Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Širdies laidžioji sistema
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Širdies laidžioji sistema – specializuota širdies struktūra, sudaryta iš specifinių miokardo skaidulų. Šios skaidulos sudaro mazgus, juose generuojami elektriniai impulsai ir pluoštus, kuriais šie elektriniai impulsai plinta. Visos sistemos tikslas – stimuliuoti miokardą (širdies raumenį), kad šis susitrauktų.
Anatomija
- Sinusinis mazgas – lokalizuojasi dešiniojo prieširdžio priekinėje sienoje, ties viršutinės tuščiosios venos įtekėjimo anga. Mazgas yra ovalo formos apie 10-20 mm ilgio ir 6-8 mm pločio. Sinusiniame mazge yra P ląstelių, kurios savaime generuoja elektrinius impulsus. Šie impulsai plinta prieširdžiais ir sukelia jų susitraukimą.
- Atrioventrikulinis mazgas – lokalizuojasi dešinėje apatinėje užpakalinėje tarpprieširdinės pertvaros dalyje, virš triburio voštuvo pertvarinės burės. Maži skaidulų pluošteliai, jungia šį mazgą su sinusiniu mazgu. Atrioventrikulinio mazgo funkcija užlaikyti elektrinį imulsą plintantį iš sinusinio mazgo, tam kad skilveliai susitrauktų vėliau negu prieširdžiai.
- Hiso pluoštas leidžiasi nuo atrioventrikulinio mazgo priekine tarpskilvelinės pertvaros puse žemyn. Hiso pluoštas dalijasi į dešiniąją ir kairiąją kojytes, kurios šakojasi ir pasibaigia Purkinje skaidulomis skilvelių miokardo subendokardiniame sluoksnyje. Šios skaidulos sąveikauja su skilvelių miokardu ir perduodamos jam impulsą jį sužadina.
Fiziologija
Širdies laidžiosios sistemos ląstelės, turi unikalią savybę, savaime generuoja elektrinius impulsus. Elektriniai impulsai pirmiausia atsiranda sinusinio mazgo P ląstelėse iš kur laidžiąja sistema išplinta po visa miokardą ir sukelia prieširdžių, vėliau skilvelių susitraukimą.
- Spontaninis elektrinis aktyvumas sinusinio mazgo ląstelėse atsiranda dėl savaiminės membranos depoliarizacijos, kurią sukelia natrio jonų srautas į ląstelę diastolės metu – 4 fazė, dar vadinama spontaninė diastolinė depoliarizacija. Na+ jonai juda į ląstelės vidų veikiant elektrocheminiam gradientui, o sinusinio mazgo P ląstelės pasižymi nuolatiniu pralaidumu Na+ jonams. Pamažu depoliarizuojantis membranai aktyvinami elektriniai Ca2+ jonų kanalai. Pirmiausia atsidaro trumpai veikiantys kalcio kanalai (Ca-T), pro kuriuos į ląstelės vidų plūsta Ca2+ jonai, kurie depoliarizuoja membraną iki slekstinio potencialo.
- Pasiekus slenkstinį potencialą aktyvinami ilgai veikiantys kalcio kanalai (Ca-L), depoliarizacija spartėja ir pasiekia maksimalias reikšmes – fazė 0. Susidaręs veikimo potencilas plinta į kitas ląsteles.
- 3 fazės metu didėja sinusinio mazgo P ląstelėių membranos laidumas kalio jonas. K+ jonų srovė sukelia membranos repoliarizacija, kurios pabaigoje laidumas K+ pradeda mažėti. Ir ciklas vėl kartojasi iš pradžių.
