Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų Jei galite pakoreguokite stilių kad tiktų enci
2015 m. An 2 avarija Baltijos jūroje

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
2015 m. An-2 avarija Baltijos jūroje | |
LY-AET – lėktuvas, patekęs į avariją | |
Katastrofos charakteristikos | |
---|---|
Data | 2015 m. gegužės 16 d. |
Vieta | Baltijos jūra |
Aukų skaičius | 2 |
Išgyvenusių skaičius | 0 |
Lėktuvas | An-2 |
Avialinijos | Klaipėdos avialinijos |
Skrydžio pradžia | Švedija, Kattlebergo oro uostas |
Skrydžio maršrutas | Lietuva, Klaipėda |
2015 m. An-2 avarija Baltijos jūroje įvyko 2015 m. gegužės 16 d. 116 km nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos. Žemės ūkio aviacijos įmonės „Klaipėdos avialinijos“ vienmotoris lėktuvas An-2 skrido iš Danijos per Kattlebergo oro uostą prie Geteborgo į Klaipėdą. Lėktuvas skrido virš Baltijos jūros „negyvuoju“ maršrutu, kuris nepapuola į radarų apžvalgos poziciją. Nuo Kattlebergo iki Klaipėdos yra apie 614 km atstumas , o skrydžio per jūrą apie 290 km. Jame buvo du pilotai, turėję lėktuvą parskraidinti į Lietuvą. Lakūnai skrydyje iš Danijos į Geteborgą praleidę pusantros valandos teigė, kad nėra jokių problemų, tačiau skrendant virš Baltijos jūros maždaug 1,5 km aukštyje manoma, kad lėktuvas nukrypo nuo pradinio kurso ir likus maždaug valandai skrydžio iki Klaipėdos, arba maždaug skrydžio virš jūros pusiaukelėje, nukrito į jūrą.
Pilotai
Šį An-2 pilotavo ir . Abu jie turėjo po maždaug 40 metų pilotavimo stažo, abiem jiems – per 60 metų, jie ore buvo praleidę daugiau nei 15 tūkst. valandų.
Lėktuvas
Bendrovė „Klaipėdos avialinijos“ šį 1981 m. Lenkijoje gamykloje pagamintą rusiškos konstrukcijos ir Lietuvoje registruotą (borto numeris LY-AET) civilinį orlaivį perpirko Švedijoje, į kurią anksčiau klaipėdiečių buvo parduotas per lenkų (vėliau bankrutavusią) bendrovę. Paskutinį kartą tikrintas dvi savaites prieš skrydį lėktuvas buvo taisomas danų technikų Danijoje ir jam buvo keistas kuro bakas, buvo padaryta ir daugiau remonto darbų . Tuščias toks lėktuvas sveria apie 3,5 tonos, o su kuru jo masė siekia 5 tonas. Pilotai net turėdami pakankamą kiekį degalų pasiėmė apie 200 litrų jų atsargų. „Pagal pirminę informaciją įgula turėjo gelbėjimosi liemenes, išgyvenimo kostiumus (hidrokostiumus) ir plaustą. „Pati esu tą plaustą mačius. Žinau, kad tėtis jį visą laiką veždavosi į tokias keliones“ teigė piloto dukra B.Mačiulytė. Pagal švedą aviatorių Kjellą Brattforsą – jis pats matė gelbėjimosi valtį, liemenes. „Aš pats jas mačiau, nes paprašiau jas parodyti dar Kattlebergo oro uoste. Viskas buvo savo vietose“. Vėliau „K.Brattforsas dar kartą patikino pats matęs tiek plaustą, tiek „išgyvenimo“ kostiumus. Tai yra labai saugus lėktuvas, sakyčiau, antras pagal saugumą pasaulyje, teigė švedas
Vienas iš pilotų tikriausiai buvo pasiėmęs individualias avarinės vietos nustatymo priemones, nes šios įrangos pas jį namuose nerasta.
Įvykių chronologija
Kada tiksliai lėktuvas atskrido iš Danijos į Švediją dar nežinome, tačiau galbūt šeštadienį lėktuvas Kattlebergo oro uoste (šalia Geteborgo, Švedijoje) nusileido papildyti degalų atsargas. Tokiais atvejais privaloma patikrinti lėktuvą ir oro uostas dar viską patikrino prieš lėktuvui pakylant.
Gegužės 5, antradienis
Civilinės aviacijos administracijos specialistas patikrino lėktuvą.
Gegužės 12, antradienis
Išduotas specialus vienkartinis leidimas skrydžiui per Baltijos jūrą.
Gegužės 16, šeštadienis
Švedas, gana artimas dingusio piloto A.Mačiulio draugas Kattlebergo oro uosto vadovas Kjellas Brattforsas, paskutinis matė lietuvius pilotus lipančius į lėktuvą. Vėliau nesulaukęs iš lietuvių jokios žinios būtent K. Brattforsas paskambino pagalbos telefonu. Jau kai jie pakilo, su švedu susisiekė radijo ryšiu. Pilotai jam patvirtino, kad viskas veikia puikiai. Lietuviai skrido gana žemai. Tiesiog, jei debesys žemai, tokių lėktuvų pilotai taip nusprendžia. Tačiau čia nieko nėra neįprasto teigė švedas.
16.16 – 16.20 val. dvi paskutinio ryšio užmezgimo versijos:
16.16 val. (Versija-1) Užfiksuoja paskutinę apytikslę dingusio lėktuvo poziciją. Pilotai, įskridę į Lietuvos oro erdvę, užmezgė paskutinį radijo ryšį. Lėktuvas buvo apytiksliai už 97 jūrmylių nuo Palangos . tada kai buvo gautas paskutinis pranešimas radijo ryšiu iš lėktuvo.
16.20 val. (Versija-2, A. Raščiaus) An-2 užmezgė ryšį: Palangos skrydžių valdymo centrui pranešė savo šaukinį ir nurodė, kad 17.20 val. planuoja nusileisti Klaipėdoje; visą laiką iki 17.20 val. lėktuvas buvo kviečiamas, bandoma prisišaukti“ .
„Ryšys buvo pirmas ir paskutinis įskridus į Lietuvos skrydžių valdymo zoną, informavo apie vietą ir aukštį“, – sakė Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Šumskas.
Oro sąlygos tuo metu buvo normalios.
Ryšys su lėktuvu prarastas.
16.35 val. lėktuvas fiksuotas karinių Švedijos radarų (A. Raščiaus versija). Žinoma, kad paskutinį kartą dingusio lėktuvo atsakiklio duomenis švedai fiksavo, kai šis buvo į Lietuvos teritoriją įskridęs 28 mylias (jūrmyles?).
Po to lėktuvas dingo.
16.40 val. (Palangos skrydžių valdymo centro?) skrydžio vadovas norėjo keisti slėgį (?), ėmė kviesti lėktuvą, bet An-2 neatsakė. (A. Raščiaus versija)
17.20 val. buvo susisiekta su Klaipėdos aerodromo atstovais, kurie panešė, jog An-2 neatvyko. Taip pat susisiekta su Liepojos skrydžių valdymo centru, kitais Latvijos skrydžių valdymo centrais, bet duomenų apie lėktuvą negauta. (A. Raščiaus versija)
17.20-17.50 val. lėktuvas An-2 buvo šaukiamas, bandoma su juo susisiekti (remiantis taisyklėmis, ieškoti lėktuvo reikia pradėti per 30 min. nuo nurodyto nusileidimo laiko); (A. Raščiaus versija)
18.09 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojai gavo pranešimą/-us iš Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro ir iškart aktyvuota paieškos bei gelbėjimo operacija (iki čia – A. Raščiaus versija), nes prarastas ryšys su iš Švedijos Geteborgo oro uosto į Klaipėdos oro uostą išskridusiu lėktuvu An-2 su dviejų žmonių įgula. Lėktuvas turėjo nusileisti Klaipėdos oro uoste 17.20 val.
