Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nunas Alvarešas Pereira Nuno Álvares Pereira 1360 m liepos 24 d 1431 m balandžio 1 d buvo garsus Portugalijos generolas
Nuno Álvares Pereira
Nunas Alvarešas Pereira (Nuno Álvares Pereira, 1360 m. liepos 24 d. – 1431 m. balandžio 1 d.) buvo garsus Portugalijos generolas, sėkmingai kovojęs per 1383–1385 m. krizę, nulėmusią Portugalijos nepriklausomybę nuo Kastilijos karalystės. Vėliau jis tapo mistiku.
Jaunystė
Nuno Álvares Pereira gimė Kinta do Bonžardine, Sernaše de Bonžardino parapijoje, netoli centrinėje Portugalijoje. Jo tėvai buvo donas Álvaro Gonçalves Pereira, Krato vienuolyno vyresnysis, ir Iria Gonçalves do Carvalhal. Jo senelis buvo Gonçalo (Gonçalves) Pereira, 97-asis Bragos archivyskupas (1326–1349 m.), o senelė – Teresa Peres Vilarinho. Jis priklausė senai Portugalijos ir Galicijos didikų giminei.
17 metų jis vedė Leonor de Alvim, João Pires de Alvim ir jo žmonos Branca Pires Coelho dukrą ir Vasco Gonçalves Barroso našlę be vaikų (jis pats buvo Mécia Rodrigues de Vasconcelos našlys be vaikų) Vila Nova da Rainha parapijoje netoli Azambujos. Visi jie įskaitant patį Nuno buvo Karolio Didžiojo ir Ferdinando I, Ispanijos karaliaus, palikuonys.
Karinė karjera
Nuno karinė karjera prasidėjo labai anksti. Jis buvo armijoje 13 metų ir 1373 m. dalyvavo stabdant Kastilijos invaziją. Tačiau, pasak jo paties, jo pirmos karinės kampanijos buvo tik susirėmimai Portugalijos pasienyje. Jis buvo karštakošis ir drąsus jaunuolis, greitai pasireiškęs kaip geras lyderis.
Vėliau, mirus Portugalijos karaliui Fernando I 1383 m. ir jam nepalikus įpėdinio neskaitant Beatričės, kuri buvo ištekėjusi už Kastilijos karaliaus Chuano I, iškilo grėsmė Portugalijos nepriklausomybei. Nuno buvo vienas pirmųjų kilmingųjų, parėmusių Fernando brolio Jono I pretenzijas į sostą. Tiesa, kad Jonas I buvo Portugalijos karaliaus Petro I pavainikis, bet jis buvo geresnis pasirinkimas nei prarasti nepriklausomybę. Po Nuno pirmos pergalės prieš kastiliečius Atoleiros mūšyje (1384 m. balandį) Jonas Nuno paskyrė Portugalijos antruoju konstebliu (Condestável do Reino) ir protektoriumi t. y. Portugalijos armijos vadu ir trečiuoju Oreno grafu. Nuno tuomet buvo tik 23 metų.
1385 m. balandį karalystės susirinkimas (Cortes) pripažino Joną Avizą Portugalijos karaliumi Jonu I. Tai sukėlė Kastilijos invaziją, nes Chuanas I norėjo apginti savo žmonos teisę į sostą. Nuno Álvares Pereira kovojo su kastiliečiams ištikimais Portugalijos miestais, kurių dauguma buvo šiaurėje. Rugpjūtį jis vadovavo portugalams Aljubarrota mūšyje, po kurio kastiliečiai pasitraukė. Po 1383–1385 m. krizės Jonas I suteikė Nuno antrojo Arraiolos grafo ir septintojo Barcelos grafo titulus. Tuo metu Portugalijoje buvo tik trys grafystės ir titulai buvo atimti iš Kastilijai ištikimų kilmingųjų. Jis taip pat tapo 38-uoju šalies Mordomo-Mór.
Neleisdami Chuanui atsikvėpti portugalai kelis kartus nusiaubė Kastilijos miestus ir jo saugojosi, kol 1390 m. Ispanijos karalius mirė. Galutinė taika ir nepriklausomybės pripažinimas atėjo 1411 m. spalio 30 d. pasirašius Ayton-Segovia sutartį.
Nuno Álvares Pereira su žmona Leonor de Alvim susilaukė tik vienos dukters Beatriz Pereira de Alvim, kuri ištekėjo už Alfonso, pirmojo Barcelos ir pirmojo Bragancos grafo Jono I sūnaus. Taip per moterišką liniją Nuno tapo Bragansų, kurie valdė Portugaliją 1640–1910 ir Braziliją 1822–1889 m. protėviu.
Religinis gyvenimas
Po žmonos mirties Nuno tapo karmelitu (įstojo į ordiną 1423 m.) Karmo bendruomenėje, kuri jį tenkino ir pasivadino Šventos Marijos vienuoliu Nuno. Čia jis gyveno iki mirties 1431 m. Jis pasižymėjo malda, atgaila ir atsidavimu Dievo Motinai.
Per paskutinius jo gyvenimo metus jį aplankė karalius Jonas I ir paskutinį kartą apkabino. Jis verkė, nes laikė Nuno geriausiu savo draugu.
Nuno kapas dingo per 1755 m. Lisabonos žemės drebėjimą.
Kanonizavimas
1918 m. sausio 23 d. popiežius Benediktas XV jį paskelbė palaimintuoju. Jo atminimo diena yra balandžio 1 d. 1940 m. popiežius Pijus XII norėjo jį kanonizuoti, bet pagal Karmelitų ordino pareiškimą, Portugalija iškėlė diplomatinių problemų ir kononizavimas neįvyko. Kanonizavimo procedūra vis dar vyksta.