Literatūra
- David Mohrman, Lois Heller Cardiovascular Physiology, Seventh Edition (LANGE Physiology Series), Publisher: McGraw-Hill Professional; ISBN:0071701206; ISBN13:
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Širdies laidžioji sistema, Kas yra Širdies laidžioji sistema? Ką reiškia Širdies laidžioji sistema?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sirdies laidzioji sistema specializuota sirdies struktura sudaryta is specifiniu miokardo skaidulu Sios skaidulos sudaro mazgus juose generuojami elektriniai impulsai ir pluostus kuriais sie elektriniai impulsai plinta Visos sistemos tikslas stimuliuoti miokarda sirdies raumenį kad sis susitrauktu Sirdies laidziosios sistemos sandara 1 Sinusinis mazgas 2 Atrioventrikulinis mazgas 3 Hiso pluostas 4 Kairioji kojyte 5 Priekinis pluostelis 6 Uzpakalinis pluostelis 7 Kairysis skilvelis 8 Tarpskilveline pertvara 9 Desinysis skilvelis 10 Desinioji kojyteAnatomijaSinusinis mazgas lokalizuojasi desiniojo priesirdzio priekineje sienoje ties virsutines tusciosios venos įtekejimo anga Mazgas yra ovalo formos apie 10 20 mm ilgio ir 6 8 mm plocio Sinusiniame mazge yra P lasteliu kurios savaime generuoja elektrinius impulsus Sie impulsai plinta priesirdziais ir sukelia ju susitraukima Atrioventrikulinis mazgas lokalizuojasi desineje apatineje uzpakalineje tarppriesirdines pertvaros dalyje virs triburio vostuvo pertvarines bures Mazi skaidulu pluosteliai jungia sį mazga su sinusiniu mazgu Atrioventrikulinio mazgo funkcija uzlaikyti elektrinį imulsa plintantį is sinusinio mazgo tam kad skilveliai susitrauktu veliau negu priesirdziai Hiso pluostas leidziasi nuo atrioventrikulinio mazgo priekine tarpskilvelines pertvaros puse zemyn Hiso pluostas dalijasi į desiniaja ir kairiaja kojytes kurios sakojasi ir pasibaigia Purkinje skaidulomis skilveliu miokardo subendokardiniame sluoksnyje Sios skaidulos saveikauja su skilveliu miokardu ir perduodamos jam impulsa jį suzadina FiziologijaSirdies laidziosios sistemos lasteles turi unikalia savybe savaime generuoja elektrinius impulsus Elektriniai impulsai pirmiausia atsiranda sinusinio mazgo P lastelese is kur laidziaja sistema isplinta po visa miokarda ir sukelia priesirdziu veliau skilveliu susitraukima Veikimo potencialo susidarymas sinusinio mazgo P lasteleseSpontaninis elektrinis aktyvumas sinusinio mazgo lastelese atsiranda del savaimines membranos depoliarizacijos kuria sukelia natrio jonu srautas į lastele diastoles metu 4 faze dar vadinama spontanine diastoline depoliarizacija Na jonai juda į lasteles vidu veikiant elektrocheminiam gradientui o sinusinio mazgo P lasteles pasizymi nuolatiniu pralaidumu Na jonams Pamazu depoliarizuojantis membranai aktyvinami elektriniai Ca2 jonu kanalai Pirmiausia atsidaro trumpai veikiantys kalcio kanalai Ca T pro kuriuos į lasteles vidu plusta Ca2 jonai kurie depoliarizuoja membrana iki slekstinio potencialo Pasiekus slenkstinį potenciala aktyvinami ilgai veikiantys kalcio kanalai Ca L depoliarizacija sparteja ir pasiekia maksimalias reiksmes faze 0 Susidares veikimo potencilas plinta į kitas lasteles 3 fazes metu dideja sinusinio mazgo P lasteleiu membranos laidumas kalio jonas K jonu srove sukelia membranos repoliarizacija kurios pabaigoje laidumas K pradeda mazeti Ir ciklas vel kartojasi is pradziu LiteraturaDavid Mohrman Lois Heller Cardiovascular Physiology Seventh Edition LANGE Physiology Series Publisher McGraw Hill Professional ISBN 0071701206 ISBN13