18.40 val. Paieškai buvo aktyvuoti (pasitelkti) du Karinių jūrų pajėgų laivai: gelbėjimo laivas „Šakiai“ ir vadovavimo bei aprūpinimo laivas „Jotvingis“ N42.
18.49 val. Lietuvos koordinacinis centras susisiekė su Švedijos koordinaciniu centru bei paprašė pagalbos; (A. Raščiaus versija)
18.55 val. Po pranešimo gavimo iš Nemirsetos gelbėjimo posto į paieškos rajoną buvo nedelsiant išsiųstas pirmasis budintis Karinių oro pajėgų paieškos sraigtasparnis Mi-8, dar vienas karinis sraigtasparnis atskrido iš Kauno. operacijai pastiprinti.
19.10 val. Buvo gauta informacija, kad operacijoje dalyvauja trys Švedijos orlaiviai – 1 sraigtasparnis ir 2 lėktuvai.
19.30-23.30 val. dirba keturi Švedijos ir vienas Lietuvos lėktuvas. (A. Raščiaus versija). Pagal LRytoTV versija 19:30-22:30 ieško 3 švedijos lėktuvai.
19.55 val. Į paieškų zoną išplaukė laivas „Jotvingis“.
20.17 val. Į Nemirsetą iškviestas antrasis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8.
21.41 val. Išplaukė laivas „Šakiai“. KAM teigia, kad toks laivų pasirengimo laikas – keturios valandos – yra normalus.
23.45 val. (apie 23:45val) karinis sraigtasparnis ir Švedijos lėktuvai grįžo į dislokacijos vietą, paiešką per naktį tęsė Karinių jūrų pajėgų laivai. (Alfa.lt versija)
Gerokai po vidurnakčio. Krašto apsaugos ministerija žiniasklaidai pranešimą apie prieš daugiau nei šešias valandas dingusį lėktuvą išplatino tik gerokai po vidurnakčio, kai naujienų portalai ėmė skelbi neoficialią informaciją.
Pasak Jūrinio gelbėjimo koordinavimo centro vadovo Artūro Andriušaičio, per pirmąsias gelbėjimo valandas iš gelbėtojų pusės buvo atlikta viskas – išsiųsti penki orlaiviai. Jei žmonės būtų buvę paviršiuje su oranžinėmis liemenėmis, jie būtų buvę rasti. Išsipūtusio gelbėjimo plausto, kuris suveikia automatiškai, toje zonoje nebuvo rasta.
Gegužės 17, sekmadienis
7.40 val. paieškos operaciją atnaujino Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8.
8 val švedų gelbėjimo centras iš pradžių nesutiko, bet po ilgų įkalbinėjimų jie duomenis pateikė (A. Raščiaus versija)
8.44 val. Prie paieškos operacijos prisijungė Karinių oro pajėgų lėktuvas L-410.
9.00 val. Du Lietuvos karinių jūsų pajėgų laivai – gelbėjimo laivas „Šakiai“ ir vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42) – tęsė An-2 paiešką Lietuvos atsakomybės zonoje.
Nuo 11 val. atsižvelgiant į stiprų vėją virš Baltijos jūros ir didesnį dreifavimo jūra greitį, Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras paprašė atitinkančias funkcijas vykdančio Latvijos centro skirti papildomus pajėgumus paieškai Latvijos atsakomybės zonoje. Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras informavo apie tai, kad netrukus prie paieškos prisijungs vienas Latvijos sraigtasparnis. Prie operacijos jis prisijungė 11.57 val.
13.30 val. Pagerėjus matomumui, dingusio An-2 lėktuvo paieškai išsiųstas Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas L-410, galintis greičiau apskristi ir išžvalgyti didesnius plotus.
20.21 val. dingusio lėktuvo ir jo įgulos narių paieškos operacija buvo sustabdyta.
Gegužės 18, pirmadienis
09.38 val. Dingusio lėktuvo ir jo įgulos narių paieškos operacija buvo atnaujinta.
11.13 val. paiešką virš Baltijos jūros pradėjo vykdyti Karinių oro pajėgų lėktuvas C-27J „Spartan“.
12.15 val. paiešką pradėjo Latvijos sraigtasparnis Mi-17.
Apie 14.30 val. pranešama, kad į paieškas leidžiasi ir piloto Alvydo Selmistraičio žmona. Moteris su patyrusio piloto valdomu „Cesna“ lėktuvo leidosi žvalgyti Baltijos jūros pakrantės ieškant An-2 nuolaužų.
16.15 val. Karinių jūrų pajėgų paieškos ir gelbėjimo laivui „Šakiai“ duotas įsakymas vykdyti paiešką.
16.28 val. naujienų agentūra BNS paskelbia KAM paaiškinimus dėl paieškos operacijos. Ministerija neatsako, kodėl pasitarimas dėl paieškos atnaujinimo organizuotas tik pirmadienį, 9 valandą ryto. Ministerija taip pat tvirtina, kad pasieniečių paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniai „nėra skirti tokioms operacijoms jūroje“ ir dėl to jie į operaciją nebuvo kviečiami.
17.09 val. BNS paskelbia pasieniečių informaciją: VSAT sraigtasparnis „Eurocopter EC 145“ gali skraidyti vadinamojoje agresyvioje aplinkoje – virš jūros, virš miestų ir yra tinkamas tokioms paieškos operacijoms.
18.26 val. KAM keičia versiją. Skelbiama, esą VSAT sraigtasparniams „nebuvo poreikio“. Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kpt. ltn. Antanas Brencius BNS pareiškia, kad „tiesiog nėra skirtumo“, ar paieškų zona būtų buvusi išžvalgyta greičiau, ar lėčiau.
18.35 val. „Spartan“ C-27J paiešką jam skirtame paieškos rajone baigė. Toliau prie paieškos operacijos prisijungė Karinių jūrų pajėgų paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“. Paiešką vykdė ir KOP sraigtasparnis MI-8. Minėtų paieškos operacijų metu kariniai laivai ir lėktuvai žvalgė jūros plote nuo Klaipėdos iki Akmenragės iškyšulio (Latvijoje, šiauriau Liepojos) ir 97 jūrmylės nuo kranto.
20.36 val. Prie paieškos prisijungė Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8.
19.47 val. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas po pokalbio su pilotų artimaisiais nutaria iš operacijos atšaukti ir paieškoms pasitelkti karo laivą „Kuršis“ su specialia dugno žvalgymo įranga. į Lietuvą laivas pajudėjo 21.13 val.
21.00 val. Kreiptasi į VSAT dėl paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnio skyrimo paieškos operacijai, nors prieš kelias valandas tvirtinta, kad tokio poreikio nėra.
Taip pat pirmadienį buvo pradėtas prokuratūros tyrimas dėl be žinios dingusių asmenų. Tai pranešė prokuroras Vytautas Jurkevičius.
