Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šachmatų laikrodis prietaisas stalo žaidimuose pavyzdžiui šachmatuose šaškėse go renju reversi ir kt užtikrinti paprasta
Šachmatų laikrodis
Šachmatų laikrodis – prietaisas stalo žaidimuose (pavyzdžiui, šachmatuose, šaškėse, go, renju, reversi ir kt.) užtikrinti, paprastai susidedantis iš dviejų sujungtų laikrodžių.
Pirmąjį analoginį šachmatų laikrodį, panaudotą 1883 m. Londone vykusiame šachmatų turnyre, sukonstravo Thomas Bright Wilson.1899 m. pradėta naudoti vėliavėlė.
Istorija
Laiko kontrolė
Galvojimo laikas neribojamas
Po 1834 m. Bourdonnais-McDonnell mačo ir 1851 m. Londono turnyro kilo klausimų: ar žaidėjui turėtų būti skiriama labai daug laiko? Iki tol buvo laikomas nerašytos mėgėjų taisyklės, suteikiančios žaidėjams kiekvieno ėjimo apgalvojimui neribotą laiką. Pradėjus svarbiausiose varžybose kiekvieno ėjimo laiko fiksavimą, paaiškėjo, kad 1843 m. Stauntono – Pjero Saint-Amanto mačo partija vidutiniškai trukdavo devynias valandas ir kad vienas žaidėjas Londono turnyre vienam ėjimui apgalvoti naudojo net dvi valandas ir 20 minučių.
Pasipriešinimas laiko švaistymo taktikai
Horvardas Stauntonas, įtakingiausias XIX a. pirmosios pusės žaidėjas, griežtai kritikavo šachmatininkus, kurie „leisdavo valandas ėjimui, kai gali pakakti minučių“. Jis pasiūlė apriboti kiekvienam ėjimui skirtą laiką iki nurodyto minučių skaičiaus.
Laiko kontrolės būdų paieška
Tačiau dauguma autoritetų suabejojo ir teigė, kad nors vieni ėjimai nusipelno ilgo svarstymo, o kiti labai nedaug, bet leidus žaidėjui vieną ėjimą galvoti net 10 minučių, reikštų, kad dviem žaidėjams gali prireikti dviejų valandų, kad sužaistų tik šešis ėjimus. Buvo atsisakyta vieno ėjimo laiko apribojimo principo visuose žaidimuose, išskyrus korespondencinius šachmatus ir kai kurias greito šachmatų žaidimo formas, kuriose žaidėjai galėtų priimti sprendimą kas 5 ar 10 sekundžių.
H. Stauntonas pasiūlė už laiko limito viršijimą skirti baudą, ir tai, kai kuriuose tarptautiniuose turnyruose dar ir 1906 m. (Niurnbergas) buvo bandoma. Tačiau tai, kaip atgrasymo priemonė, pasirodė nepakankama, o figūros konfiskavimas galiausiai tapo vienintele priemone. Bauda buvo laikoma privaloma po 1882 m.Vienos turnyro, kai pretendentas į pirmąją premiją, Jamesas Masonas, vienoje partijoje viršijęs laiko limitą, galiausiai laimėjo po to, kai jo varžovas atsisakė reikalauti nuobaudos.
Antras principas, kartais vadinamas “staigia mirtimi”, taip pat neprigijo. Naudojant šį formatą, visiems žaidėjo ėjimams partijoje nustatomas laiko limitas. Ši laiko kontrolė XIX amžiuje ir daugumoje XX buvo laikoma pernelyg griežta, nes žaidėjui įgijusiam milžinišką pranašumą, bet turinčiam per mažai laiko, grėsdavo pralaimėjimas. “Staigios mirties” principas išliko tik tam tikrose greitųjų šachmatų formose, pavyzdžiui, penkių minučių šachmatuose, kai kiekvienam žaidėjui visiems ėjimams skiriamos penkios minutės.
