Žydų reikalų ministerija – valstybinė institucija, veikusi keletą metų nuo 1918 m. atkurtoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Buvo atsakinga už Lietuvos žydų įstaigų veiklą, tarpininkavo tarp žydų ir valdžios įstaigų, palaikė ryšius su užsienio žydų organizacijomis. Siekdama žydų tautinės ir kultūrinės autonomijos, rūpinosi jų švietimo, emigracijos, savitarpio pagalbos ir tautinės kultūros reikalais.
Įstaigai vadovavo žydų reikalų ministras be portfelio, turėjęs savą nedidelę administraciją. Ministerijai iš pradžių nebuvo lėšų, o vėliau pasikeitus politinėms jėgoms, Lietuvos vyriausybė nematė reikalo turėti tokį institutą. Ministrų Kabinetuose šis postas gyvavo neilgai: suformuotas 1918 m. lapkritį, aktyviai veikė maždaug iki 1924 m. pradžios.[1]
Istorija
redaguotiBaigiantis Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. buvo sudaryta Lietuvos Taryba, kurios tikslas buvo siekti nepriklausomos valstybės atkūrimo. Po nepriklausomybės paskelbimo buvo vedamos derybos su žydų bendruomenės vadovais Vilnijoje, kuri tuo metu buvo Lietuvos dalis, ten gyveno didžiausia žydų bendruomenė. Į naująją vyriausybę buvo įtraukti trys žydų lyderiai: Simonas Rozenbaumas – užsienio reikalų ministro pavaduotoju, Nachmanas Rachmilevičius – prekybos ir pramonės ministro pavaduotoju ir Jokūbas Vygodskis – pirmuoju žydų reikalų ministru be portfelio. Lietuvos vyriausybei išsikėlus į Kauną, kartu išvyko S. Rozenbaumas ir N. Rachmilevičius, o J. Vygodskis nusprendė likti Vilniuje.
1921 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Ministro be portfelio žydų reikalams Kanceliarijos etatai. Ministrų Kabinetas 1922 m. birželio 23 d. posėdyje priėmė Žydų reikalų ministerijai įsteigti įstatymo projektą. Tiksli ministerijos pavadinimo pakeitimo data nenustatyta. 1922 m. dokumentuose buvo naudojami ir Ministro be portfelio žydų reikalams, ir Žydų reikalų ministerijos pavadinimai. 1924 m. kovo mėn. Žydų reikalų ministerija buvo uždaryta.[2]
Diplomatinėje kovoje, kurią Lietuva vedė dėl Vilniaus pripažinimo neatskiriama Lietuvos dalimi, žydai vaidino svarbų vaidmenį. Vilniuje lietuviai sudarė tik nedidelę gyventojų dalį, o daugiausia čia gyveno žydų ir lenkų. Pastarieji buvo priešiški šalies nepriklausomybei. Steigiamajame Seime ir vėlesniuose Seimuose buvo po keletą žydų atstovų. Žydams suteikta teisė autonomiškai tvarkyti savo kultūros, savitarpio pagalbos, religinio kulto reikalus. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo žydų teisės buvo susiaurintos.
Ministrai
redaguoti- Net ir be ministerijų dirbo Lietuvai lzb.lt 2020-04-07
- Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Žydų reikalų ministerija
- Jokūbas Vygodskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- Maksas Soloveičikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- Julius Bruckus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- Bernardas Fridmanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- Simonas Rozenbaumas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- Paul Radensky. Žydų reikalų ministerija ir žydų tautinė autonomija Lietuvoje 1919–1923 metais istorija.lt
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žydų reikalų ministerija, Kas yra Žydų reikalų ministerija? Ką reiškia Žydų reikalų ministerija?