Gegužės 19, antradienis
Po trijų dienų paieškų An-2“ antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne aptiko Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Kuršis“. Lėktuvas aptiktas 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Rastą lėktuvą apžiūrėjus laivo „Kuršis“ povandeninio roboto video kamera, buvo nustatyta, kad lėktuvo borto numeris sutampa su ieškomo lėktuvo borto numeriu. Vėliau filmuojant Klaipėdos mokslininkų įrangos pagalba lėktuvo viduje buvo pastebėtas žmogaus kūno siluetas.
Gegužės 21, ketvirtadienis
16.10 val Ketvirtadienio vakarą pranešta, kad Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vado sprendimu baigta dviejų An-2 pilotų paieškos operacija virš vandens.
Ketvirtą paieškos parą lėktuvas buvo aptiktas jūroje 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos. Tai pirmas toks atvejis, kad virš Baltijos jūros dingtų civilinis orlaivis. Filmuojant povandeninėmis kameromis lėktuvo kabinoje pastebėtas žmogaus siluetas. Vyriausybės pasitarime gegužės 22 d. nutarta, jog Baltijos jūroje nuskendęs lėktuvas bus iškeltas. Planuojamai iškėlimo operacijai pagalbą suteikti siūlosi švedų, suomių, nyderlandų ir lietuvių bendrovės. Dėl detalios orlaivio apžiūros ir iškėlimo Lietuva taip pat kreipėsi į Lenkijos, Suomijos, Vokietijos ir Švedijos gynybos ministerijas. „Oro navigacijai“ pavedama organizuoti lėktuvo iškėlimą iš dugno, o Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui užtikrinti reikalingą pagalbą, iškelto orlaivio saugojimą ir kitas reikalingas priemones. valstybės įmonė „Oro navigacija“ sutarė su Nyderlandų kompanija „Mammoet“ dėl Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo „An-2“ skenavimo. Skenavimas turėtų būti 2015 gegužės 30-31 dieną, Darbai bus finansuojami iš Vyriausybės rezervo fondo. Lėktuvo nelaimei ir operacijai tirti pradėti keli atskiri tyrimai.
Kai kurios lėktuvo kritimo ir pilotų žūties versijos
- Skrido per audringą jūrą senu lėktuvu
- Variklio sustojimas. Viena iš tikėtinų versijų yra variklio sustojimas, o kodėl radijo ryšiu nebuvo perduota informacija, nežinome. Gal buvo ir kitų gedimų, gal dingo elektra (R.Dulinskas ). Labiausiai tikėtina nelaimės priežastis – sustojęs variklis (žinomas aviacijos specialistas Vidas Kaupelis )
- Greta orlaivio praskridę naikintuvai
- Žinomas aviacijos specialistas Vidas Kaupelis atkreipia dėmesį, kad lėktuvas liko iš esmės sveikas, o tai rodo, jog nusileidimas į vandenį buvo kontroliuojamas ir palyginus sklandus. (alfa.lt)
- Stiprus smūgis į vandenį. 150km/h greičiu biplanas (ty.y. dvisparnis – toks An-2 lėktuvo tipas) rėžėsi į bangas, net jeigu ir buvo bandoma jį nutupdyti, tai nebuvo įmanoma, nes bangos ~5 m ir uraganas siautė. Lakūnams tiesiog nuo smūgio į vandenį sutrupėjo skeletai, trūko visi vidaus organai per šimtadalį sekundės. An-2 nuskendo per minutę-dvi maksimum, o greičiausiai netgi vertėsi ne sykį. Net ant lygaus vandens be slidžių neįmanoma nusileisti, kadangi šiame modelyje ratai nesulenda į korpusą, todėl šiuo modeliu skraidyti virš jūros nepatartina, tam yra kitos An-2 modifikacijos. Biplanas daugiausiai galėjo pasvirduliuoti iki 10 minučių ant bangų, tačiau jėgų išlįsti lakūnams nepakako. Beje, biplano akrobatai žinojo, kad leistis vandenyje tokiu modeliu neįmanoma, tačiau rizikuodami pasirinko maršrutą virš Baltijos, kai galėjo skristi pakrantėmis (T.V ). Buvo kažkoks smūgis leidžiantis į vandenį. Taip, atrodo, kad ten švelniai, bet iš tikrųjų būna didžiulis smūgis. Jie nuo smūgio galėjo ir apsvaigti, ir susižeisti taip, kad buvo sunku išlipti (žinomas aviacijos specialistas Vidas Kaupelis ).
- Jie skrido vienmotoriu „kukurūzu“ negyvu maršrutu, kuris nepapuola į radarų apžvalgos poziciją. Pilotai žino ką reiškia skristi vienmotoriu virš vendens telkinio ir nėra galimybės prisišaukt pagalbos, nes dispečeriai taves nemato. Sutrikus variklio darbui antro šanso dažniausiai nebuna. Baltijos jūra yra pavojinga. Visoje šioja situacijoje kalčiausi pilotai, kurie skrido „va bank“. Komentatorius „Pilotas“
- Smūgis buvo, nes nulėkęs variklio dangtis, sulinkę propeleriai. Klausimas tik kodėl liko visi [propeleriai]?
- Jei stačiai lėktuvas būtų kritęs – būtų kabinos stiklai, korpusas, sparnai ir tt… – daugybė stambaus išdraskymo.
- Durys atidarytos ir užkištos, kad neužsidarytų, matosi kažkokia sija.
- Jei dirbo variklis ištraukus paaiškėtų iš lūžusių variklio detalių.
- Manoma, kad gelbėjimosi plaustai automatiškai išsiskleidžia 10 m gylyje. Gali buti, kad tas automatinis išsiskleidimas suveikė, taip „užspausdamas“ duris, kad jos negali daugiau atsidaryti.
- Variklis vargu ar veikė, nes smūgis sukančio variklio sparnų ar į vandenį ar į asfaltą beveik vienuodas ir užsilenktų pagal sukimosi kriptį, o ne i save.
- Galėjo būti koks nors vairų gedimas
- Windmiling efekto An-2 neturi. Nedirbant varikliui ranka vos įmanoma paėmus už mentės prasukt. Tai ne variklis su laisva turbina, kur pusukus mentę, pastarosios dar iš inercijos sukasi. Akivaizdu, motoras veikė iki smūgio į vandenį.
- Kiek galima suprasti iš vide įrašo, tai lėktuvas švelniai pasodintas ant ratų, nesukapotavęs, kitaip jis gulėtų ratais į viršų ir ko gero, be stiklų, su veikiančiu varikliu, nes propeleris sulankstytas ir, matyt, smarkiai griebė vandenį, nes gaubto nesimato. Pilotai, matyt, bandė gelbėtis, nes durys atidarytos, bet neužtvirtintos, nes nespėjo, gal būt automatiškai plaustas išsipūtė, nes rašo apie kažkoki baloną, nors aš jo nemačiau.
- Atrodo, kad nukrito ne dėl sustojusio variklio, nes jis veikė. Mentės užsilankstę, variklio dangčiai taip pat nulakstę. Čia miniburstas buvo greičiausiai priežastis.
- Prieš kontaktą su vandeniu pilotai turėjo būti prisisegę.
- Iš to kaip užlinkę propeleraiai tai atrodo, kad variklis nedirbo, nes mentis užlinkę į langų pusę ir tas reiškia, kad kontakto metu su vandeniu lėktuvas stačiau ėjo, su priekiu kabino vandenį. Jei būtų dirbęs variklis – mentės būtų lenktos įstrižai arba šoninio lenkimo, ne į priekinių langų pusę, o į išorę sulinktų. Matosi ir sparnas lūžęs. Panašu, kad jiems pavyko pakankamai gerai nutupdyti lektuvą, bet nepavyko išlypti iš lėktuvo. Arba laiko buvo per mažai, arba nepavyko durų atidaryti. Gal lėktuvas greit skendo?