Trečiasis ir populiariausias laiko kontrolės principas – tai lanksti sistema, kurią pasiūlė XIX amžiaus vokiečių žaidėjas ir autorius Tassilo von Heydebrand und der Lasa. Jis siūlė leisti kiekvienam žaidėjui partijoje turėti laiko banką, iš kurio būtų galima atlikti iš anksto nustatytą ėjimų skaičių, pavyzdžiui, per dvi valandas – 30 ėjimų. Šis principas nuo 1861 m., priimtas daugumoje varžybų. Jis leidžia kiekvienam žaidėjui planuoti laiką, greitai žaidžiant vienus ėjimus, o kitiems, skiriant gal net valandą ar daugiau. Be to, žaidėjas, atlikęs nustatytą ėjimų skaičių, gautų papildomą laiko biudžetą, pavyzdžiui, vieną valandą kitiems 15 ėjimų, ar pan.
Pirmosios varžybos kontroliuojant laiką
Dviejų garsių meistrų – vengro Leventalio ir Vokietijos atstovo Horvicos – mačas Londone, vykęs 1853 m., tapo pirmosiomis varžybomis, surengtomis kontroliuojant galvojimo laiką. Varžovai sutarė kiekvienam ėjimui skirti dešimt minučių. Laikas buvo skaičiuojamas pagal smėlio laikrodį. Tačiau šiose varžybos pradelsusiam nustatytą laiką dar nebuvo skiriamas pralaimėjimas, kaip yra dabar, bet piniginė bauda.
Netrukus paaiškėjo: dešimt minučių kiekvienam ėjimui yra per daug, nes vidutinė tokio žaidimo trukmė būtų apie 12–13 valandų. Be to, ir dalyviams nepatogu, kai griežtai reguliuojamas kiekvieno ėjimo galvojimo laikas. Daug geriau turėti tam tikrą laiką ėjimų serijai.
Ši idėja pirmą kartą buvo realizuota 1861 m. Adolfo Anderseno – Ignaco Kolišo mače, kur kiekvienam partneriui buvo skiriama dvi valandos 24 ėjimams. Tai yra beveik 2 kartus daugiau, nei mūsų laikais skiriama didmeistriams, tačiau prie laiko kontrolės nepratusiam vengrų meistrui I. Kolišui atrodė, kad skiriama per mažai laiko. Viršijus laiko limitą buvo skiriama piniginė bauda. Žaidėjas, susimokėjęs baudą, galėdavo tęsti žaidimą, kitaip užskaitydavo pralaimėjimą.
I. Kolišui primygtinai reikalaujant, po kelių mėnesių sužaistame Luiso Paulseno ir Ignaco Kolišo mače mąstymo laikas 24 ėjimams buvo padidintas iki dviejų su puse valandos. Varžybų nuostatuose buvo nurodyta, kad vienam iš dalyvių, viršijus nustatytą galvojimui laiką, žaidimas tęsiamas toliau tik nusižengusio žaidėjo, laimėta partija užskaitoma kaip lygiosios, lygiosios – kaip pralaimėjimas, o pralaimėjimas, – kaip dvigubas pralaimėjimas.
Tačiau kai kuriems meistrams (tame tarpe – Zygbertui Tarašui) tokia tvarka nepatiko. Jie manė, kad ji gniuždo jų kūrybinį procesą ir siūlė grįžti prie piniginių baudų. Pasiūlymas buvo tikrinamos praktikoje, kol 1906 m. Niurnberge vykusiame turnyre piniginės baudos galutinai nesusikompromitavo.
Jame šachmatų meistrai itin ilgai apgalvodavo kiekvieną ėjimą ir, prisirinkę daug baudų, turnyro organizatoriams įsiskolino nemažas sumas. Manoma, kad jei turnyre baudos nebūtų atšauktos, dalyviams, baigti turnyrui bei grįžti namo, būtų pritrūkę lėšų. Po šio turnyro piniginės baudos, už laiko galvojimui viršijimą, nebebuvo skiriamos.
