Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
1794 m sukilimas Kosciuškos sukilimas sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę vado
1794 sukilimas
1794 m. sukilimas (Kosciuškos sukilimas) – sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę, vadovaujamas Tado Kosciuškos.
Sukilimu nesėkmingai bandyta išlaisvinti Lenkiją ir Lietuvą nuo Rusijos įtakos po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1793 m.) ir Targovicos konfederacijos. Sukilėliai siekė atkurti valstybę su 1772 m. sienomis ir tęsti 1788–1792 m. pradėtas reformas.
Sukilimo ištakos ir pradžia
Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir 1792 m. Lenkijos-Lietuvos valstybės ir Rusijos karas labai susilpnino Gegužės trečiosios Konstituciją remiantį reformų judėjimą Abiejų Tautų Respublikoje. Tuo pat metu, po antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, pagrindiniai Rusijos šalininkai, susijungę į Targovicos konfederaciją taip pat susilpnėjo. Rusija, kaip aukso laisvės gynėja, rėmęsi bajorai po antrojo padalijimo šalyje buvo laikomi išdavikais, o ne didvyriais ir prieš jų valdymą susidarė rimta opozicija, tiek iš šlėktų, tiek iš miestiečių pusės.
Norėdamos susilpnintį opoziciją, Prūsijos ir Rusijos vyriausybės susitarė demobilizuoti 50 proc. , o likusius karius įjungti į savo kariuomenes. 1794 m. kovo 12 d. generolas , 1-osios Didžiosios Lenkijos Nacionalinės kavalerijos brigados (1500 karių) vadas atsisakė vykdyti demobilizacijos įsakymą ir patraukė iš Ostrolenkos į Krokuvą. Tai sukėlė maištų prieš rusų kariuomenę bangą visoje šalyje. Rusijos garnizonui Krokuvoje buvo įsakyta palikti miestą ir susidoroti su lenkų pajėgomis. Miestas liko neginamas.
I sukilimo etapas
Lietuvoje balandžio mėnesį sukilo bajorų vadovaujamos LDK kariuomenės dalys, balandžio 16 d. Šiauliuose paskelbtas kariuomenės sukilimo aktas, sukilėlių vadu paskelbtas Jokūbas Jasinskis. Po savaitės išvaduotas Vilnius, kuriame sudaryta Vilniaus nacionalinė gvardija (iki birželio jai vadovavo Laurynas Stuoka-Gucevičius), balandžio 24 d. Vilniaus rotušėje paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas, sudaryta vyriausybė (Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba, LTAT) ir vykdomieji organai (deputacijos).
Sukilimo pradžioje LTAT veikė radikaliau už Lenkijos sukilėlių valdžią, griežtai baudė vidaus priešus. Gegužės mėnesį į sukilimą jau įtraukti visi visuomenės sluoksniai, sukilėliai valdė visą Lietuvą. Apie 10 000 sukilėlių laikėsi puolimo taktikos, mėgino sumušti iš Vilniaus ir Gardino besitraukiančią Rusijos kariuomenę (apie 30 000 karių). Lietuvių valdžia, siekiančia Lietuvos savarankiškumo atkūrimo, nebuvo patenkinti lenkai ir gegužės 21 d. LTAT Kosciuškos nurodymu panaikinta, birželio 4 d. atleistas vyriausiasis sukilimo vadas Jasinskis, kurį pakeitė iš Lenkijos atsiųstas Michalas Veihorskis.
II sukilimo etapas
Antrame sukilimo etape Rusijos kariuomenė pradėjo aktyvesnį puolimą, birželio 25 d. nesėkmingai šturmavo Vilnių, įsiveržė į šiaurės Lietuvą iki Linkmenų. Sėkmingai kovojo tik , sumušusi rusus ties Saločiais, užėmusi Kuršo dalį ir Liepoją. Rugpjūčio 12 d. Vilnius kapituliavo, sukilėliai pasitraukė į Jonavą.