- Panašu, kad skrido žemai, o vėjo stiprus pūstelėjimas juos išmušė ir nors bandė kažkaip švelniai išsisukinėti, bet matyt pasiruošti iššokti neturėjo laiko, matyt tikėjosi iki paskutinės sekundės, kad išvengs vandens.
- Matėt smūgio žymę ant šono – reiškia propeleris dirbo iki paskutinio momento. Kai atakavo bangos keterą, propelerio mentės užgreibė variklio apsaugas, kurias ištaškė į gabalus. Viena skriedama keista trajektorija pataikė į lėktuvo liemenį.
- Gal kažkokia deformacija korpuse neleido iki galo atidaryti durų, kažkoks smūgis matyt į vandenį vistiek buvo ir korpusas kažkiek pasikreipė, kad nors ir 1 cm, todėl durų lengvai neatidarysi.
- Per Discovery Channel ar National Geography rodė nesenai apie išgyvenimą atsitikus nelaimėms kaip lėktuvo kritimą ir kas buvo įdomu, kad lakūnai turi triuką, kad jeigu lėktuvas krenta (privatus, nedidelis) geriau yra atidaryti duris prieš smūgį į žemę ir pan. Kaip šiuo atveju buvo nežinau. Gal tiesiog nuo smūgio į vandenį prasivėrė… Nors mano nuomonė, vienas iš pilotų bandė gelbėtis bandydamas atidaryti duris, bet vandens įsiveržimas aišku stiprenis negu žmogaus jėga.
- Pasak eksperto, išsigelbėjimas šiuo konkrečiu atveju sudėtingas dėl lėktuvo „An-2“ konstrukcijos. „Dėl paties orlaivio ypatybių – važiuoklė neįtraukiama, visuomet yra labai didelė tikimybė, kad versis, o tuomet tikimybė, kad žmonės bus sužeisti. Be to, avarinis išėjimas yra komplikuotas, tiesiog to orlaivio konstrukcija tokia, kad greičiausiai galima išeiti atidarius viršutinę kabinos dalį, bet tada neturi plausto. Evakuojantis per duris techniškai problematiška, kaip išsitraukti plaustą. Jei ore būtų, vienintelė išsigelbėjimo galimybė – parašiutas, o tokiems lėktuvam parašiutai neprivalomi. Lėktuvas nutupdytas labai kvalifikuotai, jo techniniai pažeidimai minimalūs, įvertinus tai, kad jis turi neįtraukiamą važiuoklę, kad jūra nėra lygus paviršius, taip nutupdyti ne kiekvienas pilotas galėtų“, – sakė B.Merkys
- „Kaip aš buvau informuotas „Klaipėdos avialinijų“ vadovybės, kad A.Selmistraitis turėjo individualius avarinės vietos nustatymo švyturius ir jis juos pasiėmė. Jis kai aktyvuojamas, siunčia signalą į palydovus, kurie siunčia atgal į centrą Norvegijoje, kur jau mato, iš kurios vietos siunčiamas signalas, ir tas centras informuoja atitinkamos šalies institucijas“, – kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas. Pasak A.Šumsko, ši įranga gali nesuveikti uždaroje patalpoje, lėktuvo viduje, tad tikėta, jog šiuo atveju taip ir galėjo nutikti. „Ne visada suveikia esant uždaroje patalpoje, turiu omenyje, lėktuvo viduje, būnant atviroje vietoje – spinduliuojamas signalas, būnant viduje – blokuojamas, todėl neatmestinas variantas, kad būtent šiuo atveju taip ir įvyko“, – sakė A.Šumskas.
Paieškai panaudota technika
- 2 sraigtasparniai Mi-8
- gelbėjimo laivas „Šakiai“
- vadovavimo bei aprūpinimo laivas „Jotvingis“ N42.
- 1 sraigtasparnis iš Švedijos
- 2 lėktuvai iš Švedijos
- dar 1 Švedijos orlaivis (A.Raščiaus versija)
- Karinių oro pajėgų orlaivis L-410
- Karinių oro pajėgų orlaivis C-27J „Spartan“.
- Latvijos sraigtasparnis Mi-17
- Lėktuvas „Cesna“
- Karo laivas „Kuršis“ su specialia dugno žvalgymo įranga.
- Klaipėdos universiteto mokslininkų filmavimo įranga.
- Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“
Įvykio tyrimas
Ištyrus įvykio vietoje rasto vieno iš pilotų A. Mačiulio kraują, jame rasta 0,77 promilės alkoholio.
2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto nelaimės tyrimo išvadas. Išvadose pateikti šie pasiūlymai:
- Vyriausybei ir ministerijoms siūloma spręsti dėl papildomų reikalavimų skrendant virš vandens – turėti avarinius kreipiamuosius siųstuvus, radiolokacinius atsakiklius, hidrokostiumus, taip pat numatyti reikalavimą specialiuosius skrydžius vykdantiems orlaiviams skristi nedideliu atstumu nuo kranto.
- Taip pat siūloma svarstyti įtvirtinti pareigą pilotams, skraidinantiems orlaivį nevaldomoje oro erdvėje, esant techninėms galimybėms, atsakyti į skrydžių valdymo centro užklausimus, dar siūloma įvertinti poreikį privalomai drausti orlaivius.
- Taip pat siūloma spręsti, ar šiuo metu nustatyti informavimo apie orlaivio avariją (incidentą) terminai, atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį, meteorologines regiono sąlygas, turimus paieškos ir gelbėjimo pajėgumus yra tinkami, kad gelbėjimo operacijos būtų pradėtos laiku, svarstyti galimybes trumpinti reagavimo į galimas avarijas laiką.
- Taip pat raginama užtikrinti paieškos ir gelbėjimo darbus koordinuojančių institucijų gebėjimus teikti visapusišką informaciją ieškomų orlaivių, laivų savininkams, nukentėjusiųjų artimiesiems ir visuomenei. Lėktuvo paieškos operaciją savo ruožtu nagrinėjusi Vyriausybės komisija yra padariusi išvadą, kad lėktuvo „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacija iš esmės vykdyta pagal galiojančias normas ir reikalavimus.
Šaltiniai
- Nuo Kattlebergo iki Klaipėdos maždaug 614 km atstumas Google Map
- Buvo padaryta ir daugiau remonto darbų lrytas.lt Archyvuota kopija 2015-05-22 iš Wayback Machine projekto.
- Paskutinis pilotus matęs švedas jie man rodė gelbėjimosi valtį lrytas.lt Archyvuota kopija 2015-05-22 iš Wayback Machine projekto.
- An-2 katastrofos paslaptis kodėl nukrito lektuvas delfi.lt
- Paskutinis pilotus mates svedas jie man rode gelbejimosi valti lrytas.lt Archyvuota kopija 2015-05-22 iš Wayback Machine projekto.
- Dingusio lietuvių lėktuvo paieška: išplėsta teritorija, pasitelktos papildomos pajėgos delfi.lt
- Trečioji paieškų diena operacijos chronologija Alfa.lt
- Pralaužė tylos sieną kur po An-2 katastrofos dingo pusantros valandos delfi.lt
- Atliktas tyrimas pilotai turėjo ne visą gelbėjimosi įrangą lrytas.lt Archyvuota kopija 2015-05-22 iš Wayback Machine projekto.