Mechaninio šachmatų laikrodžio sukūrimas
Laiko kontrolės technika po truputi vystėsi. Vokiečių baronas von der Lasa pasiūlė naudoti du laikrodžius ir žymėti abiejų žaidėjų kiekvienam ėjimui sugaištą laiką. Toks skaičiavimas buvo populiarus Europoje, nes smėlio laikrodis pasirodė esąs problemiškas. Temperatūra ir drėgmė turėjo įtakos smėliui, todėl tikslumas įvairiose vietovėse ir varžybose keitėsi. Taip pat, suirzęs žaidėjas gali pasukti netinkamą smėlio laikrodžio galą, ar suklydęs pasukti priešininko laikrodį ir sugadinti žaidimą.
Problema išsisprendė kai 1983 m. Londono tarptautiniame turnyre pirmą kartą buvo panaudotas mechaninis šachmatų laikrodis. Jį sudarė du vienodi švytuokliniai laikrodžiai, nustatyti priešinguose pusiausvyros sijos galuose. Panaudojimas buvo paprastas: kai žaidėjas padaro savo ėjimą, jis perkelia savo laikrodį į padėtį, kuri sustabdo jo švytuoklę ir paleidžia varžovo laikmatį.
Juos sukūrė laikrodžių meistras ir šachmatų mėgėjas Thomas Brightas Vilsonas. Mechaniniai laikrodžiai po eilės patobulinimų buvo naudojami šachmatų varžybose virš 100 metų.
Mechaninis laikrodis
Šachmatų laikrodžiai susideda iš dviejų lygiagrečių laikmačių, kurių kiekvienas turi mažą mygtuką virš jo, kurį žaidėjas, atlikęs ėjimą, gali paspausti. Tai sustabdo žaidėjo ir paleidžia priešininko laikrodį. Toks supaprastintas prietaisas leidžia žaidėjui išgyventi sunkumus dėl laiko trūkumo – situacijas, kai reikia, likus mažiau nei minutei skirto laiko, atlikti dar 20 ar 30 ėjimų.
Kitas reikšmingas pasiūlymas, pateiktas XIX amžiaus pabaigoje: pakabinti ciferblato viršuje, prieš 12-ka, mažą skląstį, vadinamą vėliava, padėjo nutraukti chroniškus ginčus, ar ir kada, žaidėjas viršijo laiko limitą.
Esmė tokia: artėdama prie 12-kos minutinė rodyklė paliečia ir pakelia vėliavėlę iki horizontalios padėties. Rodyklė, kurį laiką (apie 3 min.) iš apačios dar palaiko vėliavėlę, bet judėdama į priekį, ji galiausiai išeina iš po jos. Nepalaikoma vėliavėlė, kabanti ant ašies, iš horizontalios padėties nusvyra (krenta) į vertikalią, užfiksuodama galvojimo laiko pabaigą.
Elektroninis laikrodis
Nors skaitmeniniai šachmatų laikrodžiai dabar beveik be išimties naudojami aukštos klasės turnyruose, jie dar nėra visapusiškai įsitvirtinę visose žaidimų klasėse. Būta įvairių nuomonių: kai kurie šachmatininkai džiaugiasi tuo, kad skaitmeniniai, skirtingai nei analogiški, neskleidžia tiksinčio triukšmo, leidžia tiksliai nustatyti mąstymo laiką bei naudoti įvairius žaidimo laiko režimus. Kiti atmeta skaitmeninius šachmatų laikrodžius, nes jie yra brangesni, neskleidžia įprastų tiksinčių garsų, veikia tik su baterijomis ir t. t.