Išnašos
- Statement by the Postulator General Archyvuota kopija 2008-05-17 iš Wayback Machine projekto. Centrum Informationalis Totius Ordinis Carmelitorum, No. 3 – May-June 2000 (English edition)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nuno Álvares Pereira, Kas yra Nuno Álvares Pereira? Ką reiškia Nuno Álvares Pereira?
Nunas Alvaresas Pereira Nuno Alvares Pereira 1360 m liepos 24 d 1431 m balandzio 1 d buvo garsus Portugalijos generolas sekmingai kovojes per 1383 1385 m krize nulemusia Portugalijos nepriklausomybe nuo Kastilijos karalystes Veliau jis tapo mistiku Nuno Alvares PereiraJaunysteNun Alvares Pereira herbas Nuno Alvares Pereira gime Kinta do Bonzardine Sernase de Bonzardino parapijoje netoli centrineje Portugalijoje Jo tevai buvo donas Alvaro Goncalves Pereira Krato vienuolyno vyresnysis ir Iria Goncalves do Carvalhal Jo senelis buvo Goncalo Goncalves Pereira 97 asis Bragos archivyskupas 1326 1349 m o senele Teresa Peres Vilarinho Jis priklause senai Portugalijos ir Galicijos didiku giminei 17 metu jis vede Leonor de Alvim Joao Pires de Alvim ir jo zmonos Branca Pires Coelho dukra ir Vasco Goncalves Barroso nasle be vaiku jis pats buvo Mecia Rodrigues de Vasconcelos naslys be vaiku Vila Nova da Rainha parapijoje netoli Azambujos Visi jie įskaitant patį Nuno buvo Karolio Didziojo ir Ferdinando I Ispanijos karaliaus palikuonys Karine karjeraNuno karine karjera prasidejo labai anksti Jis buvo armijoje 13 metu ir 1373 m dalyvavo stabdant Kastilijos invazija Taciau pasak jo paties jo pirmos karines kampanijos buvo tik susiremimai Portugalijos pasienyje Jis buvo karstakosis ir drasus jaunuolis greitai pasireiskes kaip geras lyderis Veliau mirus Portugalijos karaliui Fernando I 1383 m ir jam nepalikus įpedinio neskaitant Beatrices kuri buvo istekejusi uz Kastilijos karaliaus Chuano I iskilo gresme Portugalijos nepriklausomybei Nuno buvo vienas pirmuju kilminguju paremusiu Fernando brolio Jono I pretenzijas į sosta Tiesa kad Jonas I buvo Portugalijos karaliaus Petro I pavainikis bet jis buvo geresnis pasirinkimas nei prarasti nepriklausomybe Po Nuno pirmos pergales pries kastiliecius Atoleiros musyje 1384 m balandį Jonas Nuno paskyre Portugalijos antruoju konstebliu Condestavel do Reino ir protektoriumi t y Portugalijos armijos vadu ir treciuoju Oreno grafu Nuno tuomet buvo tik 23 metu Aljubarrota musis 1385 m balandį karalystes susirinkimas Cortes pripazino Jona Aviza Portugalijos karaliumi Jonu I Tai sukele Kastilijos invazija nes Chuanas I norejo apginti savo zmonos teise į sosta Nuno Alvares Pereira kovojo su kastilieciams istikimais Portugalijos miestais kuriu dauguma buvo siaureje Rugpjutį jis vadovavo portugalams Aljubarrota musyje po kurio kastilieciai pasitrauke Po 1383 1385 m krizes Jonas I suteike Nuno antrojo Arraiolos grafo ir septintojo Barcelos grafo titulus Tuo metu Portugalijoje buvo tik trys grafystes ir titulai buvo atimti is Kastilijai istikimu kilminguju Jis taip pat tapo 38 uoju salies Mordomo Mor Neleisdami Chuanui atsikvepti portugalai kelis kartus nusiaube Kastilijos miestus ir jo saugojosi kol 1390 m Ispanijos karalius mire Galutine taika ir nepriklausomybes pripazinimas atejo 1411 m spalio 30 d pasirasius Ayton Segovia sutartį Nuno Alvares Pereira su zmona Leonor de Alvim susilauke tik vienos dukters Beatriz Pereira de Alvim kuri istekejo uz Alfonso pirmojo Barcelos ir pirmojo Bragancos grafo Jono I sunaus Taip per moteriska linija Nuno tapo Bragansu kurie valde Portugalija 1640 1910 ir Brazilija 1822 1889 m proteviu Religinis gyvenimasPo zmonos mirties Nuno tapo karmelitu įstojo į ordina 1423 m Karmo bendruomeneje kuri jį tenkino ir pasivadino Sventos Marijos vienuoliu Nuno Cia jis gyveno iki mirties 1431 m Jis pasizymejo malda atgaila ir atsidavimu Dievo Motinai Per paskutinius jo gyvenimo metus jį aplanke karalius Jonas I ir paskutinį karta apkabino Jis verke nes laike Nuno geriausiu savo draugu Nuno kapas dingo per 1755 m Lisabonos zemes drebejima Kanonizavimas1918 m sausio 23 d popiezius Benediktas XV jį paskelbe palaimintuoju Jo atminimo diena yra balandzio 1 d 1940 m popiezius Pijus XII norejo jį kanonizuoti bet pagal Karmelitu ordino pareiskima Portugalija iskele diplomatiniu problemu ir kononizavimas neįvyko Kanonizavimo procedura vis dar vyksta IsnasosStatement by the Postulator General Archyvuota kopija 2008 05 17 is Wayback Machine projekto Centrum Informationalis Totius Ordinis Carmelitorum No 3 May June 2000 English edition Vikiteka Nuno Alvares Pereira vaizdine ir garsine medziaga