- Kuo susijusios dvi tragedijos An-2 ir D.Grybauskaites? lrytas.lt[neveikianti nuoroda]
- Ekspertas pateikė lietuvių lėktuvo An-2 dingimo versiją. lrytas.lt Archyvuota kopija 2015-05-22 iš Wayback Machine projekto.
- Žinomas aviatorius įvardijo realiausią „An-2“ avarijos priežastį. Lrytas.lt Archyvuota kopija 2015-05-22 iš Wayback Machine projekto.
- Rasti gyvus lėktuvo pilotus vilčių nėra, bet versijų daugėja lrytas.lt
- Pralaužė tylos sieną: kur po An-2 katastrofos dingo pusantros valandos delfi.lt
- Paviešintas vaizdo įrašas kuriame matyti jūros dugne gulintis An-2 delfi.lt
- Paaiškėjo, kad A. Mačiulis An-2 skrido neblaivus
- Patvirtino išvadas dėl „An-2“ katastrofos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 2015 m. An 2 avarija Baltijos jūroje, Kas yra 2015 m. An 2 avarija Baltijos jūroje? Ką reiškia 2015 m. An 2 avarija Baltijos jūroje?
Sio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartu Jei galite pakoreguokite stiliu kad tiktu enciklopedijai Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Siame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi Jeigu galite atnaujinkite informacija ir istrinkite sį pranesima 2015 m An 2 avarija Baltijos jurojeLY AET lektuvas patekes į avarijaKatastrofos charakteristikosData2015 m geguzes 16 d VietaBaltijos juraAuku skaicius2Isgyvenusiu skaicius0LektuvasAn 2AvialinijosKlaipedos avialinijosSkrydzio pradzia Svedija Kattlebergo oro uostasSkrydzio marsrutas Lietuva Klaipeda 2015 m An 2 avarija Baltijos juroje įvyko 2015 m geguzes 16 d 116 km nuo kranto tarp Liepojos ir Palangos Zemes ukio aviacijos įmones Klaipedos avialinijos vienmotoris lektuvas An 2 skrido is Danijos per Kattlebergo oro uosta prie Geteborgo į Klaipeda Lektuvas skrido virs Baltijos juros negyvuoju marsrutu kuris nepapuola į radaru apzvalgos pozicija Nuo Kattlebergo iki Klaipedos yra apie 614 km atstumas o skrydzio per jura apie 290 km Jame buvo du pilotai tureje lektuva parskraidinti į Lietuva Lakunai skrydyje is Danijos į Geteborga praleide pusantros valandos teige kad nera jokiu problemu taciau skrendant virs Baltijos juros mazdaug 1 5 km aukstyje manoma kad lektuvas nukrypo nuo pradinio kurso ir likus mazdaug valandai skrydzio iki Klaipedos arba mazdaug skrydzio virs juros pusiaukeleje nukrito į jura PilotaiSį An 2 pilotavo ir Abu jie turejo po mazdaug 40 metu pilotavimo stazo abiem jiems per 60 metu jie ore buvo praleide daugiau nei 15 tukst valandu LektuvasBendrove Klaipedos avialinijos sį 1981 m Lenkijoje gamykloje pagaminta rusiskos konstrukcijos ir Lietuvoje registruota borto numeris LY AET civilinį orlaivį perpirko Svedijoje į kuria anksciau klaipedieciu buvo parduotas per lenku veliau bankrutavusia bendrove Paskutinį karta tikrintas dvi savaites pries skrydį lektuvas buvo taisomas danu techniku Danijoje ir jam buvo keistas kuro bakas buvo padaryta ir daugiau remonto darbu Tuscias toks lektuvas sveria apie 3 5 tonos o su kuru jo mase siekia 5 tonas Pilotai net turedami pakankama kiekį degalu pasieme apie 200 litru ju atsargu Pagal pirmine informacija įgula turejo gelbejimosi liemenes isgyvenimo kostiumus hidrokostiumus ir plausta Pati esu ta plausta macius Zinau kad tetis jį visa laika vezdavosi į tokias keliones teige piloto dukra B Maciulyte Pagal sveda aviatoriu Kjella Brattforsa jis pats mate gelbejimosi valtį liemenes As pats jas maciau nes paprasiau jas parodyti dar Kattlebergo oro uoste Viskas buvo savo vietose Veliau K Brattforsas dar karta patikino pats mates tiek plausta tiek isgyvenimo kostiumus Tai yra labai saugus lektuvas sakyciau antras pagal sauguma pasaulyje teige svedas Vienas is pilotu tikriausiai buvo pasiemes individualias avarines vietos nustatymo priemones nes sios įrangos pas jį namuose nerasta Įvykiu chronologijaKada tiksliai lektuvas atskrido is Danijos į Svedija dar nezinome taciau galbut sestadienį lektuvas Kattlebergo oro uoste salia Geteborgo Svedijoje nusileido papildyti degalu atsargas Tokiais atvejais privaloma patikrinti lektuva ir oro uostas dar viska patikrino pries lektuvui pakylant Geguzes 5 antradienis Civilines aviacijos administracijos specialistas patikrino lektuva Geguzes 12 antradienis Isduotas specialus vienkartinis leidimas skrydziui per Baltijos jura Geguzes 16 sestadienis Svedas gana artimas dingusio piloto A Maciulio draugas Kattlebergo oro uosto vadovas Kjellas Brattforsas paskutinis mate lietuvius pilotus lipancius į lektuva Veliau nesulaukes is lietuviu jokios zinios butent K Brattforsas paskambino pagalbos telefonu Jau kai jie pakilo su svedu susisieke radijo rysiu Pilotai jam patvirtino kad viskas veikia puikiai Lietuviai skrido gana zemai Tiesiog jei debesys zemai tokiu lektuvu pilotai taip nusprendzia Taciau cia nieko nera neįprasto teige svedas 16 16 16 20 val dvi paskutinio rysio uzmezgimo versijos 16 16 val Versija 1 Uzfiksuoja paskutine apytiksle dingusio lektuvo pozicija Pilotai įskride į Lietuvos oro erdve uzmezge paskutinį radijo rysį Lektuvas buvo apytiksliai uz 97 jurmyliu nuo Palangos tada kai buvo gautas paskutinis pranesimas radijo rysiu is lektuvo 16 20 val Versija 2 A Rasciaus An 2 uzmezge rysį Palangos skrydziu valdymo centrui pranese savo saukinį ir nurode kad 17 20 val planuoja nusileisti Klaipedoje visa laika iki 17 20 val lektuvas buvo kvieciamas bandoma prisisaukti Rysys buvo pirmas ir paskutinis įskridus į Lietuvos skrydziu valdymo zona informavo apie vieta ir aukstį sake Civilines aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas A Sumskas Oro salygos tuo metu buvo normalios Rysys su lektuvu prarastas 16 35 val lektuvas fiksuotas kariniu Svedijos radaru A Rasciaus versija Zinoma kad paskutinį karta dingusio lektuvo atsakiklio duomenis svedai fiksavo kai sis buvo į Lietuvos teritorija įskrides 28 mylias jurmyles Po to lektuvas dingo 16 40 val Palangos skrydziu valdymo centro skrydzio vadovas norejo keisti slegį eme kviesti lektuva bet An 2 neatsake A Rasciaus versija 17 20 val buvo susisiekta su Klaipedos aerodromo atstovais kurie panese jog An 2 neatvyko Taip pat susisiekta su Liepojos skrydziu valdymo centru kitais