III sukilimo etapas
Po Vilniaus kapituliavimo didėjo nepasitenkinimas sukilimo valdžia, dalis valstiečių dezertyravo. Tačiau sukilėliams pavyko užimti Daugpilį, taip laikinai sustabdant Rusijos armijos Kauno ir Ukmergės puolimą. S. Grabovskio vadovaujami sukilėliai sugebėjo prasiveržti iš Varėnos link Minsko apylinkių, bet sukilėliams nepasinaudojus palankia padėtimi ir atitraukus pagrindines pajėgas į Užnemunę, rugsėjo pirmoje pusėje Rusijos kariuomenė užėmė Alytų, Prienus, Kauną, tačiau į Užnemunę nesiveržė. Sukilėliai čia liko iki 1794 m. rugsėjo pabaigos, vėliau juos išsklaidė Prūsijos kariuomenė.
Likusios sukilėlių pajėgos Merkio ir Nemuno tarpupyje, Gardino, Volkovysko bei Bresto apskritys buvo priversti trauktis link Varšuvos, 3 iš 4 kolonų miestą pasiekė ir prisidėjo prie Varšuvos gynybos. Lapkričio 5 d. Varšuva kapituliavo ir likę LDK sukilėliai lapkričio 16 d. išsiskirstė Radošicuose.
Sukilimo pasekmės
Po sukilimo 1795 m. Rusija, Prūsija ir Austrija galutinai pasidalijo LDK teritoriją, sukilimo vadai buvo terorizuojami, nedidelė dalis sukilėlių ištremta. Tiems, kurie prisiekė ištikimybę Rusijos valdžiai, užtikrintos laisvės. 1796 m. ištremtieji sukilėliai amnestuoti.
Lietuvoje vykęs sukilimas atitraukė dalį Rusijos pajėgų nuo Lenkijos sukilimo malšinimo, sukilimas sulaikė dalį jėgų, kurios galėjo būti nukreiptos slopinti Prancūzijos revoliucijai. Taip pat sužadinta lietuvių tautinė savimonė (leisti lietuviški atsišaukimai, politiniai eilėraščiai). Sukilimo metu pirmą kartą Lietuvoje į apyvartą pateko popieriniai pinigai - zlotai su Lietuvos ir Lenkijos herbais.
Šaltiniai
- Tarybų Lietuvos Enciklopedija. Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Vilnius, 1988.
Literatūra
- 1794 m. sukilimas Lietuvoje (sud. Eduardas Brusokas). - Vilnius: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2004.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1794 sukilimas, Kas yra 1794 sukilimas? Ką reiškia 1794 sukilimas?
1794 m sukilimas Kosciuskos sukilimas sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje pries Rusijos imperija ir Prusijos karalyste vadovaujamas Tado Kosciuskos Kosciuskos sukilimasPaminklas T Kosciuskai KrokuvojeSiauliu apskrities sukileliu aktasSukileliu atsisaukimas lietuviu kalbaATR pries padalijima Sukilimu nesekmingai bandyta islaisvinti Lenkija ir Lietuva nuo Rusijos įtakos po Antrojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo 1793 m ir Targovicos konfederacijos Sukileliai sieke atkurti valstybe su 1772 m sienomis ir testi 1788 1792 m pradetas reformas Sukilimo istakos ir pradziaAntrasis Abieju Tautu Respublikos padalijimas ir 1792 m Lenkijos Lietuvos valstybes ir Rusijos karas labai susilpnino Geguzes treciosios Konstitucija remiantį reformu judejima Abieju Tautu Respublikoje Tuo pat metu po antrojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo pagrindiniai Rusijos salininkai susijunge į Targovicos konfederacija taip pat susilpnejo Rusija kaip aukso laisves gyneja remesi bajorai po antrojo padalijimo salyje buvo laikomi isdavikais o ne didvyriais ir pries ju valdyma susidare rimta opozicija tiek is slektu tiek is miestieciu puses Noredamos susilpnintį opozicija Prusijos ir Rusijos vyriausybes susitare demobilizuoti 50 proc o likusius karius įjungti į savo kariuomenes 1794 m kovo 12 d generolas 1 osios Didziosios Lenkijos Nacionalines kavalerijos brigados 1500 kariu vadas atsisake vykdyti demobilizacijos įsakyma ir patrauke is Ostrolenkos į Krokuva Tai sukele maistu pries rusu kariuomene banga