Izraelio nausėdijos

Pagrindinis puslapis | Izraelio nausėdijos

Nausėdijos (hebr. ‏התנחלות‏‎ = hitnahalut) – Izraelio piliečių (daugiausia žydų) naujakurių gyvenvietės, įkurtos per Šešių dienų karą 1967 m. Izraelio okupuotose teritorijose: Gazos Ruože, Vakarų Krante (įskaitant Rytų Jeruzalę), Sinajaus pusiasalyje ir Golano aukštumose.[1]Jungtinių Tautų ir tarptautinės bendruomenės laikomos neteisėtomis pagal tarptautinę teisę.[2]

Pasirašius Egipto ir Izraelio taikos sutartį, 1982 m. visos 18 žydų nausėdijų Sinajaus pusiasalyje buvo iškeldintos. 2005 m. Izraeliui vienašališkai pasitraukus iš Gazos Ruožo, visos 21 nausėdija buvo iškeldintos ir iš ten.[3] Tačiau Vakarų Krante ir Golano aukštumose, kurios laikomos Sirijos dalimi, nausėdijų plėtra tęsiama. 2023 m. duomenimis, Vakarų Krante buvo 144 nausėdijos (įskaitant 12 Rytų Jeruzalėje).[4] Iš viso Vakarų Krante gyvena 450 000, Rytų Jeruzalėje – 220 000 naujakurių.[5][6] Golano aukštumose gyvena daugiau nei 25 000 naujakurių.[7]

Pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją, okupuojančios valstybės civilių gyventojų perkėlimas į okupuojamą teritoriją yra karo nusikaltimas, tačiau Izraelis neigia, jog ši nuostata taikytina Vakarų Krantui.[8][9] 2019 m. Tarptautinis baudžiamasis teismas paskelbė pradėsiantis tyrimą dėl karo nusikaltimų Palestinos teritorijose. Nausėdijos ir jų plėtra nuolat sulaukia Jungtinių Tautų,[10] tarptautinių organizacijų (pvz., Islamo bendradarbiavimo organizacijos,[11]Europos Sąjungos[12]) ir didžiųjų pasaulio valstybių (pvz., Rusijos,[13] JK,[14] Prancūzijos[15]) kritikos.

Istorija

redaguoti

Per 1967 m. Šešių dienų karą Izraelis okupavo likusias mandatinės Palestinos teritorijas – Vakarų Krantą su Rytų Jeruzale (juos nuo 1948 m. arabų–Izraelio karo valdė Jordanija) ir Gazos Ruožą (nuo 1948 m. kontroliavo Egiptas).[16] Iš Egipto Izraelis taip pat perėmė Sinajaus pusiasalį, iš Sirijos – Golano aukštumas, kurios 1981 m. buvo aneksuotos.[17] Izraelis nedelsiant pradėjo nausėdijų plėtrą okupuotose teritorijose. Nausėdijos buvo kuriamos dėl įvairių priežasčių: kai kurios įkurtos ankstesnių žydų gyvenviečių, kurios buvo sunaikintos per 1948 m. karą, vietoje,[18] pvz., Guš Eciono gyvenvietės tarp Jeruzalės ir Hebrono.[19] Tuo tarpu Izraelio politinės ir karinės struktūros skatino gyvenviečių kūrimą strategiškai svarbiose vietose, pvz., Jordano slėnyje, kurios sustiprintų Izraelio saugumą ir padidintų įtaką derybose.[20] Ideologiniai naujakuriai, siekdami žydų kontrolės biblinėse žemėse, kūrė gyvenvietes kaip Kirjat Arba netoli Hebrono.[20]

Pirmoji Izraelio nausėdija (Kfar Ecionas) įkurta 1967 m. pietiniame Vakarų Krante.[21] Pirmoji nausėdija Golano aukštumose (Merom Golanas) įkurta 1967 m. liepą.[22] Pirmoji nausėdija Gazos Ruože (Kfar Daromas) įkurta 1970 m.[23] 1967–1982 m. Sinajaus pusiasalyje, daugiausia palei Akabos įlanką ir į pietus nuo Gazos Ruožo, buvo pastatyta 18 nausėdijų.[24] Pagal 1979 m. Egipto ir Izraelio taikos sutartį, Izraelis įsipareigojo Egiptui grąžinti Sinajaus pusiasalį. 1982 m. iš Sinajaus galutinai išvesta Izraelio kariuomenė ir iškeldintos visos 18 nausėdijų.[25] 2005 m. Izraeliui vienašališkai pasitraukus iš Gazos Ruožo, visos 21 nausėdija buvo iškeldintos ir iš ten.[3] Tačiau naujakurių skaičius ir toliau augo.[26] Nepaisant nuolatinės Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų bei valstybių kritikos, nausėdijų plėtra Vakarų Krante ir Golano aukštumose toliau tęsiama.[1]