Latvijos skrydziu valdymo centrais bet duomenu apie lektuva negauta A Rasciaus versija 17 20 17 50 val lektuvas An 2 buvo saukiamas bandoma su juo susisiekti remiantis taisyklemis ieskoti lektuvo reikia pradeti per 30 min nuo nurodyto nusileidimo laiko A Rasciaus versija 18 09 val Lietuvos kariuomenes Kariniu juru pajegu ir Lietuvos kariniu juru pajegu Juru gelbejimo koordinavimo centro budetojai gavo pranesima us is Aeronautikos gelbejimo koordinavimo centro ir iskart aktyvuota paieskos bei gelbejimo operacija iki cia A Rasciaus versija nes prarastas rysys su is Svedijos Geteborgo oro uosto į Klaipedos oro uosta isskridusiu lektuvu An 2 su dvieju zmoniu įgula Lektuvas turejo nusileisti Klaipedos oro uoste 17 20 val 18 40 val Paieskai buvo aktyvuoti pasitelkti du Kariniu juru pajegu laivai gelbejimo laivas Sakiai ir vadovavimo bei aprupinimo laivas Jotvingis N42 18 49 val Lietuvos koordinacinis centras susisieke su Svedijos koordinaciniu centru bei paprase pagalbos A Rasciaus versija 18 55 val Po pranesimo gavimo is Nemirsetos gelbejimo posto į paieskos rajona buvo nedelsiant issiustas pirmasis budintis Kariniu oro pajegu paieskos sraigtasparnis Mi 8 dar vienas karinis sraigtasparnis atskrido is Kauno operacijai pastiprinti 19 10 val Buvo gauta informacija kad operacijoje dalyvauja trys Svedijos orlaiviai 1 sraigtasparnis ir 2 lektuvai 19 30 23 30 val dirba keturi Svedijos ir vienas Lietuvos lektuvas A Rasciaus versija Pagal LRytoTV versija 19 30 22 30 iesko 3 svedijos lektuvai 19 55 val Į paiesku zona isplauke laivas Jotvingis 20 17 val Į Nemirseta iskviestas antrasis Kariniu oro pajegu sraigtasparnis Mi 8 21 41 val Isplauke laivas Sakiai KAM teigia kad toks laivu pasirengimo laikas keturios valandos yra normalus 23 45 val apie 23 45val karinis sraigtasparnis ir Svedijos lektuvai grįzo į dislokacijos vieta paieska per naktį tese Kariniu juru pajegu laivai Alfa lt versija Gerokai po vidurnakcio Krasto apsaugos ministerija ziniasklaidai pranesima apie pries daugiau nei sesias valandas dingusį lektuva isplatino tik gerokai po vidurnakcio kai naujienu portalai eme skelbi neoficialia informacija Pasak Jurinio gelbejimo koordinavimo centro vadovo Arturo Andriusaicio per pirmasias gelbejimo valandas is gelbetoju puses buvo atlikta viskas issiusti penki orlaiviai Jei zmones butu buve pavirsiuje su oranzinemis liemenemis jie butu buve rasti Issiputusio gelbejimo plausto kuris suveikia automatiskai toje zonoje nebuvo rasta Geguzes 17 sekmadienis 7 40 val paieskos operacija atnaujino Kariniu oro pajegu sraigtasparnis Mi 8 8 val svedu gelbejimo centras is pradziu nesutiko bet po ilgu įkalbinejimu jie duomenis pateike A Rasciaus versija 8 44 val Prie paieskos operacijos prisijunge Kariniu oro pajegu lektuvas L 410 9 00 val Du Lietuvos kariniu jusu pajegu laivai gelbejimo laivas Sakiai ir vadovavimo ir aprupinimo laivas Jotvingis N42 tese An 2 paieska Lietuvos atsakomybes zonoje Nuo 11 val atsizvelgiant į stipru veja virs Baltijos juros ir didesnį dreifavimo jura greitį Lietuvos kariniu juru pajegu Juru gelbejimo koordinavimo centras paprase atitinkancias funkcijas vykdancio Latvijos centro skirti papildomus pajegumus paieskai Latvijos atsakomybes zonoje Latvijos juru gelbejimo koordinavimo centras informavo apie tai kad netrukus prie paieskos prisijungs vienas Latvijos sraigtasparnis Prie operacijos jis prisijunge 11 57 val 13 30 val Pagerejus matomumui dingusio An 2 lektuvo paieskai issiustas Lietuvos kariniu oro pajegu lektuvas L 410 galintis greiciau apskristi ir iszvalgyti didesnius plotus 20 21 val dingusio lektuvo ir jo įgulos nariu paieskos operacija buvo sustabdyta Geguzes 18 pirmadienis 09 38 val Dingusio lektuvo ir jo įgulos nariu paieskos operacija buvo atnaujinta 11 13 val paieska virs Baltijos juros pradejo vykdyti Kariniu oro pajegu lektuvas C 27J Spartan 12 15 val paieska pradejo Latvijos sraigtasparnis Mi 17 Apie 14 30 val pranesama kad į paieskas leidziasi ir piloto Alvydo Selmistraicio zmona Moteris su patyrusio piloto valdomu Cesna lektuvo leidosi zvalgyti Baltijos juros pakrantes ieskant An 2 nuolauzu 16 15 val Kariniu juru pajegu paieskos ir gelbejimo laivui Sakiai duotas įsakymas vykdyti paieska 16 28 val naujienu agentura BNS paskelbia KAM paaiskinimus del paieskos operacijos Ministerija neatsako kodel pasitarimas del paieskos atnaujinimo organizuotas tik pirmadienį 9 valanda ryto Ministerija taip pat tvirtina kad pasienieciu paieskos ir gelbejimo sraigtasparniai nera skirti tokioms operacijoms juroje ir del to jie į operacija nebuvo kvieciami 17 09 val BNS paskelbia pasienieciu informacija VSAT sraigtasparnis Eurocopter EC 145 gali skraidyti vadinamojoje agresyvioje aplinkoje virs juros virs miestu ir yra tinkamas tokioms paieskos operacijoms 18 26 val KAM keicia versija Skelbiama esa VSAT sraigtasparniams nebuvo poreikio Lietuvos kariniu juru pajegu vado padejejas kpt ltn Antanas Brencius BNS pareiskia kad tiesiog nera skirtumo ar paiesku zona butu buvusi iszvalgyta greiciau ar leciau 18 35 val Spartan C 27J paieska jam skirtame paieskos rajone baige Toliau prie paieskos operacijos prisijunge Kariniu juru pajegu paieskos ir gelbejimo laivas Sakiai Paieska vykde ir KOP sraigtasparnis MI 8 Minetu paieskos operaciju metu kariniai laivai ir lektuvai zvalge juros plote nuo Klaipedos iki Akmenrages iskysulio Latvijoje siauriau Liepojos ir 97 jurmyles nuo kranto 20 36 val Prie paieskos prisijunge Lietuvos kariniu oro pajegu sraigtasparnis Mi 8 19 47 val Krasto apsaugos ministras Juozas Olekas po pokalbio su pilotu artimaisiais nutaria is operacijos atsaukti ir paieskoms pasitelkti karo laiva Kursis su specialia dugno zvalgymo įranga į Lietuva laivas pajudejo 21 13 val 21 00 val Kreiptasi į VSAT del paieskos ir gelbejimo sraigtasparnio skyrimo paieskos operacijai nors pries kelias valandas tvirtinta kad tokio poreikio nera Taip pat pirmadienį buvo pradetas prokuraturos tyrimas del be zinios dingusiu asmenu Tai pranese prokuroras Vytautas Jurkevicius Geguzes 19 antradienis Po triju dienu paiesku An 2 antradienio pavakare Baltijos juros