Pirmieji žingsniai
Elektroninių šachmatų laikrodžių patentų būta nuo XX amžiaus vidurio.XX amžiaus Devintajame dešimtmetyje išradėjai sukūrė pirmuosius skaitmeninių šachmatų laikrodžių prototipus, pagrįstus elektroninėmis grandinėmis ir maitinamais iš baterijų. 1985 m. Benas Bulsinkas, tuometis Enschede universiteto Nyderlanduose studentas, pagamino pirmąjį elektroninį šachmatų laikrodį, kurį daugelis šachmatininkų ir šachmatų asociacijų pripažino geru, tačiau jis neprigijo dėl to, kad gamyba rankomis plačiam naudojimui buvo per brangi.
1988 m. buvęs pasaulio šachmatų čempionas Robertas Fišeris pasiūlė elektroninį šachmatų laikrodį, kuris įgyvendino jo sugalvotą laiko skaičiavimo šachmatų partijoje režimą dabar vadinamą jo vardu, kur abu žaidėjai, pradėję nuo fiksuoto mąstymo laiko, po kiekvieno atlikto ėjimo, tolimesniam galvojimui gali gauti tam tikrą papildomą sekundžių skaičių. 1989 m. Fišeris už šį pasiūlymą gavo JAV patentą Nr. 4 884 255.
Pridedamo laiko kontrolė pirmą kartą buvo panaudota privačiai organizuotose 1992 m. Fišerio – Spaskio mačo revanšo dėl pasaulio čempiono vardo varžybose, o po jų, išpopuliarėjo platesniame šachmatų pasaulyje ir buvo naudojama 1998 m. pasaulio šachmatų čempionate.
Tolimesnis skaitmeninių šachmatų laikrodžių vystymasis
1985 m. pirmasis DGT
Šachmatų treneris ir organizatorius Albertas Vasse pasiūlė, kad kasmetinis „Melody Amber“ šachmatų turnyras Monake turėtų pradėti naudoti „Fišerio“ laiką. Vasse susisiekė su Benu Bulsinku (Ben Bulsink) ir jie kartu kreipėsi į turnyro rėmėją Joopą van Oosteromą ir pasiūlė pagaminti skaitmeninius šachmatų laikrodžius. Gavę pritarimą, jie toliau kūrė bei gamino pirmuosius skaitmeninius šachmatų laikrodžius.
1993 m. FIDE savo Generalinėje asamblėjoje Kuritiboje, sudarė trejų metų sutartį su DGT Projects kompanija, kad pagamintų „Oficialų FIDE šachmatų laikrodį“.
1994 m. DGT FIDE laikrodis
Jis buvo sukurtas bendradarbiaujant su Tarptautinė šachmatų federacija, visiškai laikantis FIDE šachmatų taisyklių. Visame pasaulyje nuo 1994 m., kai jis buvo pristatytas, parduota daugybė šių šachmatų laikrodžių.
Elektroninį šachmatų laikrodį siūlyta naudoti varžybose nuo 1970-ųjų, tačiau šachmatų bendruomenėje pirmasis plačiai pripažintas buvo DGT FIDE laikrodis. Tai aiškinama tuo, kad buvo atsižvelgta į šachmatininkų norus bei pageidavimus: vienas tokių pavyzdžių būtų didelė laiko svirtis laikrodžio viršuje. Tai ne tik lengviau, trūkstant laiko, žaidžiant greitąsias, žaibo, kulkos partijas, pataikyti į ją ranka, bet ir aiškiai, net už 20 metrų, matosi, kurio žaidėjo eilė daryti ėjimą.
Šį modelį 1998 m. pakeitė DGT2000.
Išnašos
- Robert Byrne]„In Chess, Clock Makes Nerves Jump“, „New York Times“, 1987 m. spalio 20 d. [1]
- „Laiko kontrolė varžybose. Ištakos“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. gegužės 7 d..
- Михаил Юдович. Сто лет шахматным часам // 64 Шахматное обозрение. 1983, Nr. 9, P. 20-21.
- „US4062180A Electronic chess clock“. Suarchyvuotas originalas 2021-06-11. Nuoroda tikrinta 2021 m. birželio 11 d..
