Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šauklių senovės kulto vietaŠauklių senovės kulto vietos apeiginis akmuoŠauklių senovės kulto vietaKoordinatės 56 08 22 š
Šauklių senovės kulto vieta
| Šauklių senovės kulto vieta | |||
|---|---|---|---|
| Šauklių senovės kulto vieta | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Skuodo rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Mosėdžio seniūnija | ||
| Plotas | 0,01 ha | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio I pusė – XVI-XVIII a. | ||
| Tirtas | 1971 m. | ||
| Registro Nr. | 30302 (A1871) | ||
Šauklių senovės kulto vieta (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 30302, senas registro kodas - A1871) – senovės kulto vieta pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 1,0 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo kelių Mosėdis-Šaukliai ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Mosėdis-Šaukliai, 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške.
Apibūdinimas
Senovės kulto vieta yra Eiškūno upelio kairiojo kranto terasoje, pakilumos vakariniame šlaite, žemesnėje vietoje, miško laukymėje. Joje guli į žemę susmegęs rausvas, stambaus grūdėtumo, netaisyklingo apskrito pavidalo, apskaldytais šonais ir plokštuma apeiginis akmuo, kurio skersmuo siekia 1,2 m.
Teritorijos plotas – 0,01 ha.
35 m į pietryčius yra Šauklių akmuo su dubeniu.
Istorija
Akmenį 1971 m. aptiko netoli gyvenęs rašytojas Romualdas Granauskas ir Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjas gydytojas Vaclovas Intas, ieškoję eksponatų kuriamam muziejui.
2005 m. senovės kulto vieta buvo pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe ir registruota Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A1871).
Tyrinėjimai
1971 m. akmens aplinką tyrinėjo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto archeologas Vytautas Urbanavičius. Jis nustatė, kad akmuo yra buvusios pagonių šventyklos aukuras, šalia kurio aptikta duobė su ugniaviete. Duobės šonai ir dugnas buvę grįsti tokio paties rausvo granito nuoskalomis. Ugniavietėje rastas sudaužytas molinis dubenėlis, dengtas žalia glazūra, kuris datuojamas XVI-XVIII a. Šventyklą naikinant, akmuo buvo apskaldytas siekiant nuskelti aukuro dubenį, kurio žymės aptiktos nuoskalose.
Senovės kulto vieta datuojama I tūkstantmečio I puse – XVI-XVIII a.
Šaltiniai
- Kultūros vertybių registras: Šauklių senovės kulto vieta
- Vytautas Urbanavičius. Mitologinių akmenų aplinkos tyrinėjimai 1970-1971 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970-1971 metais. - Vilnius, 1972. - P. 79-80
- Rimantas Matulis. Istoriniai akmenys. - Vilnius, 1990. - P. 78, Nr. 243
- Vytautas Urbanavičius. Dubenuotų akmenų paslaptis // Mokslas ir gyvenimas - 1972, Nr. 2
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius, 1998. - P. 143-144
- Šventyklos apeiginis akmuo
- Šventyklos apeiginis akmuo
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šauklių senovės kulto vieta, Kas yra Šauklių senovės kulto vieta? Ką reiškia Šauklių senovės kulto vieta?
Saukliu senoves kulto vietaSaukliu senoves kulto vietos apeiginis akmuoSaukliu senoves kulto vietaKoordinates 56 08 22 s pl 21 34 54 r ilg 56 139349 s pl 21 581567 r ilg 56 139349 21 581567Vieta Skuodo rajono savivaldybeSeniunija Mosedzio seniunijaPlotas 0 01 haNaudotas I tukstantmecio I puse XVI XVIII a Tirtas 1971 m Registro Nr 30302 A1871 Saukliu senoves kulto vieta valstybes saugoma kulturos vertybe unikalus kodas 30302 senas registro kodas A1871 senoves kulto vieta pietvakarineje Skuodo rajono savivaldybes teritorijos dalyje 1 0 km į siaure siaures rytus nuo keliu Mosedis Saukliai ir Satraminiai Saukliai kryzkeles 50 m į pietrycius nuo kelio Mosedis Saukliai 0 1 km į vakarus nuo Eiskuno kairiojo kranto Saukliu miske ApibudinimasSenoves kulto vieta yra Eiskuno upelio kairiojo kranto terasoje pakilumos vakariniame slaite zemesneje vietoje misko laukymeje Joje guli į zeme susmeges rausvas stambaus grudetumo netaisyklingo apskrito pavidalo apskaldytais sonais ir plokstuma apeiginis akmuo kurio skersmuo siekia 1 2 m Teritorijos plotas 0 01 ha 35 m į pietrycius yra Saukliu akmuo su dubeniu IstorijaAkmenį 1971 m aptiko netoli gyvenes rasytojas Romualdas Granauskas ir Mosedzio akmenu muziejaus įkurejas gydytojas Vaclovas Intas ieskoje eksponatu kuriamam muziejui 2005 m senoves kulto vieta buvo pripazinta valstybes saugoma kulturos vertybe ir registruota Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu registro archeologiniu vietu sarase A1871 Tyrinejimai1971 m akmens aplinka tyrinejo Lietuvos mokslu akademijos Istorijos instituto archeologas Vytautas Urbanavicius Jis nustate kad akmuo yra buvusios pagoniu sventyklos aukuras salia kurio aptikta duobe su ugniaviete Duobes sonai ir dugnas buve grįsti tokio paties rausvo granito nuoskalomis Ugniavieteje rastas sudauzytas molinis dubenelis dengtas zalia glazura kuris datuojamas XVI XVIII a Sventykla naikinant akmuo buvo apskaldytas siekiant nuskelti aukuro dubenį kurio zymes aptiktos nuoskalose Senoves kulto vieta datuojama I tukstantmecio I puse XVI XVIII a SaltiniaiKulturos vertybiu registras Saukliu senoves kulto vieta Vytautas Urbanavicius Mitologiniu akmenu aplinkos tyrinejimai 1970 1971 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1970 1971 metais Vilnius 1972 P 79 80 Rimantas Matulis Istoriniai akmenys Vilnius 1990 P 78 Nr 243 Vytautas Urbanavicius Dubenuotu akmenu paslaptis Mokslas ir gyvenimas 1972 Nr 2 Vykintas Vaitkevicius Senosios Lietuvos sventvietes Zemaitija Vilnius 1998 P 143 144Sventyklos apeiginis akmuo Sventyklos apeiginis akmuo