2024 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas nusprendė, jog Izraelio okupacija yra neteisėta, ir kad Izraelis „yra įpareigotas nedelsiant nutraukti bet kokią naują nausėdijų veiklą ir iškeldinti visus naujakurius“ iš Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės.[27][28]

Nausėdijų rūšys

redaguoti

Izraelio nausėdijos skirstomos į kelias rūšis:

  • Miestai/miesteliai: Arielis, Aukštutinis Betaras, Aukštutinis Modiinas, Maale Adumimas.
  • Priemiesčiai, pvz., Har Gilas.
  • Gyvenviečių aglomeracijos, pvz., Guš Ecionas ir gyvenvietės Nabluso apylinkėse.
  • Pasienio kaimai, pvz., palei Jordano upę.
  • Forpostai, mažos gyvenvietės, kai kurios jų teisėtos, o kai kurios – ne, dažnai įsikūrusios kalvų viršūnėse.[29]

Nausėdijų ir naujakurių skaičius

redaguoti

2023 m. pradžioje Vakarų Krante buvo 144 žydų nausėdijos, tarp jų 12 – Rytų Jeruzalėje.[4] Vakarų Krante esama mažiausiai 196 Izraelio neteisėtų (nepatvirtintų Izraelio) saugos postų.[32] Iš viso nausėdijose Vakarų Krante gyvena daugiau kaip 500 000,[33][34] o Rytų Jeruzalėje – dar 220 000 žydų naujakurių.[5][6]Golano aukštumose įsikūrę daugiau kaip 20 000 naujakurių.[35][36]

2016 m. pabaigoje nausėdijų Vakarų Krante gyventojų skaičius siekė 420 000, o Rytų Jeruzalėje gyveno daugiau kaip 200 000 naujakurių.[37]

2019 m. nausėdijų gyventojų skaičius Vakarų Krante (be Rytų Jeruzalės) išaugo iki 441 600.[5] Golano aukštumose naujakurių buvo daugiau kaip 25 000.[7]

2020 m. Vakarų Krante gyveno 451 700, o Rytų Jeruzalėje – dar 220 000 žydų naujakurių.[5]

Naujakurių skaičius 1948 1972 1977 1980 1983 1993 2004 2007 2010 2014 2018 2019 2020 2022
Vakarų Krantas (be Jeruzalės) 48011823200[38]–4400[39] 17 40022 800111 600234 500276 500[40]314 100[26]400 000[41]427 800[42]441 600[43]451 700[43]503 000[44]
Gazos Ruožas[a] 30700[b]—900480078260
Rytų Jeruzalė 23008649—76 095152 800181 587189 708198 629—218 000[42]—220 000[46]230 000[47][48]
Golano aukštumos 077—680012 60017 26518 69219 79721 000[49]— 25 261[7] —
Iš viso 2810 10 531 99 795 269 200 423 913 467 478 512 769 645 800 671 700 733 000
  1. Janet Abu-Lughod mini 500 naujakurių Gazos Ruože 1978 m. (be Sinajaus pusiasalio), o 1980 m. – 1000 naujakurių.[45]
  2. Įskaitant Sinajaus pusiasalį.