- „United States Patent 4,062,180 Meshi, et al. December 13, 1977“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. birželio 11 d..[neveikianti nuoroda]
- „Unitet States Digital chess clock Patent 4,884,255 Robert Fischer November 28, 1989“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2018-12-16. Nuoroda tikrinta 2021 m. birželio 11 d..
- „1992 m. Fišerio Spaskio mačas revanšas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. birželio 11 d..
- „Skaitmeninės technologijos žaidimuose“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2021-06-12. Nuoroda tikrinta 2021 m. birželio 12 d..
- „History of the clocks“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. birželio 12 d..
Išorinės nuorodos
- Elektroniniai šachmatų laikrodžiai
- Senoviniai šachmatų laikrodžiai Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šachmatų laikrodis, Kas yra Šachmatų laikrodis? Ką reiškia Šachmatų laikrodis?
Sachmatu laikrodis prietaisas stalo zaidimuose pavyzdziui sachmatuose saskese go renju reversi ir kt uztikrinti paprastai susidedantis is dvieju sujungtu laikrodziu Analoginis sachmatu laikrodis Jantar 1988 m gamybos Skaitmeninis sachmatu laikrodis Pirmajį analoginį sachmatu laikrodį panaudota 1883 m Londone vykusiame sachmatu turnyre sukonstravo Thomas Bright Wilson 1899 m pradeta naudoti veliavele IstorijaLaiko kontrole Galvojimo laikas neribojamas Po 1834 m Bourdonnais McDonnell maco ir 1851 m Londono turnyro kilo klausimu ar zaidejui turetu buti skiriama labai daug laiko Iki tol buvo laikomas nerasytos megeju taisykles suteikiancios zaidejams kiekvieno ejimo apgalvojimui neribota laika Pradejus svarbiausiose varzybose kiekvieno ejimo laiko fiksavima paaiskejo kad 1843 m Stauntono Pjero Saint Amanto maco partija vidutiniskai trukdavo devynias valandas ir kad vienas zaidejas Londono turnyre vienam ejimui apgalvoti naudojo net dvi valandas ir 20 minuciu Pasipriesinimas laiko svaistymo taktikai Horvardas Stauntonas įtakingiausias XIX a pirmosios puses zaidejas grieztai kritikavo sachmatininkus kurie leisdavo valandas ejimui kai gali pakakti minuciu Jis pasiule apriboti kiekvienam ejimui skirta laika iki nurodyto minuciu skaiciaus Laiko kontroles budu paieska Taciau dauguma autoritetu suabejojo ir teige kad nors vieni ejimai nusipelno ilgo svarstymo o kiti labai nedaug bet leidus zaidejui viena ejima galvoti net 10 minuciu reikstu kad dviem zaidejams gali prireikti dvieju valandu kad suzaistu tik sesis ejimus Buvo atsisakyta vieno ejimo laiko apribojimo principo visuose zaidimuose isskyrus korespondencinius sachmatus ir kai kurias greito sachmatu zaidimo formas kuriose zaidejai galetu priimti sprendima kas 5 ar 10 sekundziu H Stauntonas pasiule uz laiko limito virsijima skirti bauda ir tai kai kuriuose tarptautiniuose turnyruose dar ir 1906 m Niurnbergas buvo bandoma Taciau tai kaip atgrasymo priemone pasirode nepakankama o figuros konfiskavimas galiausiai tapo vienintele priemone Bauda buvo laikoma privaloma po 1882 m Vienos turnyro kai pretendentas į pirmaja premija Jamesas Masonas vienoje partijoje virsijes laiko limita galiausiai laimejo po to kai jo varzovas atsisake reikalauti nuobaudos Antras principas kartais vadinamas staigia mirtimi