dugne aptiko Lietuvos kariniu juru pajegu priesmininis laivas Kursis Lektuvas aptiktas 124 metru gylyje daugiau kaip 116 kilometru nuo kranto tarp Liepojos ir Palangos Latvijos isskirtineje ekonomineje zonoje Rasta lektuva apziurejus laivo Kursis povandeninio roboto video kamera buvo nustatyta kad lektuvo borto numeris sutampa su ieskomo lektuvo borto numeriu Veliau filmuojant Klaipedos mokslininku įrangos pagalba lektuvo viduje buvo pastebetas zmogaus kuno siluetas Geguzes 21 ketvirtadienis 16 10 val Ketvirtadienio vakara pranesta kad Lietuvos kariuomenes Kariniu juru pajegu Juru gelbejimo koordinavimo centro vado sprendimu baigta dvieju An 2 pilotu paieskos operacija virs vandens Ketvirta paieskos para lektuvas buvo aptiktas juroje 124 metru gylyje daugiau kaip 116 kilometru nuo kranto tarp Liepojos ir Palangos Tai pirmas toks atvejis kad virs Baltijos juros dingtu civilinis orlaivis Filmuojant povandeninemis kameromis lektuvo kabinoje pastebetas zmogaus siluetas Vyriausybes pasitarime geguzes 22 d nutarta jog Baltijos juroje nuskendes lektuvas bus iskeltas Planuojamai iskelimo operacijai pagalba suteikti siulosi svedu suomiu nyderlandu ir lietuviu bendroves Del detalios orlaivio apziuros ir iskelimo Lietuva taip pat kreipesi į Lenkijos Suomijos Vokietijos ir Svedijos gynybos ministerijas Oro navigacijai pavedama organizuoti lektuvo iskelima is dugno o Klaipedos valstybiniam juru uostui uztikrinti reikalinga pagalba iskelto orlaivio saugojima ir kitas reikalingas priemones valstybes įmone Oro navigacija sutare su Nyderlandu kompanija Mammoet del Baltijos juroje nuskendusio lektuvo An 2 skenavimo Skenavimas turetu buti 2015 geguzes 30 31 diena Darbai bus finansuojami is Vyriausybes rezervo fondo Lektuvo nelaimei ir operacijai tirti pradeti keli atskiri tyrimai Kai kurios lektuvo kritimo ir pilotu zuties versijosSkrido per audringa jura senu lektuvu Variklio sustojimas Viena is tiketinu versiju yra variklio sustojimas o kodel radijo rysiu nebuvo perduota informacija nezinome Gal buvo ir kitu gedimu gal dingo elektra R Dulinskas Labiausiai tiketina nelaimes priezastis sustojes variklis zinomas aviacijos specialistas Vidas Kaupelis Greta orlaivio praskride naikintuvai Zinomas aviacijos specialistas Vidas Kaupelis atkreipia demesį kad lektuvas liko is esmes sveikas o tai rodo jog nusileidimas į vandenį buvo kontroliuojamas ir palyginus sklandus alfa lt Stiprus smugis į vandenį 150km h greiciu biplanas ty y dvisparnis toks An 2 lektuvo tipas rezesi į bangas net jeigu ir buvo bandoma jį nutupdyti tai nebuvo įmanoma nes bangos 5 m ir uraganas siaute Lakunams tiesiog nuo smugio į vandenį sutrupejo skeletai truko visi vidaus organai per simtadalį sekundes An 2 nuskendo per minute dvi maksimum o greiciausiai netgi vertesi ne sykį Net ant lygaus vandens be slidziu neįmanoma nusileisti kadangi siame modelyje ratai nesulenda į korpusa todel siuo modeliu skraidyti virs juros nepatartina tam yra kitos An 2 modifikacijos Biplanas daugiausiai galejo pasvirduliuoti iki 10 minuciu ant bangu taciau jegu islįsti lakunams nepakako Beje biplano akrobatai zinojo kad leistis vandenyje tokiu modeliu neįmanoma taciau rizikuodami pasirinko marsruta virs Baltijos kai galejo skristi pakrantemis T V Buvo kazkoks smugis leidziantis į vandenį Taip atrodo kad ten svelniai bet is tikruju buna didziulis smugis Jie nuo smugio galejo ir apsvaigti ir susizeisti taip kad buvo sunku islipti zinomas aviacijos specialistas Vidas Kaupelis Jie skrido vienmotoriu kukuruzu negyvu marsrutu kuris nepapuola į radaru apzvalgos pozicija Pilotai zino ka reiskia skristi vienmotoriu virs vendens telkinio ir nera galimybes prisisaukt pagalbos nes dispeceriai taves nemato Sutrikus variklio darbui antro sanso dazniausiai nebuna Baltijos jura yra pavojinga Visoje sioja situacijoje kalciausi pilotai kurie skrido va bank Komentatorius Pilotas Smugis buvo nes nulekes variklio dangtis sulinke propeleriai Klausimas tik kodel liko visi propeleriai Jei staciai lektuvas butu krites butu kabinos stiklai korpusas sparnai ir tt daugybe stambaus isdraskymo Durys atidarytos ir uzkistos kad neuzsidarytu matosi kazkokia sija Jei dirbo variklis istraukus paaisketu is luzusiu variklio detaliu Manoma kad gelbejimosi plaustai automatiskai issiskleidzia 10 m gylyje Gali buti kad tas automatinis issiskleidimas suveike taip uzspausdamas duris kad jos negali daugiau atsidaryti Variklis vargu ar veike nes smugis sukancio variklio sparnu ar į vandenį ar į asfalta beveik vienuodas ir uzsilenktu pagal sukimosi kriptį o ne i save Galejo buti koks nors vairu gedimas Windmiling efekto An 2 neturi Nedirbant varikliui ranka vos įmanoma paemus uz mentes prasukt Tai ne variklis su laisva turbina kur pusukus mente pastarosios dar is inercijos sukasi Akivaizdu motoras veike iki smugio į vandenį Kiek galima suprasti is vide įraso tai lektuvas svelniai pasodintas ant ratu nesukapotaves kitaip jis guletu ratais į virsu ir ko gero be stiklu su veikianciu varikliu nes propeleris sulankstytas ir matyt smarkiai griebe vandenį nes gaubto nesimato Pilotai matyt bande gelbetis nes durys atidarytos bet neuztvirtintos nes nespejo gal but automatiskai plaustas issipute nes raso apie kazkoki balona nors as jo nemaciau Atrodo kad nukrito ne del sustojusio variklio nes jis veike Mentes uzsilankste variklio dangciai taip pat nulakste Cia miniburstas buvo greiciausiai priezastis Pries kontakta su vandeniu pilotai turejo buti prisisege Is to kaip uzlinke propeleraiai tai atrodo kad variklis nedirbo nes mentis uzlinke į langu puse ir tas reiskia kad kontakto metu su vandeniu lektuvas staciau ejo su priekiu kabino vandenį Jei butu dirbes variklis mentes butu lenktos įstrizai arba soninio lenkimo ne į priekiniu langu puse o į isore sulinktu Matosi ir sparnas luzes Panasu kad jiems pavyko pakankamai gerai nutupdyti lektuva bet nepavyko islypti is lektuvo Arba laiko buvo per mazai arba nepavyko duru atidaryti Gal lektuvas greit skendo Panasu kad skrido zemai o vejo stiprus pustelejimas juos ismuse ir nors bande kazkaip svelniai issisukineti bet matyt