Teisinis statusas

redaguoti

2024 m. liepos 19 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas pateikė patariamąją nuomonę, kurioje teigiama, kad Izraelio okupacija Vakarų Krante, Rytų Jeruzalėje ir Gazos Ruože yra neteisėta, kad Izraelis yra „įpareigotas nedelsiant nutraukti bet kokią naują nausėdijų veiklą ir iškeldinti visus naujakurius“ iš Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės, ir kad Izraelis turėtų „atlyginti žalą, padarytą visiems“ šių žemių gyventojams.[52]

Tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria, kad Izraelio nausėdijos Vakarų Krante (įskaitant Rytų Jeruzalę) ir Golano aukštumose pažeidžia tarptautinę teisę.[53][54]Ketvirtojoje Ženevos konvencijoje teigiama, kad „okupuojanti valstybė nedeportuoja ir neperkelia savo civilių gyventojų į okupuojamą teritoriją“.[55] 2019 m. gruodžio 20 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda paskelbė pradėsianti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų, įvykdytų per Izraelio ir palestiniečių konfliktą.[56] Tarptautinės bendruomenės sutarimu, kurį atspindi daugybė JT rezoliucijų, Izraelio nausėdijos ir jų plėtra Vakarų Krante, Rytų Jeruzalėje ir Golano aukštumose laikomos tarptautinės teisės pažeidimu.[60]JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 446 Ketvirtoji Ženevos konvencija nurodoma kaip taikytinas tarptautinis teisinis dokumentas ir raginama Izraelį liautis perkėlinėti savo gyventojus į šias teritorijas arba keisti jų demografinę sudėtį. Pakartotinai sušaukta Ženevos konvencijų konferencija paskelbė nausėdijas neteisėtomis, tai padarė ir pagrindinė JT teisminė institucija – Tarptautinis Teisingumo Teismas.[61][62]

Izraelio vyriausybė teigia, kad visos patvirtintos nausėdijos yra visiškai teisėtos ir atitinka tarptautinę teisę.[63] Tačiau Izraelio Aukščiausiasis Teismas ne kartą teigė, kad Izraelio okupacija Vakarų Krante pažeidžia tarptautinę teisę.[64]

Poveikis palestiniečių žmogaus teisėms

redaguoti

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ teigia, kad Izraelio nausėdijų politika yra diskriminacinė ir pažeidžia palestiniečių žmogaus teises.[65] Izraelio žmogaus teisių organizacija „B’Tselem“ tvirtina, kad Izraelio kelionių apribojimai varžo palestiniečių judėjimo laisvę ir kad palestiniečių žmogaus teisės buvo pažeistos Hebrone dėl ten esančių naujakurių.[70] Pasak „B’Tselem“, daugiau kaip 50 % Vakarų Kranto žemės, nusavintos iš palestiniečių, buvo panaudota nausėdijų kūrimui ir jų plėtrai. Nusavinta žemė daugiausia skirta nausėdijoms, o palestiniečiai ja naudotis negali.[71] Vakarų Krante nutiesti keliai skirti tik nausėdijoms, palestiniečių transporto priemonėms jie uždaryti ir veikia kaip užtvara.[75]

„Human Rights Watch“ ir kiti žmogaus teisių stebėtojai nuolat teikia ataskaitas apie „naujakurių smurtą“, nurodydami akmenų mėtymo ir šaudymo incidentus, į kuriuos įsivėlę Izraelio naujakuriai.[76] Izraelio pasitraukimas iš Gazos Ruožo ir Hebrono sukėlė smurtinius naujakurių protestus ir ginčus dėl žemės bei išteklių. Meron Benvenisti nausėdijų kūrimą apibūdino kaip „komercinį nekilnojamojo turto projektą, kuris siekia pelno pasitelkdamas sionistų retoriką“.[77]

Vakarų Kranto užtvaros statyba buvo kritikuojama kaip palestiniečių žmogaus ir nuosavybės teisių pažeidimas. Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) apskaičiavo, kad 10 % Vakarų Kranto teritorijos atsidurs Izraelio pusėje.[78][79]

