632 eiliniai is ju 8 staliai Pulko vadai Stanislovas Denhofas Lietuvos didysis ginklininkas mire 1728 m Kunigaikstis Mikolas Kazimieras Radvila Zuvele 1736 1744 m Mykolas Juozapas Masalskis 1744 m spalio 4 d 1762 m Aleksandras Mykolas Sapiega 1762 m Juozapas Sosnovskis Polocko vaivada 1776 1780 m Liudvikas Tiskevicius 1780 1793 m Kossakovskis lauko rastininkas 1794 m Pulkininkai Brzostovskis Orsos seniunas 1754 m generolas leitenantas 1755 m Juozapas Osipovskis 1778 m vasario 13 d 1787 m Smolensko kamarininkas Kunigaikstis Ignotas Giedraitis lenk Ignacy Giedroyc 1789 m Povilas Jurgis Grabovskis 1794 m Karines operacijosPulkas dalyvavo Targovicos konfederacijos kare 1792 ir 1794 m Kosciuskos sukilimas karuose su Rusija Pasizymejo siuose musiuose Myriaus musis 1792 m birzelio 11 d Zelvos musis 1792 m liepos 4 5 d Granne 1792 m liepos 24 d 1794 m rugpjucio 11 d 1794 m lapkricio 4 d Bibliografija PL Gembarzewski Bronislaw Rodowody pulkow polskich i oddzialow rownorzednych od r 1717 do r 1831 Towarzystwo Wiedzy Wojskowej PL Machynia Mariusz Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodow 1717 1794 T 1 Oficerowie wojska koronnego cz 1 Piechota Ksiegarnia Akademicka Wydawnictwo Naukowe ISBN 837188186X PL Machynia Mariusz Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota Ksiegarnia Akademicka Wydawnictwo Naukowe ISBN 83 7188 239 4 PL Linder Karol 1960 Dawne Wojsko Polskie Ubior i uzbrojenie Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej PL Ratajczyk Leonard Wojsko powstania kosciuszkowskiego w oczach wspolczesnych malarzy Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej ISBN 8311070903 IsnasosGembarzewski 1925 sfn error no target CITEREFGembarzewski1925 Machynia Rakutis amp Srzednicki 1999 sfn error no target CITEREFMachyniaRakutisSrzednicki1999 Ratajczyk amp Teodorczyk 1987 sfn error no target CITEREFRatajczykTeodorczyk1987 Linder 1960 Machynia amp Srzednicki 1998 sfn error no target CITEREFMachyniaSrzednicki1998