taip pat neprigijo Naudojant sį formata visiems zaidejo ejimams partijoje nustatomas laiko limitas Si laiko kontrole XIX amziuje ir daugumoje XX buvo laikoma pernelyg griezta nes zaidejui įgijusiam milziniska pranasuma bet turinciam per mazai laiko gresdavo pralaimejimas Staigios mirties principas isliko tik tam tikrose greituju sachmatu formose pavyzdziui penkiu minuciu sachmatuose kai kiekvienam zaidejui visiems ejimams skiriamos penkios minutes Treciasis ir populiariausias laiko kontroles principas tai lanksti sistema kuria pasiule XIX amziaus vokieciu zaidejas ir autorius Tassilo von Heydebrand und der Lasa Jis siule leisti kiekvienam zaidejui partijoje tureti laiko banka is kurio butu galima atlikti is anksto nustatyta ejimu skaiciu pavyzdziui per dvi valandas 30 ejimu Sis principas nuo 1861 m priimtas daugumoje varzybu Jis leidzia kiekvienam zaidejui planuoti laika greitai zaidziant vienus ejimus o kitiems skiriant gal net valanda ar daugiau Be to zaidejas atlikes nustatyta ejimu skaiciu gautu papildoma laiko biudzeta pavyzdziui viena valanda kitiems 15 ejimu ar pan Pirmosios varzybos kontroliuojant laika Dvieju garsiu meistru vengro Leventalio ir Vokietijos atstovo Horvicos macas Londone vykes 1853 m tapo pirmosiomis varzybomis surengtomis kontroliuojant galvojimo laika Varzovai sutare kiekvienam ejimui skirti desimt minuciu Laikas buvo skaiciuojamas pagal smelio laikrodį Taciau siose varzybos pradelsusiam nustatyta laika dar nebuvo skiriamas pralaimejimas kaip yra dabar bet pinigine bauda Netrukus paaiskejo desimt minuciu kiekvienam ejimui yra per daug nes vidutine tokio zaidimo trukme butu apie 12 13 valandu Be to ir dalyviams nepatogu kai grieztai reguliuojamas kiekvieno ejimo galvojimo laikas Daug geriau tureti tam tikra laika ejimu serijai Si ideja pirma karta buvo realizuota 1861 m Adolfo Anderseno Ignaco Koliso mace kur kiekvienam partneriui buvo skiriama dvi valandos 24 ejimams Tai yra beveik 2 kartus daugiau nei musu laikais skiriama didmeistriams taciau prie laiko kontroles nepratusiam vengru meistrui I Kolisui atrode kad skiriama per mazai laiko Virsijus laiko limita buvo skiriama pinigine bauda Zaidejas susimokejes bauda galedavo testi zaidima kitaip uzskaitydavo pralaimejima I Kolisui primygtinai reikalaujant po keliu menesiu suzaistame Luiso Paulseno ir Ignaco Koliso mace mastymo laikas 24 ejimams buvo padidintas iki dvieju su puse valandos Varzybu nuostatuose buvo nurodyta kad vienam is dalyviu virsijus nustatyta galvojimui laika zaidimas tesiamas toliau tik nusizengusio zaidejo laimeta partija uzskaitoma kaip lygiosios lygiosios kaip pralaimejimas o pralaimejimas kaip dvigubas pralaimejimas Taciau kai kuriems meistrams tame tarpe Zygbertui Tarasui tokia tvarka nepatiko Jie mane kad ji gniuzdo ju kurybinį procesa ir siule grįzti prie piniginiu baudu Pasiulymas buvo tikrinamos praktikoje kol 1906 m Niurnberge vykusiame turnyre pinigines baudos galutinai nesusikompromitavo Jame sachmatu meistrai itin ilgai apgalvodavo kiekviena ejima ir prisirinke daug baudu turnyro organizatoriams įsiskolino nemazas sumas Manoma kad jei turnyre baudos nebutu atsauktos dalyviams baigti turnyrui bei grįzti namo butu pritruke lesu Po sio turnyro