  1. „Nausėdijos“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-07-22.
  2. Roberts, Adam (1990). (PDF). The American Journal of International Law. 84 (1): 85–86. doi:10.2307/2203016. JSTOR 2203016. S2CID 145514740. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-02-15.
  4. „Jerusalem“. Peace Now (Jungtinių Valstijų anglų). iš originalo 2023-04-25. Nuoroda tikrinta 2023-01-05.
  5. „Growth rate of settlements plummets to all-time low“. The Jerusalem Post | JPost.com (Jungtinių Valstijų anglų). 2021-09-05. iš originalo 2023-04-22. Nuoroda tikrinta 2022-06-01.
  6. „Population“. Peace Now (Jungtinių Valstijų anglų). iš originalo 2022-06-11. Nuoroda tikrinta 2022-06-01.
  7. „Regional Statistics“. Israel Central Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-03-21.
  8. Stone, Julius (2004). Lacey, Ian (red.). International Law and the Arab-Israel Conflict: Extracts from "Israel and Palestine Assault on the Law of Nations" by Professor Julius Stone (2nd leid.). Jirlac Publications. ISBN 978-0-975-10730-0.
  9. Byron, Christine (2013). War Crimes and Crimes Against Humanity in the Rome Statute of the International Criminal Court. Cambridge University Press. ISBN 978-1-847-79275-4.
  10. „Israeli settlement plan denounced“. BBC. 2009-11-08. iš originalo 2019-03-05. Nuoroda tikrinta 2010-03-16.
  11. "OIC Secretary General hails EU decision on Israeli settlements" 2 balandžio 2015 iš Wayback Machine projekto.. United Nations Information System on the Question of Palestine – OIC Statement to UN. Accessed 14 March 2015.
  12. „EU's Ashton SAYS Israeli settlement plans hurt peace moves“. Reuters. 2010-03-15. Suarchyvuotas originalas 2011-02-01. Nuoroda tikrinta 2010-03-16.
  13. „Israeli settlements – DW – 07/21/2009“. dw.com. iš originalo 2023-02-18. Nuoroda tikrinta 2023-02-18.
  14. . Haaretz. 2009-11-04. Suarchyvuotas originalas 2010-01-15. Nuoroda tikrinta 2010-03-16.
  15. „France condemns Israel over settlement building decision“. Business Standard. 2014-03-21. iš originalo 2018-07-09. Nuoroda tikrinta 2014-04-05.
  16. „Report on Israeli Settlement in the Occupied Territories“. Foundation for Middle East Peace. Nuoroda tikrinta 2012-08-05.[neveikianti nuoroda]
  17. „United Nations General Assembly Resolution A/RES/78/77“ (PDF). UN. 2023-12-11. Nuoroda tikrinta 2024-01-24.
  18. (Fischbach, Michael R. (2008). Jewish Property Claims against Arab Countries. Columbia University Press, New York. p. 109. ISBN 978-0-231-13538-2. (= Fischbach)) (Another list at p. 84.)
  19. Katz, Yossi; Lehr, John C. (1995-01-01). „Symbolism and Landscape: The Etzion Bloc in the Judean Mountains“. Middle Eastern Studies. 31 (4): 730–743. doi:10.1080/00263209508701077. JSTOR 4283758.
  20. „Israeli settlement“. www.britannica.com. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2025-07-23.
  21. Separate and Unequal 14 gruodžio 2014 iš Wayback Machine projekto., Chapter IV. Human Rights Watch, 19 December 2010
  22. 1967 Israel, the War and the Year that Transformed the Middle east by Tom Segev p.574-575
  23. Kfar Darom 16 gruodžio 2004 iš Wayback Machine projekto. Jewish Agency for Israel
  24. Middle East Research and Information Project (MERIP) (1977) MERIP Reports 60, p. 20
  25. Shipler, David K. (1982-04-26). „Israeli Completes Pullout, Leaving Sinai to Egypt“. The New York Times (Jungtinių Valstijų anglų). ISSN 0362-4331. Nuoroda tikrinta 2019-06-04.
  26. . Foundation for Middle East Peace. Suarchyvuotas originalas 2010-03-15. Nuoroda tikrinta 2013-03-18.
  27. „Palestinians Hail ICJ Ruling, Condemnation In Israel“. Barron's. Agence France-Presse. 2024-07-19. Nuoroda tikrinta 2024-07-20.
  28. Berg, Raffi (2024-07-19). „UN top court says Israeli occupation of Palestinian territories is illegal“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2024-07-20.