pasiruosti issokti neturejo laiko matyt tikejosi iki paskutines sekundes kad isvengs vandens Matet smugio zyme ant sono reiskia propeleris dirbo iki paskutinio momento Kai atakavo bangos ketera propelerio mentes uzgreibe variklio apsaugas kurias istaske į gabalus Viena skriedama keista trajektorija pataike į lektuvo liemenį Gal kazkokia deformacija korpuse neleido iki galo atidaryti duru kazkoks smugis matyt į vandenį vistiek buvo ir korpusas kazkiek pasikreipe kad nors ir 1 cm todel duru lengvai neatidarysi Per Discovery Channel ar National Geography rode nesenai apie isgyvenima atsitikus nelaimems kaip lektuvo kritima ir kas buvo įdomu kad lakunai turi triuka kad jeigu lektuvas krenta privatus nedidelis geriau yra atidaryti duris pries smugį į zeme ir pan Kaip siuo atveju buvo nezinau Gal tiesiog nuo smugio į vandenį prasivere Nors mano nuomone vienas is pilotu bande gelbetis bandydamas atidaryti duris bet vandens įsiverzimas aisku stiprenis negu zmogaus jega Pasak eksperto issigelbejimas siuo konkreciu atveju sudetingas del lektuvo An 2 konstrukcijos Del paties orlaivio ypatybiu vaziuokle neįtraukiama visuomet yra labai didele tikimybe kad versis o tuomet tikimybe kad zmones bus suzeisti Be to avarinis isejimas yra komplikuotas tiesiog to orlaivio konstrukcija tokia kad greiciausiai galima iseiti atidarius virsutine kabinos dalį bet tada neturi plausto Evakuojantis per duris techniskai problematiska kaip issitraukti plausta Jei ore butu vienintele issigelbejimo galimybe parasiutas o tokiems lektuvam parasiutai neprivalomi Lektuvas nutupdytas labai kvalifikuotai jo techniniai pazeidimai minimalus įvertinus tai kad jis turi neįtraukiama vaziuokle kad jura nera lygus pavirsius taip nutupdyti ne kiekvienas pilotas galetu sake B Merkys Kaip as buvau informuotas Klaipedos avialiniju vadovybes kad A Selmistraitis turejo individualius avarines vietos nustatymo svyturius ir jis juos pasieme Jis kai aktyvuojamas siuncia signala į palydovus kurie siuncia atgal į centra Norvegijoje kur jau mato is kurios vietos siunciamas signalas ir tas centras informuoja atitinkamos salies institucijas kalbejo Civilines aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Pasak A Sumsko si įranga gali nesuveikti uzdaroje patalpoje lektuvo viduje tad tiketa jog siuo atveju taip ir galejo nutikti Ne visada suveikia esant uzdaroje patalpoje turiu omenyje lektuvo viduje bunant atviroje vietoje spinduliuojamas signalas bunant viduje blokuojamas todel neatmestinas variantas kad butent siuo atveju taip ir įvyko sake A Sumskas Paieskai panaudota technika2 sraigtasparniai Mi 8 gelbejimo laivas Sakiai vadovavimo bei aprupinimo laivas Jotvingis N42 1 sraigtasparnis is Svedijos 2 lektuvai is Svedijos dar 1 Svedijos orlaivis A Rasciaus versija Kariniu oro pajegu orlaivis L 410 Kariniu oro pajegu orlaivis C 27J Spartan Latvijos sraigtasparnis Mi 17 Lektuvas Cesna Karo laivas Kursis su specialia dugno zvalgymo įranga Klaipedos universiteto mokslininku filmavimo įranga Klaipedos universiteto moksliniu tyrimu laivas Mintis Įvykio tyrimasIstyrus įvykio vietoje rasto vieno is pilotu A Maciulio krauja jame rasta 0 77 promiles alkoholio 2015 m birzelio 25 d Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto nelaimes tyrimo isvadas Isvadose pateikti sie pasiulymai Vyriausybei ir ministerijoms siuloma spresti del papildomu reikalavimu skrendant virs vandens tureti avarinius kreipiamuosius siustuvus radiolokacinius atsakiklius hidrokostiumus taip pat numatyti reikalavima specialiuosius skrydzius vykdantiems orlaiviams skristi nedideliu atstumu nuo kranto Taip pat siuloma svarstyti įtvirtinti pareiga pilotams skraidinantiems orlaivį nevaldomoje oro erdveje esant techninems galimybems atsakyti į skrydziu valdymo centro uzklausimus dar siuloma įvertinti poreikį privalomai drausti orlaivius Taip pat siuloma spresti ar siuo metu nustatyti informavimo apie orlaivio avarija incidenta terminai atsizvelgiant į Lietuvos geografine padetį meteorologines regiono salygas turimus paieskos ir gelbejimo pajegumus yra tinkami kad gelbejimo operacijos butu pradetos laiku svarstyti galimybes trumpinti reagavimo į galimas avarijas laika Taip pat raginama uztikrinti paieskos ir gelbejimo darbus koordinuojanciu instituciju gebejimus teikti visapusiska informacija ieskomu orlaiviu laivu savininkams nukentejusiuju artimiesiems ir visuomenei Lektuvo paieskos operacija savo ruoztu nagrinejusi Vyriausybes komisija yra padariusi isvada kad lektuvo An 2 paieskos ir gelbejimo operacija is esmes vykdyta pagal galiojancias normas ir reikalavimus SaltiniaiNuo Kattlebergo iki Klaipedos mazdaug 614 km atstumas Google Map Buvo padaryta ir daugiau remonto darbu lrytas lt Archyvuota kopija 2015 05 22 is Wayback Machine projekto Paskutinis pilotus mates svedas jie man rode gelbejimosi valtį lrytas lt Archyvuota kopija 2015 05 22 is Wayback Machine projekto An 2 katastrofos paslaptis kodel nukrito lektuvas delfi lt Paskutinis pilotus mates svedas jie man rode gelbejimosi valti lrytas lt Archyvuota kopija 2015 05 22 is Wayback Machine projekto Dingusio lietuviu lektuvo paieska isplesta teritorija pasitelktos papildomos pajegos delfi lt Trecioji paiesku diena operacijos chronologija Alfa lt Pralauze tylos siena kur po An 2 katastrofos dingo pusantros valandos delfi lt Atliktas tyrimas pilotai turejo ne visa gelbejimosi įranga lrytas lt Archyvuota kopija 2015 05 22 is Wayback Machine projekto Kuo susijusios dvi tragedijos An 2 ir D Grybauskaites lrytas lt neveikianti nuoroda Ekspertas pateike lietuviu lektuvo An 2 dingimo versija lrytas lt Archyvuota kopija 2015 05 22 is Wayback Machine projekto Zinomas aviatorius įvardijo realiausia An 2 avarijos priezastį Lrytas lt Archyvuota kopija 2015 05 22 is Wayback Machine projekto Rasti gyvus lektuvo pilotus vilciu nera bet versiju daugeja lrytas lt Pralauze tylos siena kur po An 2 katastrofos dingo pusantros valandos delfi lt Paviesintas vaizdo įrasas kuriame matyti juros dugne gulintis An 2 delfi lt Paaiskejo kad A Maciulis An 2 skrido neblaivus Patvirtino isvadas del An 2 katastrofos