visoje salyje Rusijos garnizonui Krokuvoje buvo įsakyta palikti miesta ir susidoroti su lenku pajegomis Miestas liko neginamas I sukilimo etapasLietuvoje balandzio menesį sukilo bajoru vadovaujamos LDK kariuomenes dalys balandzio 16 d Siauliuose paskelbtas kariuomenes sukilimo aktas sukileliu vadu paskelbtas Jokubas Jasinskis Po savaites isvaduotas Vilnius kuriame sudaryta Vilniaus nacionaline gvardija iki birzelio jai vadovavo Laurynas Stuoka Gucevicius balandzio 24 d Vilniaus rotuseje paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas sudaryta vyriausybe Lietuvos tautine auksciausioji taryba LTAT ir vykdomieji organai deputacijos Sukilimo pradzioje LTAT veike radikaliau uz Lenkijos sukileliu valdzia grieztai baude vidaus priesus Geguzes menesį į sukilima jau įtraukti visi visuomenes sluoksniai sukileliai valde visa Lietuva Apie 10 000 sukileliu laikesi puolimo taktikos megino sumusti is Vilniaus ir Gardino besitraukiancia Rusijos kariuomene apie 30 000 kariu Lietuviu valdzia siekiancia Lietuvos savarankiskumo atkurimo nebuvo patenkinti lenkai ir geguzes 21 d LTAT Kosciuskos nurodymu panaikinta birzelio 4 d atleistas vyriausiasis sukilimo vadas Jasinskis kurį pakeite is Lenkijos atsiustas Michalas Veihorskis II sukilimo etapasAntrame sukilimo etape Rusijos kariuomene pradejo aktyvesnį puolima birzelio 25 d nesekmingai sturmavo Vilniu įsiverze į siaures Lietuva iki Linkmenu Sekmingai kovojo tik sumususi rusus ties Salociais uzemusi Kurso dalį ir Liepoja Rugpjucio 12 d Vilnius kapituliavo sukileliai pasitrauke į Jonava III sukilimo etapasPo Vilniaus kapituliavimo didejo nepasitenkinimas sukilimo valdzia dalis valstieciu dezertyravo Taciau sukileliams pavyko uzimti Daugpilį taip laikinai sustabdant Rusijos armijos Kauno ir Ukmerges puolima S Grabovskio vadovaujami sukileliai sugebejo prasiverzti is Varenos link Minsko apylinkiu bet sukileliams nepasinaudojus palankia padetimi ir atitraukus pagrindines pajegas į Uznemune rugsejo pirmoje puseje Rusijos kariuomene uzeme Alytu Prienus Kauna taciau į Uznemune nesiverze Sukileliai cia liko iki 1794 m rugsejo pabaigos veliau juos issklaide Prusijos kariuomene Likusios sukileliu pajegos Merkio ir Nemuno tarpupyje Gardino Volkovysko bei Bresto apskritys buvo priversti trauktis link Varsuvos 3 is 4 kolonu miesta pasieke ir prisidejo prie Varsuvos gynybos Lapkricio 5 d Varsuva kapituliavo ir like LDK sukileliai lapkricio 16 d issiskirste Radosicuose Sukilimo pasekmesLietuvos vyriausiosios tautines tarybos nario Mykolo Karpaviciaus pamokslas apie sukilima pasakytas Vilniaus Sv Jonu baznycioje 1794 Po sukilimo 1795 m Rusija Prusija ir Austrija galutinai pasidalijo LDK teritorija sukilimo vadai buvo terorizuojami nedidele dalis sukileliu istremta Tiems kurie prisieke istikimybe Rusijos valdziai uztikrintos laisves 1796 m istremtieji sukileliai amnestuoti Lietuvoje vykes sukilimas atitrauke dalį Rusijos pajegu nuo Lenkijos sukilimo malsinimo sukilimas sulaike dalį jegu kurios galejo buti nukreiptos slopinti Prancuzijos revoliucijai Taip pat suzadinta lietuviu tautine savimone leisti lietuviski atsisaukimai politiniai eilerasciai Sukilimo metu pirma karta Lietuvoje į apyvarta pateko popieriniai pinigai zlotai su Lietuvos ir Lenkijos herbais SaltiniaiTarybu Lietuvos Enciklopedija Vyriausioji enciklopediju redakcija Vilnius 1988 Literatura1794 m sukilimas Lietuvoje sud Eduardas Brusokas Vilnius Lietuvos Respublikos krasto apsaugos ministerija 2004 NuorodosVikiteka 1794 m sukilimas vaizdine ir garsine medziaga