  29. Erlanger, Steve (2005-03-09). „Israeli Report Condemns Support for Settlement Outposts“. The New York Times. iš originalo 2016-12-29. Nuoroda tikrinta 2017-02-09.
  30. . Foundation for Middle East Peace. Suarchyvuotas originalas 2008-11-18. Nuoroda tikrinta 2010-03-15.
  31. . B'Tselem. Suarchyvuotas originalas 2010-02-23. Nuoroda tikrinta 2010-03-14.
  32. „Settlements above the Law: BBC Eye investigates extremist settlers in the West Bank and speaks to the Palestinian families who have been forcibly expelled from their homes“. www.bbc.co.uk (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-11-12.
  33. „Jewish settler population in the West Bank surpasses half a million“. Los Angeles Times. 2023-02-02. iš originalo 2023-11-09. Nuoroda tikrinta 2023-10-10.
  34. „Far-right Israeli Minister Lays Groundwork for Doubling West Bank Settler Population“. Haaretz. 2023-05-18. iš originalo 2023-06-09. Nuoroda tikrinta 2023-10-10.
  35. „Israel okays 2,610 homes for Jews and Arabs in E. Jerusalem“. The Times of Israel. iš originalo 2014-10-02. Nuoroda tikrinta 2014-10-01.
  36. Sherwood, Harriet (2012-07-26). „Population of Jewish settlements in West Bank up 15,000 in a year“. The Guardian. London. iš originalo 2013-07-10. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
  37. „Settler leader: Population growth is end of 2-state solution“. Associated Press. 2017-03-26. iš originalo 2017-03-27. Nuoroda tikrinta 2017-07-28.
  38. . United Nations. para. 164. Suarchyvuotas originalas 2013-10-28. Nuoroda tikrinta 2017-06-28.
  39. Largest Jewish settlements in the West Bank 7 balandžio 2014 iš Wayback Machine projekto.. Maan, 14 November 2010
  40. . Fmep.org. Suarchyvuotas originalas 2010-03-15. Nuoroda tikrinta 2010-05-09.
  41. „Housing minister sees 50% more settlers in West Bank by 2019“. Haaretz. 2014-05-16. iš originalo 2014-05-16. Nuoroda tikrinta 2015-09-10.
  42. „Settlement Report: October 11, 2019“. Foundation for Middle East Peace. 2019-10-11. iš originalo 2019-12-14. Nuoroda tikrinta 2019-12-09.
  43. „Growth rate of settlements plummets to all-time low“. Jerusalem Post. 2021-09-05. iš originalo 2023-04-22. Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
  44. Parker, Claire (2023-03-01). „Jewish settler population in West Bank passes half a million“. Washington Post (Jungtinių Valstijų anglų). ISSN 0190-8286. iš originalo 2023-03-31. Nuoroda tikrinta 2023-10-09.
  45. Israeli Settlements in Occupied Arab Lands: Conquest to Colony[neveikianti nuoroda], p. 29. Journal of Palestine Studies, Vol. 11, No. 2 (Winter, 1982), pp. 16–54. Published by: University of California Press on behalf of the Institute for Palestine Studies
  46. „Six-Month Report on Israeli settlements in the occupied West Bank, including East Jerusalem Reporting period January–July 2020“ (PDF). Jerusalem Post. 2021-03-08. (PDF) iš originalo 2021-10-31. Nuoroda tikrinta 2021-10-31.
  47. „2022 Report on Israeli settlements in the occupied West Bank, including East Jerusalem“ (PDF). EU. 2023-05-15. (PDF) iš originalo 2023-08-16. Nuoroda tikrinta 2023-08-22.
  48. „What are Israeli settlements and outposts?“. France 24. 2023-02-15. iš originalo 2023-08-22. Nuoroda tikrinta 2023-08-22.
  49. „Residents in occupied Golan Heights fear creeping Israeli presence“. middleeasteye.net. iš originalo 2014-09-07. Nuoroda tikrinta 2015-09-10.
  50. Berg, Raffi (2024-07-19). „UN top court says Israeli occupation of Palestinian territories is illegal“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2024-07-20.
  51. Jacob, Sarah (2024-07-19). „Israel's Palestinian Territories Occupation Unlawful: UN Court“. BNN Bloomberg. Nuoroda tikrinta 2024-07-20.
  52. [27][50][51]