pinigines baudos uz laiko galvojimui virsijima nebebuvo skiriamos Mechaninio sachmatu laikrodzio sukurimas XIX amziaus pabaigos svytuoklinio sachmatu laikrodzio iliustracija Laiko kontroles technika po truputi vystesi Vokieciu baronas von der Lasa pasiule naudoti du laikrodzius ir zymeti abieju zaideju kiekvienam ejimui sugaista laika Toks skaiciavimas buvo populiarus Europoje nes smelio laikrodis pasirode esas problemiskas Temperatura ir dregme turejo įtakos smeliui todel tikslumas įvairiose vietovese ir varzybose keitesi Taip pat suirzes zaidejas gali pasukti netinkama smelio laikrodzio gala ar suklydes pasukti priesininko laikrodį ir sugadinti zaidima Problema issisprende kai 1983 m Londono tarptautiniame turnyre pirma karta buvo panaudotas mechaninis sachmatu laikrodis Jį sudare du vienodi svytuokliniai laikrodziai nustatyti priesinguose pusiausvyros sijos galuose Panaudojimas buvo paprastas kai zaidejas padaro savo ejima jis perkelia savo laikrodį į padetį kuri sustabdo jo svytuokle ir paleidzia varzovo laikmatį Juos sukure laikrodziu meistras ir sachmatu megejas Thomas Brightas Vilsonas Mechaniniai laikrodziai po eiles patobulinimu buvo naudojami sachmatu varzybose virs 100 metu Mechaninis laikrodis Sachmatu laikrodis su nukritusia veliavele Sachmatu laikrodziai susideda is dvieju lygiagreciu laikmaciu kuriu kiekvienas turi maza mygtuka virs jo kurį zaidejas atlikes ejima gali paspausti Tai sustabdo zaidejo ir paleidzia priesininko laikrodį Toks supaprastintas prietaisas leidzia zaidejui isgyventi sunkumus del laiko trukumo situacijas kai reikia likus maziau nei minutei skirto laiko atlikti dar 20 ar 30 ejimu Kitas reiksmingas pasiulymas pateiktas XIX amziaus pabaigoje pakabinti ciferblato virsuje pries 12 ka maza sklastį vadinama veliava padejo nutraukti chroniskus gincus ar ir kada zaidejas virsijo laiko limita Esme tokia artedama prie 12 kos minutine rodykle paliecia ir pakelia veliavele iki horizontalios padeties Rodykle kurį laika apie 3 min is apacios dar palaiko veliavele bet judedama į priekį ji galiausiai iseina is po jos Nepalaikoma veliavele kabanti ant asies is horizontalios padeties nusvyra krenta į vertikalia uzfiksuodama galvojimo laiko pabaiga Elektroninis laikrodis Nors skaitmeniniai sachmatu laikrodziai dabar beveik be isimties naudojami aukstos klases turnyruose jie dar nera visapusiskai įsitvirtine visose zaidimu klasese Buta įvairiu nuomoniu kai kurie sachmatininkai dziaugiasi tuo kad skaitmeniniai skirtingai nei analogiski neskleidzia tiksincio triuksmo leidzia tiksliai nustatyti mastymo laika bei naudoti įvairius zaidimo laiko rezimus Kiti atmeta skaitmeninius sachmatu laikrodzius nes jie yra brangesni neskleidzia įprastu tiksinciu garsu veikia tik su baterijomis ir t t Pirmieji zingsniai Elektroniniu sachmatu laikrodziu patentu buta nuo XX amziaus vidurio XX amziaus Devintajame desimtmetyje isradejai sukure pirmuosius skaitmeniniu sachmatu laikrodziu prototipus pagrįstus elektroninemis grandinemis ir maitinamais is bateriju 1985 m Benas Bulsinkas tuometis Enschede universiteto Nyderlanduose studentas pagamino pirmajį elektroninį sachmatu laikrodį kurį daugelis sachmatininku ir sachmatu asociaciju pripazino geru taciau