  53. Israel must withdraw all settlers or face ICC, says UN report (The Guardian, 31 January 2013) 1 rugpjūčio 2020 iš Wayback Machine projekto. "Israel (...) was in violation of article 49 of the fourth Geneva convention, which forbids the transfer of civilian populations to occupied territory (...) The UNHRC report broadly restated international consensus on the illegality of Israeli settlements"
  54. „Jewish settlers in West Bank building curb protest“. BBC. 2009-12-09. iš originalo 2009-12-13. Nuoroda tikrinta 2009-12-12.
  55. GC4 Part III : Status and treatment of protected persons #Section III : Occupied territories 16 balandžio 2016 iš Wayback Machine projekto.
  56. Ahren, Raphael (2019-12-23). „The Hague vs. Israel: Everything you need to know about the ICC Palestine probe“. Times of Israel. iš originalo 2020-06-19. Nuoroda tikrinta 2020-07-10.
  57. Emma Playfair, red. (1992). International Law and the Administration of Occupied Territories. USA: Oxford University Press. p. 396. ISBN 978-0-19-825297-9.
  58. Cecilia Albin (2001). Justice and Fairness in International Negotiation. Cambridge: Cambridge University Press. p. 150. ISBN 978-0-521-79725-2.
  59. Mark Gibney; Stanlislaw Frankowski (1999). Judicial Protection of Human Rights: Myth or Reality?. Westport, CT: Praeger/Greenwood. p. 72. ISBN 978-0-275-96011-7.
  60. [57][58][59]
  61. „Point 12 icrc.org“. 2013-10-03. iš originalo 2007-02-28. Nuoroda tikrinta 2010-12-14.
  62. (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2010-07-06.
  63. Gregory S. Mahler (2004). Politics and government in Israel: the maturation of a modern state. Rowman & Littlefield. p. 314. ISBN 978-0-7425-1611-3.
  64. Tomer Zarchin, If Israel is not occupying the West Bank it must give up land held by the IDF 9 liepos 2012 iš Wayback Machine projekto. at Haaretz, 9 July 2012: 'For 45 years, different compositions of the High Court of Justice stated again and again that Israel's presence in the West Bank violates international law, which is clearly opposed to Levy's findings.'
  65. Israel/Occupied Territories: Removing unlawful Israeli settlements in the Occupied Territories: Time to act 13 vasario 2006 iš Wayback Machine projekto. Amnesty International, 2005
  66. Barahona, Ana (2013). Bearing Witness: Eight Weeks in Palestine. London: Metete. p. 128. ISBN 978-1-908099-02-0.
  67. „Restrictions on Movement“. B'Tselem. iš originalo 2011-06-05. Nuoroda tikrinta 2019-09-11.
  68. „Report“ (PDF). (PDF) iš originalo 2006-05-24. Nuoroda tikrinta 2006-04-18.
  69. Barahona, Ana (2013). Bearing Witness: Eight Weeks in Palestine. London: Metete. p. 106. ISBN 978-1-908099-02-0.
  70. [66][67][68][69]
  71. „Land Expropriation and Taking Control of the Land“. B'Tselem. iš originalo 2019-07-03. Nuoroda tikrinta 2019-09-11.
  72. „Forbidden Roads“ (PDF). B'Tselem. (PDF) iš originalo 2009-03-26. Nuoroda tikrinta 2006-04-19.
  73. Barahona, Ana (2013). Bearing Witness: Eight Weeks in Palestine. London: Metete. p. 31. ISBN 978-1-908099-02-0.
  74. Barahona, Ana (2013). Bearing Witness: Eight Weeks in Palestine. London: Metete. p. 42. ISBN 978-1-908099-02-0.
  75. [72][73][74]
  76. Barahona, Ana (2013). Bearing Witness: Eight Weeks in Palestine. London: Metete. pp. 98 and following. ISBN 978-1-908099-02-0.
  77. „Who lost? The people of Israel“. Haaretz. iš originalo 2009-06-10. Nuoroda tikrinta 2016-07-28.
  78. „Guide to the West Bank barrier“. BBC News. iš originalo 2006-04-16. Nuoroda tikrinta 2010-01-05.
  79. „Q&A: What is the West Bank barrier?“. BBC News. 2005-09-15. iš originalo 2007-10-01. Nuoroda tikrinta 2010-01-05.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Izraelio nausėdijos, Kas yra Izraelio nausėdijos? Ką reiškia Izraelio nausėdijos?

Pagrindinis puslapis | Į viršų