jis neprigijo del to kad gamyba rankomis placiam naudojimui buvo per brangi 1988 m buves pasaulio sachmatu cempionas Robertas Fiseris pasiule elektroninį sachmatu laikrodį kuris įgyvendino jo sugalvota laiko skaiciavimo sachmatu partijoje rezima dabar vadinama jo vardu kur abu zaidejai pradeje nuo fiksuoto mastymo laiko po kiekvieno atlikto ejimo tolimesniam galvojimui gali gauti tam tikra papildoma sekundziu skaiciu 1989 m Fiseris uz sį pasiulyma gavo JAV patenta Nr 4 884 255 Pridedamo laiko kontrole pirma karta buvo panaudota privaciai organizuotose 1992 m Fiserio Spaskio maco revanso del pasaulio cempiono vardo varzybose o po ju ispopuliarejo platesniame sachmatu pasaulyje ir buvo naudojama 1998 m pasaulio sachmatu cempionate Tolimesnis skaitmeniniu sachmatu laikrodziu vystymasis 1985 m pirmasis DGT Sachmatu treneris ir organizatorius Albertas Vasse pasiule kad kasmetinis Melody Amber sachmatu turnyras Monake turetu pradeti naudoti Fiserio laika Vasse susisieke su Benu Bulsinku Ben Bulsink ir jie kartu kreipesi į turnyro remeja Joopa van Oosteroma ir pasiule pagaminti skaitmeninius sachmatu laikrodzius Gave pritarima jie toliau kure bei gamino pirmuosius skaitmeninius sachmatu laikrodzius 1993 m FIDE savo Generalineje asamblejoje Kuritiboje sudare treju metu sutartį su DGT Projects kompanija kad pagamintu Oficialu FIDE sachmatu laikrodį 1994 m DGT FIDE laikrodis Jis buvo sukurtas bendradarbiaujant su Tarptautine sachmatu federacija visiskai laikantis FIDE sachmatu taisykliu Visame pasaulyje nuo 1994 m kai jis buvo pristatytas parduota daugybe siu sachmatu laikrodziu Elektroninį sachmatu laikrodį siulyta naudoti varzybose nuo 1970 uju taciau sachmatu bendruomeneje pirmasis placiai pripazintas buvo DGT FIDE laikrodis Tai aiskinama tuo kad buvo atsizvelgta į sachmatininku norus bei pageidavimus vienas tokiu pavyzdziu butu didele laiko svirtis laikrodzio virsuje Tai ne tik lengviau trukstant laiko zaidziant greitasias zaibo kulkos partijas pataikyti į ja ranka bet ir aiskiai net uz 20 metru matosi kurio zaidejo eile daryti ejima Sį modelį 1998 m pakeite DGT2000 IsnasosRobert Byrne In Chess Clock Makes Nerves Jump New York Times 1987 m spalio 20 d 1 Laiko kontrole varzybose Istakos anglu Nuoroda tikrinta 2021 m geguzes 7 d Mihail Yudovich Sto let shahmatnym chasam 64 Shahmatnoe obozrenie 1983 Nr 9 P 20 21 US4062180A Electronic chess clock Suarchyvuotas originalas 2021 06 11 Nuoroda tikrinta 2021 m birzelio 11 d United States Patent 4 062 180 Meshi et al December 13 1977 anglu Nuoroda tikrinta 2021 m birzelio 11 d neveikianti nuoroda Unitet States Digital chess clock Patent 4 884 255 Robert Fischer November 28 1989 anglu Suarchyvuotas originalas 2018 12 16 Nuoroda tikrinta 2021 m birzelio 11 d 1992 m Fiserio Spaskio macas revansas anglu Nuoroda tikrinta 2021 m birzelio 11 d Skaitmenines technologijos zaidimuose anglu Suarchyvuotas originalas 2021 06 12 Nuoroda tikrinta 2021 m birzelio 12 d History of the clocks anglu Nuoroda tikrinta 2021 m birzelio 12 d Isorines nuorodosVikiteka Sachmatu laikrodis vaizdine ir garsine medziagaElektroniniai sachmatu laikrodziai Senoviniai sachmatu laikrodziai Archyvuota kopija 2020 10 15 is Wayback Machine projekto